Tuo metu, kai tūkstančiai savininkų laukia, kol jiems bus sugrąžinta miestuose priklausanti žemė, priemiesčiai, o neretai ir miesto valdose esantys didžiuliai žemės plotai skendi piktžolėse ir bado akis.
Marijampolė – nei pirmas, nei paskutinis miestas, kuriame siūruoja per visą vasarą nešienaujami plotai. Kuo miestas didesnis, tuo tokių „niekieno žemių“ daugiau.
Tiesa, „niekieno“ tik iš pirmo žvilgsnio, o iš tiesų bešeimininkį sklypą Lietuvoje vargiai rasi, skelbia „Respublika“.
„Dažniausiai prie miestų apleistos žemės todėl, kad ta žemė yra ūkio paskirties, o planuose ji numatyta miestui plėsti. Pagal paskirtį tokią žemę naudoti nėra naudinga. Dar negerai yra tai, kad pagal dabartinius įstatymus turi būti atliekamas visas sklypo detalusis planas, o ne jo dalis. Visi tikisi, kad prie miestų esanti žemė ateityje nebus dirbama. Kita vertus, žemės ūkio paskirties žemė turi tam tikrų mokestinių lengvatų, naudinga ją turėti“, – svarstė Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) pirmininkas Gintaras Nagulevičius.
Pasak jo, apleista asmeninio ūkio žemė turi būti sugrąžinta valstybei.
LŽSS Vilniaus skyriaus vadovas Kęstutis Mozeris įsitikinęs, kad didžiausia žemės „bomba“ tiksi prie Vilniaus. Tik nežinia, kokiu pavidalu ir kada ji sprogs. Anot K. Mozerio, vien Vilniuje žemei nusikelti jiems priklausančios žemės laukia apie 5 tūkst. savininkų. „Žemės mieste trūksta. Šita Vyriausybė nesistengė pirmiausia atsiskaityti su buvusiais savininkais, kurių žemė mieste užstatyta, leido ją atiduoti ūkininkams pusiau už dyką. Iš kur jie tos žemės paims, kai jau viskas išparceliuota“, – svarstė Vilniaus žemės savininkų atstovas.
Pasak K. Mozerio, 2010-aisiais nedeklaruojamos, apleistos žemės Lietuvoje buvo daugiau nei 640 tūkst. hektarų. Labai apleistos žemės buvo dar 58 tūkst. ha, o tai sudaro beveik ketvirtadalį Lietuvos žemės ūkio naudmenų. Siekiant sumažinti apleistos žemės plotus ir apriboti „netikrų ūkininkų“ spekuliaciją žemės rinkoje, siūloma apleistai žemei taikyti maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, iki 2012 m. sausio 1 d. Lietuvos miestuose 51,5 tūkst. piliečių pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 39,2 tūkst. ha žemės plotą. Nuosavybės teisės atkurtos į 28,7 tūkst. ha žemės (73,2 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose). Lėčiausiai nuosavybės teisės atkuriamos sostinėje. Čia žemę atgavo tik 32,3 proc. savininkų. Kaune nuosavybė atkurta kiek daugiau nei pusei (58,2 proc.) pretendentų, Panevėžio mieste – 46,6 proc., Palangos mieste – 52,9 proc.
