Briuselis siunčia žinią dėl išmokų žemdirbiams

Briuselis ieškos būdų, kaip sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas žemdirbiams skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau konkrečių skaičių naujajame biudžete po 2020 metų kol kas nekomentuoja, sako už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas.

Šiuo metu išmokos valstybėse narėse labai skiriasi, pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkai gauna apie 40 proc. mažiau nei vokiečiai.

„Bendrosios žemės ūkio politikos paramos valstybės narėms skirtumai turėtų sumažėti. Turime pripažinti, kad, nepaisant to, jog santykinės darbo ir dirbamos žemės sąnaudos ir žemės derlingumas ES narėse gerokai skiriasi, visi ES ūkininkai susiduria su panašiais iššūkiais“, – sakė P. Hoganas, raštu atsakydamas į BNS klausimus.

„Sąžiningesnis tiesioginių išmokų paskirstymas valstybėms narėms ir pačiose valstybėse narėse yra esminis reikalavimas, ir mes, žinoma, ieškome geriausių būdų jam įgyvendinti“, – pridūrė eurokomisaras.

Trečiadienį Europos Komisija priėmė komunikatą apie vadinamosios Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pertvarką po 2020 metų. Jame kalbama, jog žemės ūkio finansavimas po 2020 metų toliau bus paremtas tiesioginėmis išmokomis ir Kaimo plėtros programa. Detalės apie lėšų paskirstymą bus derinamos tik po daugiametės finansinės perspektyvos projekto pateikimo, tai numatoma iki kitų metų gegužės.

REKLAMA

„Pirmiausia reikia aiškiai pasakyti, kad dar negalime diskutuoti dėl būsimos bendrosios žemės ūkio politikos finansinių aspektų. Dar nežinome, kokia suma bus skirta iš biudžeto septynerių metų laikotarpiui po 2020 metų“, – teigė P. Hoganas.

Lietuvos žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, 2020 metais tiesioginės išmokos už hektarą dirbamos žemės Lietuvoje vidutiniškai sieks 187 eurus, o ES vidurkis turėtų būti 260 eurų. Už Lietuvą mažesnes išmokas turės tik Latvija ir Estija, atitinkamai 185 ir 183 eurus. Prancūzijai bus mokama 278 eurai, o Vokietijai – 299 eurai.

EK komunikate pabrėžiama, kad pertvarkytoje BŽŪP daugiau dėmesio bus skirta labiau aplinkosaugą tausojančiam žemės ūkiui. Taip pat norima skatinti technologijų taikymą ir supaprastinti politikos taisykles žemdirbiams bei valstybių vyriausybėms. Be to, siūloma sukurti ES rizikos valdymo platformą, padėsiančią ūkininkams spręsti klimato kaitos ir rinkos pokyčių problemas.

Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius BNS sakė, jog EK paskelbtas komunikatas nuteikia optimistiškai, Lietuvai siekiant suvienodinti tiesiogines išmokas visoje ES.

„Kas liečia teisingesnių tiesioginių išmokų klausimą, tai tekste pasakyta, kad turėtų būti sumažinami skirtumai tarp valstybių narių gaunamos BŽŪP paramos. Yra žodis sumažinti, bet nėra pasakyta, kad turi nelikti. Vis tiek tai šioks toks pripažinimas iš Komisijos pusės, kad skirtumai egzistuoja. Mums terpė operuoti ir siekti teisingumo dėl tiesioginių išmokų yra gera. Komunikatas yra gera bazė būsimoms deryboms. Lietuvos pirminiai siekiai yra atspindėti“, – tvirtino R. Taraškevičius.

Jo teigimu, po daugiametės finansinės perspektyvos projekto pristatymo kitais metais paaiškės, ar bus svarstoma kofinansuoti tiesiogines išmokas iš nacionalinių biudžetų. Šiuo metu tiesioginės išmokos yra 100 proc. finansuojamos iš ES biudžeto, todėl kofinansavimas didintų krūvį Lietuvos biudžetui.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų