Nors Europos Komisija kol kas bando raminti visuomenę teigdama, kad atsargų pakanka, aviacijos ir energetikos sektorių atstovai jau ruošiasi blogiausiam scenarijui. Neatmetama, kad krizė smogs dar prieš vasarą, o dėl to neišvengiamai drastiškai brangs skrydžių bilietai.
Dėl karinių veiksmų Irane Europos vežėjai susiduria su dvigubu iššūkiu: smarkiai apribota oro erdve ir apsunkinta prieiga prie degalų.
Nuo pat vasario pabaigos fiksuojami oro erdvės uždarymo atvejai, o Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra yra uždraudusi vykdyti skrydžius virš daugelio Persijos įlankos valstybių, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus ir Katarą.
Šis draudimas galioja iki balandžio 24 dienos. Visgi aviacijos atstovai pastebi, kad kur kas didesnė ekonominė problema už priverstinai pailgėjusius maršrutus yra galimi degalų tiekimo trikdžiai kroviniams plaukiant per Hormūzo sąsiaurį.
Priklausomybė nuo importo ir grėsmingos prognozės
Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, Europa yra labiausiai nuo Artimųjų Rytų aviacinių degalų priklausomas regionas visame pasaulyje.
Iš šios zonos į žemyną kasdien atgabenama apie 375 tūkstančius barelių kerozino, o tai sudaro net 75 procentus viso Europos grynojo importo.
Specialistai pabrėžia, kad krizės mastas priklausys nuo to, kokią prarastų tiekimų dalį valstybėms pavyks operatyviai kompensuoti iš kitų šaltinių ar turimų rezervų.
Jeigu pavyktų rasti pakaitalą trims ketvirtadaliams trūkstamo kiekio, atsargų lygis kritinę ribą pasiektų rugpjūtį.
Tačiau jeigu Europos valstybėms pavyks kompensuoti tik pusę prarasto importo, degalų trūkumas oro uostuose bus juntamas jau birželį, dar neprasidėjus intensyviausiam vasaros skrydžių sezonui.
Kainų šuolis ir pagalbos prašymai
Rinkos dalyviai į susidariusią situaciją jau reaguoja keldami kainas – per pastarąsias savaites aviacinių degalų kaina išaugo dvigubai ir pasiekė 150–200 JAV dolerių už barelį.
Kadangi degalai sudaro net ketvirtadalį visų oro linijų patiriamų eksploatacinių išlaidų, toks pabrangimas tiesiogiai atsilieps galutinėms skrydžių kainoms.
Tarptautinė oro uostų taryba (ACI Europe) įspėja, kad nesumažėjus įtampai Hormūzo sąsiauryje, sisteminis kerozino trūkumas Europoje gali prasidėti jau po trijų savaičių.
Organizacijos atstovai primena, kad aviacijos sektoriuje kasmet sugeneruojama 851 milijardas eurų bendrojo vidaus produkto, išlaikoma 14 milijonų darbo vietų, o per oro uostus keliauja daugiau nei ketvirtadalis viso Europos eksporto vertės.
Reaguodamos į šią padėtį, Europos oro linijas vienijančios organizacijos reikalauja bendro degalų atsargų stebėjimo, centralizuotų pirkimų, avarinių rezervų taisyklių peržiūros bei laikino mokestinės naštos sumažinimo.
Planuojama, kad Europos Komisija atsakomųjų priemonių paketą pristatys balandžio 22 dieną.
