Šiandien, ketvirtadienį, Konkurencijos taryba pirmą kartą savo veiklos praktikoje priėmė nutarimą ir visiškai nuo baudos atleido bendrovę, kuri savo iniciatyva pirmoji pranešė apie dalyvavimą draudžiamame susitarime. Ši įmonė pasinaudojo Konkurencijos tarybos taikomos atleidimo nuo baudų sistemos suteikiama galimybe draudžiamų konkurentų susitarimų dalyviams išvengti gresiančių sankcijų už sunkius Konkurencijos įstatymo pažeidimus.
Konkurencijos taryba visiškai atleido UAB „Lintera“ nuo atsakomybės už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, atsižvelgusi į visas su tyrimu susijusias aplinkybes. Bendrovė „Lintera“, buvusi draudžiamo konkurentų susitarimo dalyve, pirmoji pranešė apie egzistuojantį draudžiamą susitarimą, apie kurį Konkurencijos taryba nežinojo ir nebuvo pradėjusi tyrimo, bei pateikė svarbių įrodymų ir bendradarbiavo su tyrimą atlikusiais specialistais. Pasak konkurencijos tarybos, labai svarbu, kad „Linteros“ suteikta informacija leido Tarybai išaiškinti sunkų Konkurencijos įstatymo pažeidimą, tačiau ne mažiau reikšminga, kad ši bendrovė, išvengusi grėsusių sankcijų, galės toliau veikti ir konkuruoti rinkoje sunkmečio sąlygomis bei dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.
Taryba pastebi, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą konkurso organizatorius gali atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu šiam buvo skirta bauda už draudžiamą susitarimą ir nuo šio pažeidimo konstatavimo dar nėra praėję treji metai.
„Manau, kad ir kitus ūkio subjektus, kurie šiuo metu galbūt dalyvauja konkurenciją ribojančiuose susitarimuose kitose rinkose, pranešti apie juos Konkurencijos tarybai galėtų paskatinti toks faktas: jei apie draudžiamą susitarimą būtų pranešusi ne „Lintera“, o kažkas kitas, šiai įmonei galėjo būti skirta bauda, siekianti daugiau kaip 2 mln. litų,“ – priimto nutarimo svarbą pakomentavo Konkurencijos tarybos pirmininkas Jonas Rasimas.
Visapusiškai įvertinusi atlikto tyrimo „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių mažosios mechanizacijos ir kitų įrankių bei įrangos pardavimo veikla, veiksmų, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ išvadas ir ūkio subjektų pateiktus paaiškinimus, Konkurencijos taryba konstatavo, kad UAB „Lintera“, UAB „Prof-T“ ir UAB „Frezlitus“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. UAB „Prof–T“ skirta 97 tūkst. 200 litų bauda, o UAB „Frezlitus“ – 4 tūkst. litų bauda (bendrovė dalyvavo viename konkurse).
Šios trys bendrovės, būdamos konkurentėmis viešųjų pirkimų konkursuose, veikė ne nepriklausomai, o tarpusavyje derindamos veiksmus. Tokie suderinti veiksmai yra sunkus Konkurencijos įstatymo pažeidimas, nes jie yra draudžiami vien pagal jų tikslą riboti konkurenciją. Nustatyta, kad suderintos konkursinių pasiūlymų kainos leido laimėti konkursus iš esmės vienai bendrovei – UAB „Prof-T“.
Tyrimo metu buvo išanalizuota minimų ūkio subjektų veikla, susijusi su dalyvavimu viešųjų pirkimų konkursuose 2007- 2008 metais, siekiant parduoti mažosios mechanizacijos ir kitus įrankius.
Nutarime konstatuota, jog tyrimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, jog bendrovės, būdamos konkurentėmis, susitarė pateikti suderintus pasiūlymus, įskaitant konkursinių pasiūlymų kainas. UAB „Lintera“ ir UAB „Frezlitus“ faktiškai konkursuose (apklausose) nekonkuravo su UAB „Prof-T“, sudarydama sąlygas šiai bendrovei laimėti. UAB „Prof-T“ buvo paskelbta konkursų nugalėtoja nagrinėtais penkiais atvejais. Nustatyta, kad veiksmai tarp bendrovių atsakingų darbuotojų buvo derinami prieš bendrovėms dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose. Paminėtini tokie konkursai, kaip VĮ Ignalinos atominės elektrinės įprastos komercinės praktikos būdu skelbtas precizinio pjautuvo kompozicinių liejinių pjaustymui pirkimas, AB „Mažeikių nafta“ organizuota pneumatinių veržliarakčių pirkimo apklausa, AB Lietuvos elektrinės skelbti pneumatinių įrankių ir sklendžių šlifavimo staklių atsarginių dalių supaprastinti konkursai ir kt.
Konkurencijos įstatymo 5 straipsniu draudžiami viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių ūkio subjektų susitarimai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti tam tikros prekės kainas, apsunkina ar net atima iš perkančiųjų organizacijų galimybę racionaliai naudoti jų numatytiems pirkimams skirtas lėšas. Kyla grėsmė, kad dėl tokių draudžiamų susitarimų perkančiosios organizacijos gali būti priverstos įsigyti galimai nekokybiškas ir/ar rinkos kainas viršijančias prekes, paslaugas ar darbus, dėl ko gali turėti nenumatytų papildomų išlaidų.
Kaip pastebi Konkurencijos tarybos pirmininkas Jonas Rasimas, šioje byloje ypač svarbu tai, kad pats kartelio dalyvis ėmėsi iniciatyvos ir atliko esminį vaidmenį išaiškinant veikusį kartelį. Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriame pirmą kartą vienai iš bendrovių buvo pritaikytos 2008 m. vasarį Konkurencijos tarybos priimtų „Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklių“ nuostatos, skatina ir kitus ūkio subjektus įvertinti minimų taisyklių jiems suteikiamas galimybes laiku savanoriškai nutraukti neteisėtą veiklą, nesusilaukiant ekonominių sankcijų. Tai, kad 2009 m. pabaigoje Konkurencijos tarybą pasiekė dar vieno ūkio subjekto informacija apie galimai egzistuojantį kartelinį susitarimą, kuris turėtų būti ištirtas dar šiais metais, teikia vilčių, jog atleidimo nuo baudų sistema pradeda realiai veikti.
