Bažnyčiose – nauji paslaugų kainoraščiai? Atsakė, kiek kunigai dabar gali prašyti už apeigas

@)Bronius. Dievas per Jėzų sakė bažnyčias statyti širdyje.Kur Dievas liepia statyti auksu išpuoštus altorius ar kunigams dėvėti aukso siūlais siuvinėtus arnotus?

@Uojazusmaryja Prabanga, auksas ir grožis bažnyčioje yra skirti ne kunigo ego pamaloninti, o pačiam Dievo sakralumui pagerbti. Žmogus gražiausius ir brangiausius žemės turtus atiduoda Tam, iš kurio viską gavo. Įžengęs į didingą, paveikslais ir auksu išpuoštą bažnyčią, žmogus per savo jusles (akis, ausis, uoslę) turi pajusti, kad jis palieka pilką, kasdienį materialų pasaulį ir patenka į Dangaus Karalystės atspindį. Taip, Naujajame Testamente apaštalas Paulius sako, kad mūsų kūnas yra Šventosios Dvasios šventovė (1 Kor 6, 19). Tačiau Jėzus niekada nedraudė statyti fizinių maldų namų. Priešingai – Jis pats reguliariai lankėsi Jeruzalės šventykloje ir vijo iš jos prekeivius, vadindamas ją „Mano Tėvo namais“.

@)Bronius. Kur Biblijoje Dievas sako kad jis nori prabangos ir aukso?

@Uojazusmaryja Išėjimo knyga, 25 skyrius Išėjimo 25, 10–11: „Padaryk skrynią iš akacijos medžio... Aptrauksi ją grynu auksu iš vidaus ir iš lauko, o viršum jos padarysi auksinį apvadą.“Išėjimo 25, 23–24: „Padaryk stalą iš akacijos medžio... Aptrauksi jį grynu auksu ir padarysi jam auksinį apvadą.“Išėjimo 25, 31: „Padaryk žvakidę iš gryno aukso.“

@Uojazusmaryja Pirmoji Karalių knyga, 6 skyrius 1 Karalių 6, 21–22: „Saliamonas išmušė šventyklos vidų grynu auksu... Taip jis ištisai aptraukė auksu visą šventyklą.“

@)Bronius. Klausyk, ar tau nenusibodo pezėėėėėėėti nesąąąąąąmones

@Uojazusmaryja Taip sakė statyti ir širdyje. Bet tam kad širdyje pastatyti, žmogus turi būti nuolankus, romus širdimi. Nes tik tokioje širdyje Jis apsigyvens.

@Uojazusmaryja O kai JIS apsigyvens ten tada ir bažnyčia jau pastatyta. Nes jei širdyje gyvena išdidumas, puikybė, melas, arogancija, panieka ir kitos nuodėmės (purvas) pas žmogu širdyje, tai Šviesa tenais negyvens, nors žmogus ir lūpomis deklaruos: pas mane Dievas širdyje. Yra parašyta: Išdidiems Dievas priešinasi, o nuolankiems duoda palaiminima. Tad gerai parodo vien komentaro vardas: Uojazusmaryja. Kuris yra ne kas kitas, kaip pažeminimas tikėjimo ir arogancijos apraiška esanti žmoguje. Tad tokiems žmonėmis Jis ir priešinasi.

@)Bronius. Uojazusmaryja yra liaudiškas posakis tam,kad neminėti Dievo be reikalo.Atsakymo apie Dievo turto, prabangos ir materialinių gėrybių troškimą taip ir nematau.

@Uojazusmaryja Įdomu, kad vadinate tai „liaudišku posakiu tam, kad neminėti Dievo vardo be reikalo“. Juk Jėzus Kristus krikščionims ir yra tas pats gyvasis Dievas, kuris įsikūnijo žmogaus prigimtyje, jos nepakeičiant. Tad minėti Jėzų, Juozą ir Mariją interneto pašaipoms ar slapyvardžiams – tai ir yra tiesioginis šventų vardų nuvertinimas be reikalo. Tad įdomu apie kokį Jėzų ir Marija eina kalba. Nes ir musulmonai teigia, kad gerbia Jėzų ir Marija.

@)Bronius. Dievas buvo Jėzuje,bet Jėzus nebuvo Dievas.Marijai kas apreiškė? Pats Dievas ar jo pasiuntinys arkangelas Gabrielius?Ješhua ir Miriam vardai buvo ir tada,kada izraelitai dar nepažinojo Dievo.Patys vardai nėra niekuo šventesni,nei kiekvieno,kuris tokį vardą nešioja.

@Uojazusmaryja Aš aš tai ir sakau, kad jūs gerbiate tik žmogaus pavidalą, tai yra lankstotes prieš žmogų. Dėl to teisingai Kristus klausė Petro: kuo ji laiko žmonės. 13 Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė mokinius: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“ 14 Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“. 15 Jis vėl paklausė: „O kuo jūs mane laikote?“ 16 ` Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ 17 Jėzus jam tarė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Tad gaunasi, tik tikri tikintis Jėzų Kristų laiko išganitoju, o tuo pat metu kiti žmonės jį laiko paprastu žmogumi. Dėl to jums ir vardai nieko nereiškia ir juos nelaikote šventais.

@Uojazusmaryja Pasiuntiniai paskelbė. Bet jis sakė, kad Šventoji dvasia apgauna tave ir tu pastosi ir susilauksi Dievo sūnaus. O Šventoji dvasia ir yra trečios ipostasės Veidas. Nes kas gimė iš Dievo, tas ir yra Dievas. Nes Jėzus Kristus ir yra Jo sūnus. Nes tai yra žodis (ligos), išeinantis iš Kūrėjo. Tad kad gimtų JIS, reikia, kad ir indas (iščios) bei visas kūnas būtų šventas. Nes ne bet kokiame kūne, šventumas gimsta. O kas liečia vardus, net jei jums paprastų žmonių vardai nėra šventi ir gerbtini. Tai tada suprantama, kodėl jūs savyje randate drąsos užgaulioti, keiksnoti ir išvadinti užgauliais žodžiais kitus žmones. Nes jums nėra nieko Švento.

@)Bronius. Mes visi iš Dievo.
Mes DIEVAI!

@Aha Tik jei jūs turite nuolankumo ir romumo ir paklusnumo kaip jis. Atsirado mat jūsų dievas tai jūsų egoizmas, kuris yra jūsų širdyse, štai kas jums dievas.

@)Bronius. Nes garbini stabus prieš Dievo valią, kuris sakė kad nedirbsi jokio dirbinio kuris danguje ar ant žemės ir jo negarbinsi.Ką tu darai?Garbini statulas, paveikslus neva ten pavaizduotas Jėzus ar Marija nors niekas nežino kaip jie ištikrųjų atrodė.Esi bedievis besilankstantis prieš kažkieno fantazijas.

@Tai tau nėra nieko švento Suprantu Jūsų pastabą, tačiau noriu patikslinti: krikščionys negarbina pačių paveikslų ar statulų kaip stabų. Tai yra tik vizualiniai priminimai, padedantys nukreipti mintis į Jėzų ar Mariją ar į šventuosius – panašiai kaip šeimos nuotrauka piniginėje primena brangų žmogų mus materialiems žmonems. Pagarba skiriama asmeniui, o ne medžiagai. Tad gaunasi taip, kad žmogus kuris turi nuotrauka savo artimo žmogaus arba net jau mirusio žmogaus tėvo, mamos. Gaunasi, kad jis juos garbina ir lankstosi prieš juos. Nes pas JI, mes visi gyvi ir nėra nė vieno mirusio. Tad nuotrauka ar šventasis paveikslas yra tik tas langas, kuris mums primena, kad mes ne vieni ir mes turime palaikoma iš anapusinio pasaulio. Žmogus šventas atvaizduotas ant audeklo tai tik mūsų tikslas, kad mes patys eitumeme tuo keliu.

@Tai tau nėra nieko švento Pagonys senovėje tikėjo, kad dievybė ar dvasia tiesiogiai gyvena pačiame medyje, akmenyje ar stabe, todėl jiems ir lenkėsi. Krikščionybėje yra visiškai kitaip: paveikslas ar statula yra tik simbolinis langas, padedantis susikaupti maldai. Mes lenkiamės ne medžiagai, o gyvam Dievui ir JO šventiesiems, kurie yra gyvi ir skuba į pagalbą, kai žmogus iš tyrios širdies prašo pagalbos.

@Tai tau nėra nieko švento Paradoksalu, bet šiandieninis pasaulis yra pilnas šiuolaikinių pagonių, kurie kuria tikruosius stabus. Žmonės dievina pop žvaigždes, savo vaikus paverčia mažais dievybėmis, žmonas – deivėmis, o maistą ir materialius daiktus myli labiau nei Kūrėją. Visas pasaulis šiandien lankstosi materijai, vartotojiškumui ir savo pačių ego – tai yra tikrosios šių dienų fantazijos ir stabmeldystė. O krikščionys, naudodami meną, tiesiog prisimena Dievą. Nereikėtų prikaišioti medžio gabalo tiems, kurie širdimi siekia Kūrėjo, kol likęs pasaulis skęsta realioje materijos garbinime.