Būtent todėl atlyginimų ir kainų palyginimas su artimiausiais kaimynais išlieka vienu jautriausių rodiklių.
Nepaisant to, kad oficialūs skaičiai rodo, kad Lietuva netrukus aplenks Lenkiją pagal minimaliąją mėnesinę algą, kasdienės patirtys – ypač apsiperkant maisto parduotuvėse rodo, kad kainos Lietuvoje vis dar išlieka gerokai aukštesnės.
Minimali alga Lenkijoje nežymiai didesnė
Bene paprasčiausia yra palyginti minimaliąją mėnesinę algą (MMA) Lietuvoje ir Lenkijoje. Žinoma, daugelis darbuotojų uždirba daugiau, tačiau ji parodo, su kokiomis sumomis turi pragyventi uždirbantys mažiausiai.
Taigi, 2025 m. Lietuvoje MMA yra 1039 eurai, o nuo 2026 m. – 1153 eurai iki mokesčių. Po jų tai būtų atitinkamai apie 777 eurus ir 864 eurus.
Lenkijoje šiemet MMA yra 4666 zlotai (1107 eurai), o nuo kitų metų – 4806 zlotai (1140 eurų) iki mokesčių. O po jų ir iš karto pavertus į eurus – atitinkamai 833 eurai ir 838 eurai.
Tai reiškia, kad Lenkijoje MMA šiuo metu yra 56 eurais didesnis nei Lietuvoje. Visgi 2026 m. Lietuva savo kaimynę pralenks ir fiksuos 26 eurais didesnį MMA.
Kaip atrodo kainų skirtumas?
Kitas itin svarbus aspektas yra maisto kainos.
Ne naujiena, kad lietuviai vis dar dažnai vyksta maisto ir kitų prekių pirkti į Lenkiją, mat ten yra kur kas pigiau.
Artėjant naujiesiems gyventojai pastebėjo, kad Lenkijoje kur kas pigiau galima įsigyti fejerverkų.
Vienoje „Facebook“ grupėje gyventojai dalijosi, kad fejerverkai Lenkijoje kone dvigubai pigesni nei Lietuvoje.
Pavyzdžiui, vienas skaitytojas pasidalijo nuotrauka, kad 29 šūvių fejerverkai Lenkijoje kainuoja 69,99 zloto, t. y. apie 16,5 euro.
Komentaruose į tokią kainą sureagavo kitas vyriškis, kuris tikino, kad tokių fejerverkų Lietuvoje matė už maždaug trigubai didesnę kainą, t. y. apie 50 eurų.
Tačiau taip pat Lenkijoje pigesnės ir maisto prekės.
Pavyzdžiui, panagrinėjus „Lidl“ Lenkijos ir Lietuvos leidinius galima matyti, kad akivaizdžiai skiriasi sūrio kainos.
Lietuvoje 0,5 kg „Gouda“ sūrio šią savaitę buvo galima įsigyti už 2,99 euro be nuolaidos. Tai reiškia, kad kilogramas tokio sūrio šiuo metu kainuoja apie 5,98 euro.
Tuo metu Lenkijoje kilogramas pjaustyto „Gouda“ sūrio kainuoja 14,99 euro, o t. y. 3,5 euro.
Tai reiškia, kad Lenkijoje šio sūrio galima įsigyti apie 41,5 proc. pigiau ((5,98-3,5) x 100) / 5,98).
Palyginti skirtingų šalių kainas padeda „Eurostat“ maisto kainų lygio indeksas. Jame iš tokių pačių produktų susidedančio krepšelio vidutinė kaina visoje ES prilyginama 100 proc. arba, pvz., 100 eurų. Šis dydis yra didesnis ten, kur yra brangiau ir atvirkščiai.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje maisto kainos yra vienos iš mažesnių ES. Krepšelis, kuris ES vidutiniškai kainuoja 100 eurų, Lietuvoje atsieina 99,4 euro, o tai reiškia, kad Lietuvoje maistas yra kiek pigesnis nei vidutiniškai ES.
Visgi Lenkijoje toks pats prekių krepšelis yra dar pigesnis (85,6 euro).
Kainų skirtumus lemia daug veiksnių
„Lidl“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis pažymėjo, kad panašių prekių kainos lentynose skirtingose šalyse gali skirtis dėl daugybės veiksnių.
„Pirmiausia, dėl mokestinės aplinkos, pavyzdžiui pridėtinės vertės mokesčio ar akcizų.
Taip pat dėl konkurencinės aplinkos, geografinės lokacijos ir su tuo susijusių logistikos kaštų, daugelio kitų veiksnių“, – nurodė jis.
Prekybos tinklo atstovas pridėjo, kad galutinę kainą lentynoje įtakoja ir šalies dydis bei tai, kokiais kiekiais yra užsakomi produktai. Šiuo konkrečiu atveju „Gouda“ sūrio atveju skiriasi ir produkto pakuotės dydis.
Visgi ne visos prekės būna pigesnės Lenkijoje. Kartais pasitaiko, kad tą pačią prekę pigiau galima įsigyti Lietuvoje.
Be to, A. Bubnelis atkreipė dėmesį, kad nurodyto sūrio kaina Lietuvoje buvo tiesiog sumažinta ir tokia išliks. Tuo metu Lenkijoje parduodamam produktui šiuo metu yra akcija, kuriai pasibaigus, jo kaina atsistatys į 7 eurus už kilogramą, o t. y. 1,02 euro brangiau nei Lietuvoje.
Kitąmet prekės Lietuvoje dar labiau brangs
Kiek anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalijosi Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) prognozėmis kitiems metams.
ŽŪDC prognozavo, kad artimiausiu metu numatomas grūdų supirkimo kainų stabilumas, tad tikėtina, kad kitąmet stabilios išliks ir iš jų gaminamų prekių kainos.
„Tikėtina, kad stabilios išliks ir duonos bei kitų grūdinių produktų gamintojų didmeninės kainos, nes nėra pagrindo pagrindinių žaliavų brangimui, o kitos gamybos sąnaudos pastaruoju metu nesikeičia.
Todėl galima daryti prielaidą, kad, esant stabilioms žaliavų ir gamintojų kainoms, duonos ir kitų grūdinių produktų mažmeninės kainos artimiausiu laikotarpiu neturėtų didėti“, – nurodė ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė
I. Jankauskienė pridėjo, kad, 2026 m. susiklosčius palankioms gamtos sąlygoms ir esant geram derliui, galėtų atpigti obuoliai.
„Šiemet, spalio mėn., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, jų supirkimo kaina buvo didesnė 74 proc., o mažmeninė – 35 proc.“ – atkreipė dėmesį ji.
Tuo metu šviežių supakuotų kiaušinių kainos artimiausiu laikotarpiu turėtų išlikti aukštos, nes didelę jų paklausą ES rinkoje, anot I. Jankauskienės, lemia sunkesnis paukščių gripo sezonas nei pernai.
„Tikėtina, kad ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai žiemos mėnesiais gali dar šiek tiek pabrangti. Tolesnės kainų tendencijos priklausys nuo situacijos Lenkijoje ir kitose kaimyninėse šalyse“, – pastebėjo specialistė.
Ji pridūrė, kad dėl didėjančio vištienos importo iš trečiųjų šalių, galima tikėtis žemesnių vištienos kainų, jei ši tendencija išsilaikys.
„Lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., vidutinė didmeninė atvėsinto viščiuko broilerio kaina Latvijoje sumažėjo beveik 10 proc., o Lenkijoje – apie 22 proc. (EK duomenys)“, – nurodė I. Jankauskienė.
Didesnė pasaulinė žalio pieno pasiūla ir intensyvi konkurencija tarp didžiųjų pieno produktų eksportuotojų šalių šiemet lėmė kai kurių pieno produktų kainų mažėjimą, todėl jo galima tikėtis ir kitąmet.
Anot ŽŪDC, ypač ryškiai mažėjo didmeninės sviesto kainos.
„Vidutinė didmeninė ES sviesto kaina šių metų spalį siekė 5,76 Eur/kg (be PVM) ir buvo 9,1 proc. mažesnė nei rugsėjį. Lapkritį ji toliau reikšmingai mažėjo ir siekė 5,42 Eur/kg.
Per pastarąją (gruodžio 2 d.) pieno produktų prekybos sistemos „Global Dairy Trade“ sesiją sviesto kaina, palyginti su ankstesne sesija, sumažėjo net 12,4 proc.“ – dalijosi ji.
Šių pokyčių poveikis Europos rinkai atsispindi su tam tikru vėlavimu, todėl artimiausiu metu, tikėtina, didmeninės sviesto kainos Lietuvoje dar šiek tiek mažės, tačiau, ar ši tendencija atsispindės mažmeninėse kainose, prognozuoti sudėtinga.
Pavyzdžiui, 2025 m. spalį vidutinė gamintojo / didmeninė sviesto (82 proc. rieb., 170–200 g pakuotė) kaina Lietuvoje buvo 6,53 proc. mažesnė nei rugsėjį ir siekė 7,30 Eur/kg, nors mažmeninė to paties sviesto kaina padidėjo 0,76 proc. – iki 14,63 Eur/kg.
Lenkai viską turi ,gamina savo ,lt tik perekupai ,net degtukų nesugeba pagaminti
