Jeigu nebūčiau su milžiniška gyvenimo patirtimi, gal taip pat "ieškočiau sliekų". Ministerijų skaičiaus sumažinime - visų pasaulio (ir Lietuvos) problemų sprendimo raktas. G-20 ir pavasarį ir dabar išsiskirstė nieko nesudūmoję. Reikaligi kardinalūs keitimai. Apie tai pagalvoti bijosi laukinio kapitalizmo išugdyti valstybių vyrai ir moterys.

Graborius ir vėliavų siuvykla — kitoje gatvės pusėje, jaunuoli.

Pilstymas iš tuščios stiklinės į tokią pat. Pirkimai kreditam kapitalistų buvo prigalvoti, kaip išlaikyti aukštus pardavimus. Nebeveikia. Per paskutinius dvidešimtį metų BVP išaugo kelis kartus. Išsivysčiusiose šalyse samdomų darbuotojų ir vidutinio sluoksnio pajamos nepadidėjo. Užtat milijonierių-milijardierių skaičius ir jų turtai taip pat išaugo keleriopai. Toli nevaikščiokime. Paskutinius penkis metus Lietuvoje firmų pelnai kasmet didėjo 3 000 procentų. Darbuotojų uždarbiai - kelioliką procentų. Tik nepradėkite traukti nuvalkiotos dainelės apie darbo našumą. Pasaulyje perprodukcija. Darbuotojų nebereikia ir dar sparčiau dėl bedarbystės paklausa mažės. Juokinga bėdų ieškoti ministerijų, žinybų skaičiuje. Net V. Europoje dirbtinai didino tarnautojų skaičių, kad kur nors padėti jaunus žmones. Prieitas paskutinis taškas. Laukinis kapitalizmas pats save sunaikino. BVP didžiąja dalimi neturi sėsti į turtuolių kišenes, o būti perskirstytas per biudžetą, visiems suteikiant žmogiškas gyvenimo sąlygas. Neįgaliesiems, pensininkams, neturintiems darbo (darbo visiems dėl techninio progreso nebus).

Manyti galima daug ką, viskas priklauso nuo to, kuo tas manymas paremtas — faktais ir argumentais ar jausmais ir emocijomis. Taip pat galima kalbėti ir apie sąmokslo teorijas, galima jas ir ignoruoti, bet nepriklausomai nuo įsitikinimų ar abejonių, pasaulyje vis viena yra tie, kurie valdo jį ir tie, kurie paklūsta valdantiesiems.

Šių metų vasarą Lenkijos pietuose, Krynicoje vyko rytų Europos šalių ekonomikos forumas, savotiškas rytų europiečių Davosas, į kurį buvo atvykę tokie šiuolaikinės ekonomikos žinovai kaip E. Phelps ir P. Schiff. Susidomėjimas buvo didelis, renginys perpildytas, kalbėjusių ir aptarinėjusiu problemas daug. Bet kas iš to, vieni nesiklausė, kiti — klausėsi ir nesuprato, treti ir klausėsi, ir suprato, bet suprato ir tai, jog nieko pakeisti negali.

Neatsitiktinai pastaruoju metu Lenkijoje buvo prisimintas L. Balcerovičius, Lenkijos ekonominės reformos krikštatėvis. O reikėjo tiek nedaug: truputi supratimo, šiek tiek kantrybės ir lašelio nuoseklumo, įgyvendinant jo parengtas reformas iki galo, ir Lenkijos situacija būtų buvusi žymiai kitokia negu dabar. Nors, tiesą pasakius, ir dabar lenkų situacija lankstesnė ir turi daugiau erdvės pokyčiams, leidžiantiems efektyviau manevruoti krizės trasa.

Deja, Lietuva turi p. Kubilių, kuris nieko neklauso ir nieko negirdi, o jei ir girdi, tai nieko nesupranta.

Kaip sako austrų mokykla yra tik vienas objektyvus ekonominis įvertinimas/matavimas - kai pirkėjas sumoka pinigus.

Visa kita kalbos, "karštas oras". Vietoj primityvaus BVP įsivedus voliuntaristinį, "gėriu" paremta rodiklį tiesus kelias į valdišką/planinę ekonomiką.

"Pereitų metų įvykiai finansų sistemoje parodė" ,manau kaip tik, pagaliau neįštverė ir atsiskleidė, pamatę pražutį ir sau. Gaila kad dar ne visi, tiems mažesnėms, kai kad ltfinansinikai-nomenklaturininkai vis dar skauda asmeninės palyginus su didčkiais negautos (fantominės piniginės pajaos). Ir man skauda bet energijos stoka ir biodegradavimas labiau

Naivuoliai tie jūsų kolegos stiglitsai. Nuo pat šešto dešimtmečio pabaigos (su retomis išimtimis) vyksta intensyvus visuomenės „suprekinimas“, bandant bet kokiu būdu ir bet kokia kaina įpiršti vartojimą ir gyventi kreditan, t.y. kitų kartų sąskaita, ir staiga, ims kas nors viso to ir atsisakys. Tiesa, po 9/11 įvykių JAV buvo pradėta kalbėti apie socialinės ekologijos būtinybę, nes ne visiems pasaulyje yra priimtinas amerikietiškas „gyvenimo“ būdas, bet neilgai. Pereitų metų įvykiai finansų sistemoje parodė, kad tokios kalbos tėra trumpalaikiai ir menkaverčiai dalykai.

O kalbant apie Lietuvą, raginimas gyventi pagal pajamas yra pakankamai racionalus. Tik reikėtų persvarstyti kiek ir kam to nacionalinio „produkto“ turėtų atitekti. Subsidijuoti Sodrą iš biudžeto — neracionalu ir neišmintinga. Kodėl įmokos į Sodros biudžetą negali būti padidintos tiek, kad tų išmokų ne tik pakaktų, bet kad jos leistų jų gavėjams realiai ir žmogiškai egzistuoti, o ne badmiriauti.

Taigi, didinti galime ne 1+1, bet 5+5 ar daugiau, bet atitinkamai sumažinant pajamų ir pelno mokesčio dalis. Kas ir kokiu būdu nusprendė, jog biurokratinio aparato tarpimui, o jis būtent tarpsta prabangoje, reikia tokios nacionalinių pajamų dalies, kokią jis sau atsiseikėja dabar. Kam Lietuvai 15 ministerijų su joms priklausančiomis sistemomis, jei per 20 m. ne tik nesugebėjo išspręsti elementariausių problemų, bet priešingai, tas problemas aštrino ar net prikūrė naujų.

Ar tikrai Lietuvai reikia aplinkos ministerijos tam, kad paežerės būtų suprivatizuotos ir aptvertos tvoromis, o pajūris užstatytas nelegaliais statiniais?! Ar reikia švietimo ministerijos, kad mokiniai turėtų du kartus laikyti tą patį abitūros egzaminą, o studentai už mokslą susimokėtų patys?! O be sveikatos apsaugos ministerijos, tiesiog, nežinotume kam kyšį duoti, nuėję į polikliniką ar ligoninę!

Atsiprašau, turi būti "galėtų"

1. Taigi mūsų Prezidentė buvo Paryžiuje pas Sarkozy ("5 rugsėjo 2009 ... Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Prancūzijos prezidentas Nikolas Sarkozy pasirašė strateginę sutartį – prie apverstos trispalvės ..."), bet apie tą BVP ir Stiglitz'o komisijos rezultatus - nė žodžio nekalbėjo? O gal kalbėjo, tik mums nesako, nes nusprendė, jog tai neaktualu?
2. Autorius, priminęs, kad yra geras Nobelisto J.Stiglitz'o kolega ("Mano gerbiamas kolega Stiglitzas yra nenuilstamas rinkos mechanizmo modernizatorius") visai nekalba apie mūsų statistikos rodiklių kokybę ir kodėl ji laiku ir objektyviai neparodė mūsų ekonomikos smukimo dinamikos (žiūr.: "Buvęs socialdemokratų Vyriausybės finansų ministras Rimantas Šadžius šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje pripažino, kad apie artėjančią krizę nutylėjo sąmoningai). Vadinasi, Lietuvos statistika, būdama vyriausybės padaliniu, yra valdoma ir kartais MELUOJA? O gal ir visą laiką melavo, nežiūrint kokia bebūtų vyriausybė?
3. Net Rusija pastebi, kad Prancūzija rimtai ruošiasi veikti: vedomosti-ru "Франция намерена реформировать систему статистики, включив в расчет ВВП показатели, лучше описывающие благосостояние нации, чем сухие цифры экономической активности, заявил президент Николя Саркози. Оценить уровень жизни ей помогут нобелевские лауреаты". O Lietuva? Gal tie geri kolegos Nobelistai negalėtų padėti ir Lietuvai, klaidžiojančiai nepakankamo ŽINOJIMO ekonomikoje labirintuose (Phelps-IKE)?

Butanas neturi sultono. Tai Himalajų šalis. Autorius matyt turėjo mintyse Brunėjaus sultoną. Indonezijos salynas.