Ar pensininkai turėtų užleisti darbo vietas jauniems?

Jums sun­ku ras­ti dar­bą, nes ten, kur ga­lė­tų bū­ti lais­va kė­dė, ją už­ėmęs sep­ty­nias­de­šimt­me­tis pen­si­nin­kas? Be­vai­sės dar­bo pa­ieš­kos jau­nus žmo­nes stu­mia į ne­vil­tį – jau­nų be­dar­bių kiek­vie­ną pa­va­sa­rį pa­dau­gė­ja, o dir­ban­čių pen­si­nio am­žiaus žmo­nių ne­ma­žė­ja.

„Gau­nu pen­si­ją ir at­ly­gi­ni­mą. Iš­gy­ven­ti leng­viau ne­gu tik iš pen­si­jos, dirb­siu tiek, kiek ga­lė­siu“, – sa­ko par­da­vė­ja dir­ban­ti 71-erių aly­tiš­kė Ja­ni­na. Ar ne lai­kas sen­jo­rams il­sė­tis ir dar­bo vie­tas už­leis­ti jau­niems spe­cia­lis­tams, do­mė­jo­si „Aly­taus nau­jie­nos“.

Į pen­si­ją 2026 me­tais – 65-erių

Šiuo me­tu mo­te­rys į pen­si­ją iš­lei­džia­mos 60 me­tų ir 4 mė­ne­sių, vy­rai – 62 me­tų ir 8 mė­ne­sių. Nuo 2012-ųjų me­tų pen­si­nis am­žius pra­dė­tas to­lin­ti. Kas­met mo­te­rims jis il­gi­na­mas 4 mė­ne­siais, vy­rams – 2. 2026 me­tais pen­si­nis am­žius tiek mo­te­rims, tiek vy­rams pa­sieks 65 me­tų ri­bą. Pen­si­nio am­žiaus di­di­ni­mas ne­iš­ven­gia­mas dėl pra­stė­jan­čios ša­lies de­mo­gra­finės pa­dė­ties ir sie­kiant su­ba­lan­suo­ti vals­ty­bės sko­las. Dau­ge­ly­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių pen­si­nis am­žius sie­kia 65 me­tus, kai ku­rio­se jį pla­nuo­ja­ma di­din­ti iki 66–67 me­tų.

„Vals­ty­bi­nės so­cia­li­nio drau­di­mo se­nat­vės pen­si­jos – svar­biau­sia so­cia­li­nės ap­sau­gos se­nat­vė­je rū­šis“, – skel­bia­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­kos so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos tin­kla­la­py­je. Se­nat­vės pen­si­ja ski­ria­ma, kai as­muo yra nuo­la­ti­nis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jas, jei­gu jam su­kan­ka įsta­ty­mo nu­sta­ty­tas se­nat­vės pen­si­jos am­žius, ir tu­ri mi­ni­ma­lų 15 me­tų so­cia­li­nio pen­si­jų drau­di­mo sta­žą. Tai lai­kas, per ku­rį as­me­nys pa­tys mo­ka ar­ba už juos yra mo­ka­mos ar tu­ri bū­ti mo­ka­mos nu­sta­ty­tos pri­va­lo­mos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio pen­si­jų drau­di­mo įmo­kos.

Mies­te dir­ban­čių pen­si­nin­kų dau­giau ne­gu kai­me

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas pa­tei­kia už­im­tų gy­ven­to­jų duo­me­nis pa­gal am­žiaus gru­pes: 55–64 me­tų ir nuo 65 me­tų bei dau­giau. Už­im­ti gy­ven­to­jai – as­me­nys, dir­ban­tys bet ko­kį dar­bą, gau­nan­tys už jį dar­bo už­mo­kes­tį pi­ni­gais ar na­tū­ra ar­ba tu­rin­tys pa­ja­mų ar pel­no: tai sam­do­mie­ji dar­buo­to­jai, sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tys as­me­nys.

Dir­ban­čių­jų nuo 65-erių me­tų ir dau­giau Lie­tu­vo­je 2011-ai­siais bu­vo 28,8 tūkst. – kaip Ra­sei­nių ir Ro­kiš­kio mies­tų gy­ven­to­jus kar­tu su­dė­jus. Dir­ban­čių pen­si­nio am­žiaus žmo­nių mies­te be­veik tris kar­tus dau­giau ne­gu kai­me (mies­te – 21,3 tūkst., kai­me – 7,5 tūkst.). Dir­ban­čių mo­te­rų mies­te (11,3 tūkst.) yra dau­giau ne­gu vy­rų (10 tūkst.). Kai­me at­virkš­čiai – dir­ban­čių vy­rų (4 tūkst.) dau­giau ne­gu mo­te­rų – 3,5 tūkst.

Pa­ly­gin­ti su 2010 me­tais, dir­ban­čių pen­si­nio am­žiaus as­me­nų nuo 65-erių ir dau­giau me­tų 2011 me­tais pa­di­dė­jo 16,3 pro­cen­to. Pa­gal Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nis, 2010-ai­siais to­kių bu­vo 24,1 tūkst.

Se­nat­vės pen­si­ja – mi­ra­žas

„Nors esu pen­si­nin­kė, ke­ti­nu ir to­liau dirb­ti, kol at­leis, nes nor­ma­li pen­si­ja – kaip mi­ra­žas dy­ku­mo­je. Esu mo­ky­to­ja, ma­no mąs­ty­mas daug ge­res­nis ne­gu bet ku­rio ki­to iš uni­ver­si­te­to suo­lo at­ėju­sio ab­sol­ven­to, – įsi­ti­ki­nu­si Aly­taus ra­jo­ne mo­ky­to­ja dir­ban­ti pen­si­nin­kė. Pa­klaus­ta, ko­dėl dar­bo vie­tos ne­už­lei­džia jau­nam spe­cia­lis­tui, pe­da­go­gė pyk­te­li: – Ma­no dar­bo pa­tir­tis di­des­nė – mo­kyk­lo­je dir­bu 40 me­tų, to­dėl aš ir tu­riu dirb­ti. Kuo­met pa­jau­siu, kad ne­be­ga­liu dirb­ti, ta­da ir iš­ei­siu.“

Sa­vo pa­var­dės ne­no­rė­ju­si at­skleis­ti mo­ky­to­ja įsi­ti­ki­nu­si, jog ne­ga­ty­vi vi­suo­me­nės nuo­mo­nė apie dir­ban­tį vy­res­nio am­žiaus žmo­gų ne­pa­grįs­ta. „Kam rei­kia, tas ir ži­no, jog man lai­kas į pen­si­ją, ta­čiau ne­no­riu, kad ži­no­tų tie, ku­riems ne­rei­kia. Pas mus dar­be yra ke­le­tas dir­ban­čių pen­si­nin­kių, bet ant kak­tos me­tai ne­pa­ra­šy­ti, o mes sa­vo dar­bą ge­rai dir­bam. Ži­no­ma, jau­ni spe­cia­lis­tai ge­riau mo­ka dirb­ti kom­piu­te­riu, ta­čiau mo­kyk­lo­je ne tai svar­biau­sia. Ge­bė­ji­mas su­si­kal­bė­ti su mo­ki­niais, juos auk­lė­ti ir kon­tro­liuo­ti – to uni­ver­si­te­tai ge­rai ne­iš­mo­ko, o pa­tir­tis mus jau iš­mo­kė“, – įsi­ti­ki­nu­si 65-erių pe­da­go­gė.

68-ąjį gim­ta­die­nį ką tik at­šven­tu­sio vai­ruo­to­jo Alo­y­zo ma­ny­mu, dir­ban­tis pen­si­nin­kas – pro­ble­ma: „Nor­ma­lio­je vals­ty­bė­je žmo­nės se­nat­vė­je il­si­si, ke­liau­ja po ša­lį ir net po pa­sau­lį, daug vo­kie­čių ga­li­ma su­tik­ti va­sa­rą mū­sų pa­jū­ry­je, o Lie­tu­vo­je pen­si­ja to­kia skur­di, kad net mo­kes­čiams ir mais­tui ne­už­ten­ka, to­dėl žmo­nės ir pri­vers­ti dirb­ti, kol nu­mirs. Tai di­de­lė bė­da. Jau­ni žmo­nės ne­tu­ri dar­bo, o pen­si­nin­kai dir­ba. Taip ne­tu­rė­tų bū­ti.“

Mo­ky­to­jams – vals­ty­bės tar­ny­bos pa­vyz­dys

Anot Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jo Vy­tuo­lio Va­lū­no, Aly­tu­je dir­ban­čių pen­si­nio am­žiaus mo­ky­to­jų pro­ble­ma yra la­bai opi: „Pa­gal Dar­bo ko­dek­są nė­ra to­kios ga­li­my­bės at­leis­ti spe­cia­lis­tą, jei­gu jam su­ka­ko pen­si­nis am­žius. Svar­biau­sia, ar jis at­lie­ka sa­vo pa­rei­gas tei­sin­gai ir pro­fe­sio­na­liai. Ma­no nuo­mo­ne, čia tu­rė­tų bū­ti taip, kaip vals­ty­bės tar­ny­bo­je. Dir­bi iki 65-erių me­tų, o pas­kui ta­ve ga­li at­leis­ti. Įstai­gos va­do­vo ar kar­je­ros vals­ty­bės tar­nau­to­jo tar­ny­bos lai­kas ga­li bū­ti pra­tę­sia­mas iki vie­ne­rių me­tų, o ben­dras pra­tęs­tas tar­ny­bos lai­kas ne­ga­li vir­šy­ti pen­ke­rių me­tų. Sei­mas bu­vo pa­si­ruo­šęs tą da­ry­ti ir švie­ti­mo sis­te­mo­je, ta­čiau ne­pa­da­rė. To­dėl da­bar mo­ky­to­ją ga­li­ma at­leis­ti tik ša­lių su­si­ta­ri­mu, o jei­gu vie­na iš ša­lių ne­su­tin­ka – ta­da jis ga­li dirb­ti ir iki 70 ar 80 me­tų. Ma­nau, tu­rė­tų bū­ti su­da­ry­ta ga­li­my­bė dirb­ti jau­niems spe­cia­lis­tams.“

Mo­ky­to­jas dir­ba va­dy­bi­nin­ku

„Ieš­ko­jau dar­bo mo­kyk­lo­se, ta­čiau at­si­muš­da­vau į sie­ną: ar­ba per jau­nas, ar­ba duo­tu­me dar­bo, bet yra gar­baus am­žiaus žmo­nių, ku­rie sa­vo vie­tų ne­už­lei­džia“, – apie dar­bo pa­ieš­kas pa­sa­ko­jo jau­nas spe­cia­lis­tas An­drius. Ket­ve­rius me­tus uni­ver­si­te­te mo­kę­sis mo­ky­to­jo specialybės, šian­dien jis dir­ba va­dy­bi­nin­ku.

„Vi­si sa­ko, kad va­dy­bi­nin­kų pil­na, bet va­dy­bi­nin­ko dar­bą leng­viau su­si­ras­ti ne­gu mo­ky­to­jo, va­dy­bi­nin­kais dir­ba jau­nes­ni žmo­nės, ne­te­ko ma­ty­ti nė vie­no pen­si­nin­ko. Ne­pa­kei­čia­mų nė­ra, ta­čiau kaip vy­res­niems žmo­nėms tą pa­aiš­kin­ti? Čia kaip ta­me anek­do­te: kaip pa­gy­ve­nu­siai sek­re­to­rei pa­sa­ky­ti, kad ji at­lei­džia­ma iš dar­bo? Po­nia Ma­ry­te, jūs taip pui­kiai dir­ba­te, kad ne­įsi­vaiz­duo­ju, ką be jū­sų da­ry­tu­me, ta­čiau nuo pir­ma­die­nio mes pa­ban­dy­sim“, – apie dar­bo pa­ieš­kas iro­niš­kai kal­bė­jo aly­tiš­kis An­drius.

Indrė MIKELIONYTĖ