Ekonominis JAV variklis ne šiaip sau gęsta, bet užgęso visam laikui. 3 ir daugiau proc. realaus BVP augimo tempo JAV artimiausioje perspektyvoje pakartoti neįmanoma. Mintis, kad amerikietiškasis ekonominio augimo stebuklas išsisėmė, nėra nauja. 2012 metų vasarą buvo aptarinėjamas ekonomisto Roberto Gordono darbas „Ar baigėsi JAV ekonominis augimas?“
Tai – demografija, kvaily. Demografinio faktoriaus indėlis į JAV ekonomikos augimą, kuris 1970 metais pasiekė piką, krenta ir toliau kris. Priežastys: moterų įtraukimo į darbo jėgą tendencija sustojo 2000 metais (dirbančių dalis stabilizavosi ties 60 proc. lygiu), išsivysčiusių šalių gyventojai darbui skiria vis mažiau laiko, o Tarptautinės ekonominio bendadarbiavimo ir plėtros organizacijos narių darbo jėga mažėja. 1950 metais išsivysčiusiose šalyse dirbo apie 8 valandas per dieną (iš 250 darbo dienų per metus). 2030 metais statistinis išsivysčiusios šalies gyventojas darbui skirs 6,5 valandų per dieną. Apversti aukštyn kojomis šias ilgalaikes tendencijas yra beveik neįmanoma.
Amerikiečių kompanijų „bonusų kultūra“ kenkia investicijoms. Rinkos žaidėjai pageidauja sėdėti su pinigais, bijodami prisidėti prie naujų galingumų ir samdyti žmones. Jeigu reikia padidinti akcijų kainą, kompanija pasirenka pati išsipirkti atgal savo vertybinius popierius rinkoje.
Gamtinių išteklių kainų šuolis sukelia reikšmingą gamybos kaštų augimą. Praėjusiame šimtmetyje išteklių kainų augimas buvo kompensuojamas technologijų progresu. Be to, galutinis kaštų lygis nuolatos krito. Gamtinių resursų „revoliucija“ (nafta, metalai, žemės ūkio produkcija ir taip toliau) sunaikino teigiamą inovacijų efektą. Grynieji kaštai augo po 7 proc. į metus. Jeigu situacija liks tokia pati, po 11 metų visas JAV ekonominis augimas bus suvalgomas resursų kaštų. Jeigu numatysime 5 proc. karštų augimą, JAV liko tik 31 metai.
JAV pramonės sektorius susitrauks iki 5 proc. BVP iki 2040 metų (dabar, J. Granthamo duomenimis, jo dalis siekia 9 proc.). Šis reiškinys neišvengiamas kiekvienai šaliai, išaugusiai iš industrinės vystymosi stadijos. Todėl sumažės ir realaus sektoriaus įnašas į darbo pajėgumą. Tuo tarpu darbo pajėgumas išliks ginčijamu dalyku: jei advokato paslaugos per metus pabrango 10 proc., tai dar nereiškia, kad jų darbingumas padidėjo.
Besivystančios šalys taip pat turės problemų. Pasaulio populiacijos augimas taps nuliniu tarp 2040 ir 2060 metų, tai negatyviai atsilieps ekonomikai. Problemos dėl darbo jėgos kils Kinijai ir, įmanoma, Indijai. Ikikrizinis pasaulinės ekonomikos augimo pikas, siekęs 4,5 proc., išliks tik atmintyje, kaip nuostabus sapnas. Pasiruoškite 3 proc. augimui iki 2030 metų ir tolimesniam lėtėjimui (2-2,5 proc.) 2030-2050 metais.
Galutinė liūdna prognozė: iki XXI amžiaus vidurio JAV ekonomika augs maždaug po 1 proc. į metus.
