Tai numatyta Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės priemonių plane, tokį tikslą kelia Susisiekimo ministerija.
Numatoma, kad iki 2028 m. pabaigos atskirose europinio geležinkelio ruožo Kaunas–Panevėžys dalyse bus vykdomi sankasos statybos ir viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos įrengimo darbai.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas yra sakęs, kad „Rail Baltica“ projektas jau vėluoja ketverius metus, o šis terminas, anot jo, tokio dydžio infrastruktūros projektui Europos Sąjungoje (ES) nėra didelis – vidutinis vėlavimas sudaro virš 17 metų.
Siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai, plane taip pat numatyta nuo 7,97 iki 28 proc. 2027 m. viduryje padidinti elektrifikuoto šalies geležinkelių tinklo dalį, įrengti geležinkelių transporto eismo valdymo ir signalizacijos sistemą ne mažiau nei 100 kilometrų ruože.
Numatytas pagrindinis Susisiekimo ministerijos siekis – užtikrinti, kad 2028 m. ne mažiau kaip 61 proc. asfaltuotų kelių Lietuvoje atitiktų dangos būklės indekso (DBI) reikalavimus.
Atnaujinant kelius, bus pradedamas įgyvendinti naujas finansavimo modelis, pasitelkiant privačių investuotojų lėšas – numatoma pradėti ne mažiau kaip 4 viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektus.
Iki 2028 m. rugsėjo suplanuota įvykdyti ir daugiau kelių infrastruktūros projektų – valstybinės reikšmės keliuose suremontuoti 105 tiltus ir viadukus, perpus sumažinti nustatytų „juodųjų dėmių“ skaičių ir sutvarkyti 500 nesaugių pėsčiųjų perėjų, išasfaltuoti 160 kilometrų valstybinės reikšmės žvyrkelių.
Per šį laikotarpį taip pat suplanuota rekonstruoti valstybinės reikšmės krašto kelio Kaunas–Prienai–Alytus ruožą nuo Kauno iki Prienų (nuo 19,48 iki 31,1 kilometro), parengti europinės magistralės „Via Baltica“ kelių A8, A10 ir A17 inžinerinės infrastruktūros planavimo dokumentus ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
Siekiant mažinti sunkiasvorio transporto priemonių sukeliamą žalą keliams, numatyta įrengti 18 stacionarių svarstyklių.
Taip pat ketinama užtikrinti, kad iki 2028 m. rudens pradžios šalyje būtų įrengta 5,5 tūkst. viešai prieinamų įkrovimo prieigų, 4 vandenilio punktai ir 22 biometano papildymo punktai.
Be to, planuojama padidinti pirmą kartą registruojamų lengvųjų automobilių, varomų alternatyviaisiais degalais, dalį – nuo 10 iki 20 proc.
Po rugpjūčio audros sutrikus ryšiui, ministerija numato toliau plėsti itin spartaus plačiajuosčio ryšio aprėptį ir sudaryti specialiųjų planų, reikalingų mobiliojo ryšio infrastruktūrai plėtoti, rangos sutartis bent penkiose Lietuvos apskričių teritorijose.
Gerinant šalies oro susisiekimą, ketinama iki 2028-ųjų trečiojo ketvirčio Vilniaus oro uoste pastatyti naują atvykimo terminalą, ne mažiau kaip 6 naujomis kryptimis padidinti skrydžių krypčių iš Lietuvos oro uostų ir į juos skaičių.
Tarp ministerijos planų – ir nacionalinio saugumo projektai
Plėtojant alternatyvų kelią Suvalkų koridoriuje, Susisiekimo ministerija iki 2028-ųjų trečiojo ketvirčio numato pritaikyti valstybinės reikšmės kelių A4,128, 131,132 ir 135 ruožus karinio mobilumo ir dvigubos paskirties tikslams, rekonstruoti 8 tiltus.
Taip pat suplanuota įrengti dvigubos paskirties karinės technikos krovos aikštelę Palemone ir geležinkelių infrastruktūros objektus, reikalingus Rūdninkų poligonui.
Už šių projektų įgyvendinimą taip pat bus atsakinga Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Plėtojant Klaipėdos jūrų uostą ir didinant jo konkurencingumą, kiekvienais metais bus siekiama ne mažesnės kaip 40 mln. tonų krovos.
Tam numatoma suformuoti naują sausumos plotą ir sukurti uosto infrastruktūrą uosto pietinės dalies 100 hektarų plote, įskaitant pietinio aplinkkelio suplanavimą. Jau skelbta, kad, preliminariu vertinimu, naujos uosto teritorijos suformavimui bei uosto infrastruktūros sukūrimui reikės apie 600 mln. eurų investicijų.
Be to, norima sudaryti sąlygas mažųjų uostų infrastruktūros plėtrai.
