Vokietijoje aludarystė išlaiko per 406 tūkst. darbo vietų, Didžiojoje Britanijoje – per 321 tūkst., Ispanijoje – per 267 tūkst., Lenkijoje – per 146 tūkst., Italijoje – per 136 tūkst., Rumunijoje – per 76 tūkst., Olandijoje – beveik 72 tūkst., Prancūzijoje ir Čekijoje – per 63 tūkst., likusiose šalyse – per 428 tūkst. darbo vietų.
„Alus yra vienas iš Europos ekonomikos variklių ir svarbus darbo vietų kūrėjas ne tik daryklose. Kiekvieną darbo vietą alaus darykloje seka viena darbo vieta žemės ūkyje, viena – pakavimo ir logistikos, viena – rinkodaros, viena – mažmeninės prekybos ir net vienuolika – svetingumo segmente“, – komentuoja Europos aludarių asociacijos „The Brewers of Europe“ prezidentas Demetrijus Karseljeris (Demetrio Carceller).
Lietuvoje 2012 metais šalies alaus daryklose ir su alumi susijusiuose sektoriuose sukurta 12,6 tūkst. darbo vietų – 13,7 proc. mažiau nei 2008 metais, kai jų dėka buvo įdarbinta 14,6 tūkst. darbuotojų. 53 mlrd. eurų mokesčių
„Ernst & Young“ studija taip pat parodė, kad aludarystės sektorius visoje Europoje sparčiai atsigauna – kontinente daugėja alaus daryklų. 2012 metais ES šalyse iš alaus gamybos ir pardavimo surinkta 53 mlrd. eurų mokesčių, o žemyne išvirto alaus eksporto vertė viršijo jo importą į Europą 3 mlrd. eurų. Lietuvoje aludariai valstybės biudžetą 2012 m. papildė per 531 mln. litų (apie 154 mln. eurų) suma – 4,1 proc. mažiau, nei „iki kriziniais“ 2008-aisiais.
Analitikų teigimu, nepaisant to, per pastaruosius 2 metus Europos aludarystės segmentas neteko 84 tūkst., arba 4 proc., darbo vietų. ES šalyse po 9 proc. pakeltas PVM ir akcizas alui nulėmė tai, kad vis mažiau alaus išgeriama kavinėse ir restoranuose, o tai nepadeda išlaikyti ir kurti naujų darbo vietų.
Iš Europos Sąjungos šalių tik Graikijoje, Airijoje, Maltoje, Portugalijoje ir Ispanijoje daugiau nei 60 proc. alaus išgeriama baruose. Lietuva, kaip ir kaimyninės Latvija, Estija ir Lenkija, priklauso išskirtinei šalių grupei, kurioje per 90 proc. alaus išgeriama namuose.
Šalia bendrojo nedarbo, jaunimo nedarbas tampa visuotinai pripažįstama Europos problema – šiandien kas ketvirtas jaunesnis nei 25 m. europietis neturi darbo, ir naujausi statistiniai duomenys rodo, kad jaunimo nedarbas tik auga, o Europos Sąjunga ieško būdų išvengti „prarastos kartos“.
Europos politikai jau supranta įdarbinimo svarbą – spalio mėnesį paskelbta Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) ataskaita ragina politikus remti savo šalių aludarystės segmentą. Pabrėžiama, kad jis priklauso potencialiai augančioms ir darbo vietas kuriančioms ekonomikos sritims, kuria darbo vietas svetingumo industrijoje – o būtent viešbučiuose ir kavinėse daugelis jaunų žmonių įsidarbina pirmą kartą.
Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad kiekvienas svetingumo industrijoje išleistas euras duoda 2,16 euro investicijų grąžą kitoms ūkio šakoms – transportui, turizmui, kultūrai, statyboms, drauge, ir aludarystei. Šiame sektoriuje Europoje dirba 16,6 mln. žmonių, jis suteikė darbo vietą kas tryliktam dirbančiam europiečiui, o tokiose šalyse kaip Graikija – šiame sektoriuje dirba kas penktas.
Europos aludariai taip pat išreiškė paramą lapkritį Paryžiuje paskelbtoms naujoms kovos su jaunimo nedarbu iniciatyvoms, tokioms kaip valdžios ir verslo bendradarbiavimu paremta „Youth Guarantee“ („Garantija jaunimui“) ar profesinio ugdymo skatinimo programa „European Alliance for Apprenticeships“ („Europos stažuočių aljansas“).
Aludarystė išskiriama kaip vienas iš ekonomikos sektorių, kuriame įprasta, kad jaunimas atlieka praktiką darbo vietoje ir vėliau įsidarbina.
