Pasakė, ką skurdas atimtų iš lietuvių: pradėtų nuo drabužių

Praradę didžiąją dalį pajamų, Lietuvos gyventojai pirmiausiai atsisakytų naujų drabužių bei avalynės. Po to mažintų išlaidas transportui, bei imtų taupyti kasdieniams maisto produktams – valgyti mažiau vaisių ir daržovių.

Padėvėtų drabužių parduotuvė (nuotr. 123rf.com)

Tokią Lietuvos gyventojų reakciją į klausimą, ką darytų jei gautų tik 30 proc. dabartinių pajamų, atskleidė apklausa, kurią Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.

„Faktas, kad net 68 proc. gyventojų pirmiausiai atsisakytų naujų drabužių ir avalynės pernelyg nestebina, tačiau kiti pasirinkimai atskleidžia nerimą keliančią situaciją: būtų taupoma maistui, vaistams, vaisiams ir daržovėms, higienos prekėms“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Kaip rašoma pranešime spaudai, taupant antroje vietoje atsidurtų išlaidos transportui (37 proc.), o po jų – kasdieniniai maisto produktai (30 proc.), vaistai, vitaminai ir papildai (27 proc.), vaisiai ir daržovės (20 proc.), higienos bei asmens priežiūros produktai (20 proc.).

Paskutinėje vietoje liko medicininės paslaugos (14 proc.) – joms išlaidos būtų nurėžtos paskiausiai.

Pasak Š. Ruzgio, didžiausią nerimą kelia tai, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai labiausiai taupytų maistui, palyginti su visomis kitomis pajamų grupėmis.

„Tie Lietuvos namų ūkiai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 200 eurų, linkę labiausiai taupyti maistui. Jei drastiškai sumažėtų pajamos, čia išlaidas kasdieniams maisto produktams peržiūrėtų net 42 proc., vaisiams ir daržovėms – 31 proc. gyventojų.

REKLAMA

Tikėtina, kad tokių namų ūkių išlaidos ir taip yra suspaustos, todėl pajamoms sumažėjus jie tiesiog neturėtų didelės erdvės, kur dar sutaupyti“, – teigia jis.

Palyginimui, 500 eurų pajamas vienam šeimos nariui gaunantys šeimos ūkiai kasdieniams maisto produktams taupytų mažiau (33 proc. respondentų), taip pat rečiau atsisakytų vaisių ir daržovių (13 proc. apklaustųjų).

Pensininkų pasirinkimai, jei dar labiau smuktų pajamos, atitinka bendrą tendenciją – išlaidos būtų mažinamos aprangai, avalynei (76 proc.), transportui (32 proc.) bei maistui (28 proc.). Tačiau ši socialinė grupė stengtųsi kuo mažiau liesti pinigus, kurių gali prireikti sveikatos reikmėms.

„Vaistams, vitaminams ir papildams taip pat būtų taupoma, bet jų eilė ateitų vėliau – tam nusiteikę 21 proc. pensininkų. Tik 12 proc. senjorų imtų taupyti medicininėms paslaugoms“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

LIPFA teigia, kad šalies gyventojai neturi pakankamai santaupų ir tai yra didžiausia problema praradus pajamas ar joms drastiškai sumažėjus. Europinė statistika rodo, kad Lietuvoje namų ūkių taupymo norma visoje Europos Sąjungoje 2016 metais buvo su minuso ženklu: -0,5 proc.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų