Daugelis trokštame įgyvendinti maištingą norą – susukti nuosavą lizdą. Siekiant jį įgyvendinti neretai tenka klaidžioti finansų rinkų labirintais.

Būstas (nuotr. Fotodiena.lt/Karolio Kavolėlio)

Būstas (nuotr. Fotodiena.lt/Karolio Kavolėlio)

Patarimų ir konsultacijų, kaip teisingai elgtis siekiant gauti būsto paskolą, apstu. Skambios frazės, tokios kaip „tvarūs finansai“ ar „tarpbankinės palūkanos“ galvą gali susukti net išsilavinusiam piliečiui. Juk ant kortos statoma daugiau nei dešimties metų finansinė ateitis.

Kokios atsakomybės ir pasiruošimo reikalauja sprendimas imti būsto paskolą, priminti nereikia – užtenka pažvelgti keletą metų į praeitį, kai dalis be saiko prisiskolinusių gyventojų liko be stogo virš galvos.

REKLAMA

Palūkanų normų karuselė

Siekdamas gauti būsto paskolą, vartotojas yra suinteresuotas viena esmine sąlyga – kaina. Šioje paslaugų sferoje kainą sudaro banko nustatoma paskolos palūkanų norma – papildoma suma, kuria bankas apsidraudžia nuo infliacijos ir užsidirba savo reikmėms.

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ duomenimis, gautais iš 4 didžiųjų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, vidutinė būsto paskolos palūkanų norma (banko marža ir palūkanų bazė) svyruoja nuo 2,18 proc. iki 3,5 proc., priklausomai nuo paskolos termino, palūkanų tipo ir skolinimosi valiutos. Čia prasideda pirmieji sunkumai.

Fiksuota palūkanų norma suteikia banko klientui galimybę „užrakinti“ paskolos palūkanų normą sutartam periodui ir išvengti svyravimų, taigi ir nuolatos kintančio įmokos dydžio. Tačiau tokia palūkanų norma dažniausiai būna didesnė – priklausomai nuo individualaus atvejo, didesnė gali būti kone dvigubai.

Kintanti palūkanų norma taip pat yra fiksuojama, tačiau kur kas trumpesniam periodui – 3, 6, 12 mėnesių. Trumpas laikotarpis padaro palūkanų normą pažeidžiamą ir priklausomą nuo rinkos svyravimų, tačiau tokio tipo palūkanos būna kur kas mažesnės. Šiuo metu jos, priklausomai nuo individualaus atvejo, gali nesiekti nė 2 proc.

Kiek privalumų, tiek trūkumų

Pasirinkimas tarp kintančios ir pastovios palūkanų normos iš esmės tampa pasirinkimu tarp mažesnės paskolos įmokos ir bent 5 metams garantuoto finansinio saugumo už nemažą kainą.

„Fiksuotos palūkanos padeda žmogui jaustis tikram, žinoti, kokios kiekvieną mėnesį bus įmokos, ir išvengti netikėtumų – palūkanų šuolio, – pasakoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. – Kita vertus, užfiksavus jas netinkamu metu, galima prarasti galimybę mokėti mažiau. Nors niekas negali prognozuoti, kiek laiko turėsime žemas palūkanų normas, dabar kaina yra maža.“

REKLAMA

Pašnekovė leidiniui „Ekonomika.lt“ taip pat sakė, kad žvelgiant iš ilgojo laikotarpio perspektyvos, ypač žemomis palūkanomis bus galima džiaugtis laikinai, mat augant ekonomikai, ūgtels ir palūkanos. Lietuvos banko duomenimis, mažesnė nei 3 proc. vidutinė būsto paskolos palūkanų norma 2004–2013 laikotarpiu buvo tik pastaruosius 11 mėnesių.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė tikino, kad skirtumas tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų turėtų parodyti tikimybę, ar palūkanos ateityje didės „Teoriškai, sumokamų palūkanų kiekis, pasirinkus fiksuotą normą turėtų būti didesnis, tačiau jos leidžia apsidrausti nuo netikėtumų ir nepakeliamai didelio įmokos dydžio“, – aiškino ekspertė bei pridūrė, kad artimiausiu metu didelių normos šuolių nesitikima.

Globalių procesų įtaka

Prognozuoti, kiek ilgai laikysis žema palūkanų norma, gana sunku. Žinant, kad jų dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žemas palūkanas laikys centriniai JAV ir Europos bankai, galima bandyti nuspėti šių veiksmus.

Vyriausiojo banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Europos centrinis bankas (ECB) neturėtų kelti bazinės palūkanų normos iki 2015 metų, todėl užfiksavusieji palūkanas dabar mokėtų didesnę kainą nei besirenkantieji kintamą normą. „Kita vertus, laikantis panašioms tendencijoms ir augant ekonomikai, ECB palūkanų normą tikrai padidins, o tai skatins branginti būsto paskolas, taigi ilguoju laikotarpiu gali laimėti ir užfiksavusieji palūkanas, nes dabar jos yra ypač žemos“, – aiškino ekonomistas.

REKLAMA

„Ekonomika.lt“ primena, kad norint prognozuoti centrinių bankų palūkanų normą reikia analizių, kurias sau leisti gali nebent Lietuvos miestams darbuotojų skaičiumi prilygstantys investiciniai bankai, todėl tikslių garantijų pateikti iš esmės neįmanoma.

Panaši situacija ir kalbant apie EURIBOR rodiklį – vidutinį palūkanų dydį, už kurį bankai skolina (linkę skolinti) lėšas kitiems bankams. Kitaip tariant, kuo bankai labiau pasitiki kitų finansinių institucijų galimybėmis vykdyti įsipareigojimus, tuo šis rodiklis mažesnis. Europos bankų krizės metu būtent šis rodiklis šoktelėjo ir padidino būsto paskolos įkainius.

Šiuo metu šis rodiklis yra pasiekęs istorines mažumas dėl ECB taikomos pinigų politikos.

Privalu įvertinti galimybes

Kaip ir priimant bet kokį svarbų sprendimą, imantis būsto paskolos naštos, privalu adekvačiai įvertinti savo įsipareigojimus. Akivaizdu, kad besaikio skolinimosi amžius jau praeityje. Suvokus, kad sistema nepasirengusi, sukurti tam tikri saugikliai – norintieji gauti būsto paskolą privalo įnešti bent 15 proc. perkamo būsto vertės siekiantį įnašą, o mėnesio įmokų suma negali viršyti daugiau nei 40 proc. asmens ar namų ūkio pajamų.

„Svarbu atkreipti dėmesį, ar yra kitų įsipareigojimų, skolų, paskolų ar išlaikytinių. Kitaip tariant, ar yra papildomų sąlygų, kurios lemtų, kad padidėjus palūkanų normai, nebebus papildomo pajamų šaltinio“, – aiškino J. Varanauskienė ir pridūrė, kad svarbu atsižvelgti į turimas santaupas.

„Tie namų ūkiai, kurių paskolos ir įmokų santykis mažesnis nei 30 proc., o paskolos ir užstato santykis – mažas, bei tie, kurie turi santaupų, neturi kitų įsipareigojimų ar vaikų, gali kur kas laisviau rinktis kintamą palūkanų normą“, – sakė šeimos finansų ekspertė.

REKLAMA

O. Bložienė taip pat pasiūlė iki prisiimant finansinius įsipareigojimus bent mėnesį pabandyti išgyventi atskaičiavus būsto paskolos įmokos sumą. „Reikia pabandyti, ar išaugusios išlaidos nepranoks buvusio optimizmo – pasitaiko ir taip“, – sakė „Swedbank“ ekspertė.

Būsto paskolų – mažiau

Lietuvos banko duomenimis, iki šių metų šalies namų ūkiai būstui naujų paskolų paėmė už kiek daugiau nei 2,5 mlrd. litų – beveik 70 proc. visų skolintų lėšų gyventojai norėjo gauti eurais. Nors skaičius atrodo nemažas – daugiau nei dukart viršija Vilniaus miesto metini biudžetą, palyginti su laikotarpiu, buvusiu prieš krizę, rodikliai išties kuklūs.

Pavyzdžiui, daugiausia būstui eurais gyventojai skolinosi 2008 metų sausį – nuosavam lizdui įsigyti suteikta daugiau nei 800 mln. litų. Per vieną metų mėnesį. Per 10 šių metų mėnesių, bendra Senojo žemyno valiuta pasiskolinta 1,7 mlrd. litų – tik dvigubai daugiau nei per 30 pirmųjų finansų krize sudrebinsiančių metų dienų.

Nors prie paskolų mažėjimo prisidėjo daugybė veiksnių – nuo griežtesnių reikalavimų skolininkams iki sumažėjusių būsto kainų, – noras skolinti nedingo. Kaip ir poreikis tapti NT savininku.

FAKTAI: Būsto paskolos

  • 84 proc. visų šiemet suteiktų būsto paskolų pasirinktos su kintama palūkanų norma
  •  

  • 32 proc. visų būsto paskolų šiemet suteikta litais
  •  

  • Lietuvos banko duomenimis, vidutiniškai būsto paskolai litais spalį buvo taikomos 2,69 proc., eurais – 2,33 proc.
  •  

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Po 12 metų kartu Dianos gyvenimas virto pragaru: istorija – pamoka kiekvienam
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Gimtadienio šventė porai virto pragaru: atėmė keturis vaikus, tarnybos reikalauja tūkstančių
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
REKLAMA
Danske Bankas (Fotobankas)
„Danske Bank“ filialas Lietuvoje nuo kovo pradeda atleidimus: iš viso planuojama atsisveikinti su 45 žmonėmis. Užimtumo tarnybos Lietuvoje ...
(Andrius Ufartas/Fotobankas)
Jeigu jūs ar vyresni giminaičiai turi telefoną, gali būti, kad kiekvieną mėnesį mokate už paslaugas, kurių nenaudojate ir net neužsakinėjote – ryšio operatorius ribotą laiką ...
Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Pastebėję, kad keičiasi smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo sąlygos, Lietuvos bankas su Konkurencijos taryba kartu analizuoja tokių pokyčių priežastis. Kaip rašoma ...
„Vilniaus energija“  (nuotr. BFL)
Teismas galutinai nusprendė, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) 2015 metais pagrįstai skyrė baudą sostinės šilumos ūkį valdžiusiai „Vilniaus energijai“ ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
Už kai kurias bankų paslaugas verslo ir privatūs klientai Lietuvoje moka daugiau. Tačiau dalis paslaugų pas mus pigesnės nei tuose pačiuose bankuose Latvijoje ir Estijoje. Tai ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų