Mokslininkai, pasitelkę kompiuterinį modeliavimą, bandė nustatyti, kiek dar laiko Žemė turės deguonies turtingą atmosferą. Tyrimo rezultatai rodo, kad šis laikotarpis gali trukti dar apie 1 mlrd. metų, rašo „BBC Sky at Night“.
Mokslininkai nagrinėja kelis galimus scenarijus, kurie tolimoje ateityje galėtų paversti Žemę netinkama gyvybei. Tarp jų – klimato pokyčiai, anglies dioksido kiekio didėjimas, susidūrimas su asteroidu ir palaipsniui didėjantis Saulės ryškumas.
Tačiau grupė tyrėjų priėjo prie išvados, kad vienas iš labiausiai tikėtinų scenarijų – Žemė praras deguonies turtingą atmosferą.
Toho universiteto docentas Kazumi Ozaki ir Džordžijos technologijos instituto docentas Christopheris Reinhardas sukūrė kompiuterinį modelį, kuriame atsižvelgiama į klimato ir biocheminius procesus planetoje.
Siekdamas gauti patikimesnę prognozę, K. Ozaki atliko daugiau nei 400 tūkst. simuliacijų, kiekvieną kartą keisdamas įvairius modelio parametrus.
Žurnale „Nature Geoscience“ paskelbto tyrimo rezultatai parodė, kad deguonies turtinga Žemės atmosfera gali išlikti dar maždaug 1 mlrd. metų.
Mokslininkų skaičiavimais, po šio laikotarpio Žemėje gali prasidėti sparti deoksigenacija – staigus deguonies kiekio atmosferoje sumažėjimas.
Dėl to atmosfera taptų panaši į egzistavusią ankstyvojoje Žemėje iki Didžiojo oksidacijos įvykio, kuris įvyko maždaug prieš 2,5 mlrd. metų.
„Po didžiosios deoksigenacijos atmosferai bus būdingas padidėjęs metano kiekis, mažas CO₂ lygis ir ozono sluoksnio nebuvimas. Tikėtina, kad Žemės sistema taps anaerobinių gyvybės formų pasauliu“, – paaiškino K. Ozaki.
Kartu mokslininkai pažymi, kad visiškai tiksliai numatyti procesų, kurie Žemėje vyks per ateinančius milijardus metų, neįmanoma.
Kaip Žemėje atsirado deguonis?
Ryškus deguonies kiekio padidėjimas Žemės atmosferoje ir vandenynuose siejamas su Didžiuoju oksidacijos įvykiu, kuris įvyko maždaug prieš 2,5 mlrd. metų.
Tikslios šio proceso priežastys iki šiol tebėra diskutuojamos, tačiau manoma, kad svarbų vaidmenį jame suvaidino vienaląsčiai organizmai.
Deguonies kiekio padidėjimas tapo vienu svarbiausių planetos istorijos etapų ir sudarė sąlygas atsirasti įvairioms bei sudėtingesnėms gyvybės formoms.
Anksčiau mokslininkai prognozavo, kad Žemės biosfera gali išnykti maždaug po 2 mlrd. metų dėl visuotinio atšilimo ir CO₂, būtino fotosintezei, trūkumo.
Kodėl tai svarbu ieškant gyvybės kosmose
Tyrimo rezultatai svarbūs ne tik siekiant suprasti Žemės ateitį, bet ir ieškant gyvybės kitose planetose.
Deguonis laikomas svarbia biosignatūra – medžiaga planetos atmosferoje, kuri gali rodyti vykstančius biologinius procesus.
Tačiau tyrimas rodo, kad deguonies turtinga atmosfera nėra nuolatinė Žemės savybė. Autorių skaičiavimais, toks laikotarpis gali sudaryti tik 20–30 proc. visos planetos istorijos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
