Kol kas, nepaisant sankcijų ir nuo vasaros krintančių naftos kainų, Rusija užbaigs metus 5 mlrd. dolerių pertekliumi, tačiau artimiausius tris metus jau planuojamas biudžeto deficitas, rašoma straipsnyje.
„Didžiąją valdžios pajamų dalį sudaro nafta ir dujos, o rublio devalvacija vadins ryškų vaidmenį balansuojant kitų metų biudžetą, tuo pačiu didindama infliacijos riziką ateityje. Situaciją apsunkina naftos kainų kritimas,“ – teigia autorius.
Kalbinti investuotojai neprognozuoja, kad Rusija pasinaudos nafta ir dujomis, kaip atsakomuoju ginklu į Vakarų sankcijas.
„Manau, energijos rinkos nusprendė, kad konfliktas nevirs kritiniu, nes Rusijos ir ES energetinė integracija yra pernelyg tampriai susieta,“ – pateikiama „Ashmore Group“ ekonomisto Jano Deno nuomonė. Pasak eksperto, energijos rinkos savo prognozėse remiasi būtent šiuo faktoriumi.
Rusijos Federacijos biudžetas nuo pat 2000 iki 2008 metų buvo teigiamas tik dėl naftos, primena autorius.
„Mūsų biudžetas yra teigiamas, nepaisant itin sunkios ekonominės situacijos,“ – apžvalgininkas cituoja V. Putino žodžius, pasakytus „Rusija kviečia“ investiciniame forume. V. Putinas pažadėjo nedidinti mokesčių, siekdamas kompensuoti mažėjančias valstybės pajamas.
Norėdama įvykdyti šį pažadą, Rusija artimiausius tris metus apribos valstybės išlaidas, sumažins investicijas į infrastruktūrą, žemės ūkio subsidijas. „Norėdama išsaugoti augimą, Rusija turės vystyti privataus verslo sektorių, tačiau šalis ir toliau grimzta į monopolinį ekonomikos modelį, kur svarbiausią vietą užima gamtiniai ištekliai, ypač dujos ir nafta“.
Britų bendrovės CEIC analitikas Aleksandras Dembickis mano, kad Rusijai sunkiai seksis kontroliuoti biudžeto deficitą. „Vargu ar pavyks palaikyti aukštus augimo tempus, nedidinant biudžeto išlaidų tose srityse, kurios yra svarbios šalies ekonomikai,“ – mano ekspertas.
