Konstitucinė asamblėja yra viršesnė už visas kitas valdžios institucijas; jos pagrindinis uždavinys – nuo šeštadienio pradėti 1999-aisiais priimtos konstitucijos perrašymo procesą.
Šis 545 narius turintis organas buvo išrinktas ankstesnį savaitgalį, bet balsavimą temdė smurtas ir kaltinimai klastojimu.
Tarp asamblėjos narių yra N.Maduro žmona ir sūnus; jos pirmininke išrinkta buvusi užsienio reikalų ministrė Delcy Rodriguez (Delsi Rodriges).
Deputatai penktadienį užėmė vietas puošnioje ovalo pavidalo salėje po paauksuotu kupolu prieš 145 metus pastatytuose Federaliniuose įstatymų leidybos rūmuose – tame pačiame pastate, kur posėdžiauja opozicijos dominuojama Nacionalinė Asamblėja.
Padėkojusi N.Maduro už asamblėjos rinkimų inicijavimą, 48 metų D.Rodriguez pažėrė kritikos užsienio veikėjams.
„Tarptautinė bendruomenė neturėtų klysti dėl Venesuelos. Žinia yra aiški, labai aiški: mes, venesueliečiai, išspręsime savo konfliktą, savo krizę be jokio užsienio kišimosi“, – pareiškė ji.
Konstitucinė asamblėja turi galią paleisti Nacionalinę Asamblėją. Vis dėl to toks žingsnis neabejotinai sulauktų griežtos kritikos, nes būtų sukurtas N.Maduro sprendimus automatiškai tvirtinantis organas. Prezidento oponentai sako, kad jis mėgina sukurti „diktatūrą“.
Į pirmąjį Konstitucinės asamblėjos posėdį atvyko N.Maduro, o susirinkę tūkstančiai jo šalininkų laikė velionio prezidento Hugo Chavezo (Hugo Čaveso) portretus.
Opozicija savo ruožtu penktadienį sostinėje surengė protestų. Įvyko naujų susirėmimų su saugumo pajėgomis, bet pranešimų apie žuvusius žmones nebuvo.
Pastaruosius keturis mėnesius Venesuelą krečiantys politiniai neramumai nusinešė jau daugiau kaip 125 žmonių gyvybes.
Smerkia tarptautinė bendruomenė
JAV, Europos Sąjunga, Vatikanas ir didžiausios Lotynų Amerikos valstybės, įskaitant Meksiką, Argentiną ir Čilę, pasmerkė naująjį organą, sakydamos, kad jis prieštarauja demokratijai ir didina įtampą Venesueloje.
Pietų Amerikos ekonominis blokas MERCOSUR šeštadienį Brazilijoje surengs posėdį, kad nuspręstų, ar Venesuelos narystė turėtų būti laikinai sustabdyta dėl „demokratijos pažeidimų“.
Kaltinimai sukčiavimu kelia klausimą dėl Konstitucinės asamblėjos legitimumo, ypač po Britanijos įmonės „Smartmaric“, kurios įranga buvo naudojama per liepos 30 dieną vykusius rinkimams, pareiškimų.
„Smartmatic“ paskelbė, kad oficialus balsavusių rinkėjų skaičius suklastotas ir išpūstas mažiausiai milijonu dalyvių.
Opozicija prisiekė toliau Venesuelos gatvėse rengti protestus, nukreiptus prieš naująją asamblėją, nors vyriausybės oponentai vis labiau stumiami į užribį ir praranda viltį.
N.Maduro saugumo tarnybos vis smarkiau spaudžia disidentus ir nepaiso. Vatikano raginimų Karakasui elgtis santūriai.
Žinomas opozicijos lyderis Leopoldas Lopezas (Leopoldas Lopesas) vėl buvo pasiųstas į kariuomenės kalėjimą, žvalgybos tarnyboms šiurkščiai nutraukus neilgai trukusį namų areštą, į kurį jis buvo perkeltas iš kalėjimo praėjusį mėnesį.
Vis dėlto Karakaso meras Antonio Ledezma (Antonijus Ledesma), išvežtas žvalgybos agentų tą pačią dieną kaip ir L.Lopezas, penktadienį vėl buvo grąžintas namų areštui.
Užsienio „kišimasis“
N.Maduro atmetė jam reiškiamą kritiką ir teigė, kad dėl Konstitucinės asamblėjos pakeistos konstitucijos bus balsuojama referendume.
Jis taip pat apkaltino JAV „imperializmu“, kai Vašingtonas paskelbė N.Maduro tiesiogines sankcijas ir pagrasino jas pritaikyti visiems asamblėjos nariams.
Venesuelos prezidentas užsipuolė ir kitus Lotynų Amerikos vadovus, sakydamas, kad jie Amerikos vasalai.
Deja, Venesuelos konfliktas gilus, o viešosios nuomonės apklausas rengiančios firmos „Datanalisis“ duomenimis, visuomenės parama N.Maduro nesiekia 20 procentų.
Jo valdžia priklauso nuo kariuomenės ir teisinių bei rinkimų institucijų paramos.
Institucijų veiksmai per pastaruosius mėnesius, prieš nepritariančius N.Maduro, paskatino Amerikos šalių žmogaus teisių komisiją penktadienį paraginti Venesuelą apsaugoti šalies generalinę prokurorę Luisą Ortegą (Luizą Ortegą).
Komisija sako mananti, kad L.Ortegos gyvybei kyla pavojus, nes ji prieš kelis mėnesius pasitraukė iš N.Maduro šalininkų gretų ir pradėjo tyrimą dėl Konstitucinės asamblėjos teisėtumo.
Taip pat nuogąstaujama, kad gali pablogėti jau dabar kritinė Venesuelos ekonomikos padėtis. Šalyje labai stinga maisto ir kitų būtiniausių prekių bei vaistų.
Pastarąją savaitę šalies valiutos kursas vis sparčiau smuko – bolivaras per šį laikotarpį prarado trečdalį vertės. Spėjama, kad infliacija šiais metais bus didesnė kaip 700 procentų. Taip pat mažėja šalies užsienio valiutos atsargos, o Venesuelai artėja laikas grąžinti skolas – pavyzdžiui, atlikti didelius mokėjimus spalį ir lapkritį.
N.Maduro šias problemas laiko dalimi „ekonominio karo“, esą vykdomo opozicijos, susimokusios su JAV.
Jo pagrindiniai sąjungininkai užsienyje yra Kuba, kurios socialistiniu modeliu prezidentas žavisi, ir Rusija, paskolinusi Venesuelai milijardus dolerių.
