Nors Sirijos konflikte Rusija palaiko Damasko pajėgas, o Turkija – sukilėlius, Maskva ir Ankara nuo pernai bando drauge išspręsti Sirijos konflikto klausimą. 2016-aisiais šios šalys susitaikė po krizės, kuri kilo Turkijai numušus virš Sirijos skridusį rusų karo lėktuvą.
„Mūsų santykius galima laikyti atkurtus praktiškai visa apimtimi“, – pasakė su R.T. Erdoganu susitikęs V. Putinas; susitikimo pradžia buvo parodyta per televizijos kanalą „Rossija-24“.
Pasak Rusijos prezidento, bendradarbiavimas vyksta ir saugumo srityje.
„Per praėjusius metus prekių apyvartos buvo prarasta 30 procentų, o šiemet – jau augimas 38 procentais; mes dirbame praktiškai visomis kryptimis, ir saugumo srityje padėčiai Sirijoje sureguliuoti labai intensyviai dirbame; labai džiaugiuosi galimybe pabendrauti operatyviai; jau yra susiklosčiusi labai gera praktika – aptarti einamuosius klausimus“, – sakė V. Putinas, neslėpdamas džiaugsmo galimybe pasikalbėti su Turkijos vadovu.
„Esu įsitikinęs, kad mūsų susitikimas šiandien bus labai efektyvus“, – pareiškė R. T. Erdoganas ir pažymėjo, kad abiejų šalių bendradarbiavimas, bei jo dažni susitikimai su V.Putinu suteikia žymų pagreitį Rusijos ir Turkijos santykių vystymuisi.
„Pagrindinė pokalbių tema bus situacija Sirijoje – deeskalacijos zonų veikimas ir politinio sprendimo proceso tąsa“, – prieš V. Putino ir R. T. Erdogano susitikimą sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pastarąjį kartą jiedu buvo susitikę Ankaroje rugsėjį. Tąkart jie susitarė dėl „deeskalacijos“ zonos įkūrimo pagrindinėje šiaurinėje Sirijos Idlibo provincijoje bei dar kelių zonų, kurios buvo pasiūlytos jau anksčiau.
Rusija ir Iranas yra pagrindiniai Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) sąjungininkai, ir Maskvos karinį įsikišimą į Sirijos konfliktą daugelis laiko jėgų pusiausvyrą šiame konflikte pakeitusiu veiksniu.
Tačiau Turkija palaiko sukilėlius, siekiančius nuversti B. al Assadą.
„Bendras poreikis“
Maskva ir Ankara remia Kazachstano sostinėje Astanoje nuo šių metų pradžios rengiamas taikos derybas, kurios vyksta lygiagrečiai su Jungtinių Tautų remiamomis derybomis Ženevoje.
Pasak tyrimų instituto „Civilizacijų dialogas“ eksperto Aleksejaus Malašenkos, V. Putinas ir R. T. Erdoganas turi „bendrą poreikį“.
„Labai sudėtingoje pozicijoje (Sirijoje) esanti Rusija paprasčiausiai negali čia prarasti sąjungininkų – ji negali nė prarasti partnerių, nekalbant jau apie sąjungininkus“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Tuo tarpu R. T. Erdoganas yra nepatenkintas Vakarų požiūriu jo atžvilgiu, teigė A. Malašenka. Jis atkreipė dėmesį į Ankaros pasirašytą sutartį dėl modernių zenitinių raketų kompleksų S-400 pirkimo iš Rusijos.
2 mlrd. dolerių (1,7 mln. eurų) vertės sutartis sukėlė nerimą Ankaros sąjungininkėms iš NATO.
Pasak A. Malašenkos, per pirmadienio derybas V. Putinas ir R. T. Erdoganas galbūt kalbasi ir apie ekonomiką, nes Turkija siekia vėl užimti pirmą vietą Rusijos statybų versle.
„Tai yra dviejų charizmatiškų žmonių, dviejų labai gerą nuomonę apie save turinčių žmonių, dviejų lyderių susitikimas“, – pridūrė jis ir pabrėžė, kad asmeninis ryšys tarp abiejų prezidentų yra labai stiprus.
Per pastarąsias savo derybas V. Putinas ir R. T. Erdoganas susitarė, kad iš kalėjimo būtų paleisti du Maskvos aneksuoto Krymo totorių aktyvistai, kuriuos rusų pareigūnai buvo nuteisę už jų politinę veiklą.
R. T. Erdoganas pažadėjo paremti turkų kalba šnekančią Krymo totorių mažumą, kuriai rusakalbių ortodoksų regione pavyko išsaugoti savo kalbą ir islamo religiją.
Rusija ir Turkija konkuruoja nuo pat Osmanų imperijos ir Romanovų dinastijos laikų.
Kai 2015-ųjų lapkritį turkų pajėgos numušė rusų karo lėktuvą, abiejų šalių lyderiai nevengdavo asmeninių įžeidinėjimų vienas kito atžvilgiu, tačiau per susitikimą šį rugsėjį R. T. Erdoganas ne kartą sakė „mano mielas draugas Putinas“.
