Ukraina šiuo metu gyvena nelabai linksmomis nuotaikomis. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko trečiadienį pareiškė, kad šalyje įvesta premjerės Julijos Tymošenko diktatūra.
Priimtų įstatymų, apkarpančių prezidento galias, akivaizdoje Viktoras Juščenko pareiškė, kad jo vadovaujama partija pasitraukia iš valdančiosios koalicijos. Jei parlamente per 30 dienų nebus suformuota nauja, Ukrainos vadovas pagrasino pasinaudosiąs savo teise paleisti parlamentą. Tai reikštų išankstinius parlamento rinkimus.
Politologai ir kiti apžvalgininkai jau senokai pastebėjo tarp prezidento ir premjerės tvyrančią įtampą. Julija Tymošenko kaltinama besiremianti prorusiškomis grupėmis bei išdavusi koaliciją. Prezidentas Viktoras Juščenko kaltina Julijos Tymošenko bloką parlamente balsavus kartu su opozicine Komunistų ir Maskvai palankia Regionų partija. Taip pat jis smerkia jos „švelnų požiūrį“ į Gruzijos ir Rusijos konfliktą.
Be paminėtų kaltinimų, Kijevo pareigūnai taip pat skelbia maną, jog J. Tymošenko sudarė slaptą sandėrį su Kremliumi sugrąžinti šalį į Rusijos įtakos zoną. Savo ruožtu pati premjerė atsikerta teigdama, jog prezidentas pats kaltas dėl vyriausybės koalicijos žlugimo ir to siekė populiarumo vardan dėl artėjančių prezidento rinkimų. „Jūs turite 10 dienų, per kurias neleistini jokie ultimatumai, jokie reikalavimai, jokios provokacijos. Turite tiek laiko, kad grįžtumėte į demokratinę koaliciją“, taip kalbėjo premjerė.
Tuo tarpu artėjantis Europos Sąjungos – Ukrainos susitikimas bus taip pat ne iš lengvųjų, nes Sąjungos šalys vis dar atsargiai žiūri į Ukrainos priėmimo perspektyvą. Kita vertus, premjerės ir prezidento nesutarimai gali lemti naują vyriausybės persiskirstymą.
Europos Sąjungos diplomatai vakar (rugsėjo 3 dieną) priėmė juodraštinį pareiškimą, kuriame pripažįstamos „Ukrainos aspiracijos“ bei „paliekamas atviras kelias tolesniam progresyviam Europos Sąjungos ir Ukrainos santykių vystymuisi“.
Ukraina savo ruožtu teigia nepasirašysianti sandorio be priėmimo į Sąjungą „perspektyvos” sutarties.
Europos Sąjungos valstybės nori pavadinti šį dvipusį susitarimą „Asociacijos sutartimi“ – kas reikštų gilius politinius ryšius tarp Sąjungos ir Ukrainos – ir pradėti derybas dėl bevizio režimo. Tačiau pareiškimas negali taip paprastai priversti Sąjungos pripažinti „europietiškos“ Ukrainos pozicijos.
Ukrainos diplomatai praėjusią savaitę Briuselyje pareiškė, jog rugsėjo 9 dieną įvyksiančiame Europos Sąjungos ir Ukrainos susitikime Eviano mieste pasirašant jungtinę deklaraciją „tikėtini tam tikri pakeitimai“. Kijevas nepasirašys sutarties, jei joje nebus įvardyta priėmimo „perspektyva“.
Ukraina tikėjosi, jog Rusijos invazija į Gruziją jai pasitarnaus, kadangi šią savaitę vykusiame pasitarime apie Gruziją Europos Sąjunga teigė „kreipsianti ypatingą dėmesį“ į Ukrainą, kuri baiminasi tolesnio Rusijos įtakos plėtimo.
Praeityje Ukrainos integraciją palaikė Baltijos šalys, Švedija ir D. Britanija. Tačiau Nyderlandai, Belgija ir Vokietija užblokavo „perspektyvos“ žodinį pateikimą dokumentuose.
„Vokietijos vyriausybė jau svarsto Ukrainos integracijos į Sąjungą idėją. Tačiau tai yra didelė šalis. Vokietijai reikia laiko viską apmąstyti, pasitarti su trečiaisiais partneriais ir išgirsti viešąją nuomonę“, kalbėjo Sąjungos pareigūnas.
Ukrainos vargai tuo nesiliauja. Santykius su Europos Sąjunga taip pat gadina teritoriniai nesutarimai su Rumunija dėl uolėtos vietelės Juodojoje jūroje, vadinamos „Gyvačių sala“. Jos apylinkėse, kaip įtariama, gali slypėti milijardai kubinių metrų dujų.
Naujoji ES narė Rumunija jau kreipėsi į Tarptautinį teisingumo teismą dėl metų metais žlungančių derybų tarp Bukarešto ir Kijevo. Rumunijos diplomatas Bogdanas Aurescu apkaltino Ukrainą pažeidus jūrinių sienų taisykles siekiant išnaudoti jai de facto priklausančią teritoriją. B. Aurescu teigia, jog Sovietų Sąjunga nelegaliai aneksavo salą ir ją atidavė Ukrainai po šios nepriklausomybės atgavimo. 1997 metais Rumunija su Ukraina pasirašė sutartį, pagal kurią nuspręsta derėtis dėl naujos jūrinės sienos ir nesigviešti dujų.
Sunku tikėtis, kad Ukraina sėkmingai įsuks į Europos integracijos kelią, pirma nesusidorojusi su vidinėmis problemomis. Šios šalies ateitį visai kita linkme gali pasukti artėjantys prezidento rinkimai. Na, o apklausos dabartinio prezidento Viktoro Juščenkos tikrai nedžiugina – jam paramą išreiškia tik 4,7 procentai rinkėjų, o varžovę Juliją Tymošenko palaiko net 22,5 procentai.
Straipsnyje panaudota euobserver.com medžiaga.
