Du vyrai ir viena moteris, jau perkopę šeštą dešimtį, yra tarp mažiausiai 16 500 asmenų, priverstinai sterilizuotų pagal 1948 metais priimtą Eugenikos apsaugos įstatymą.
Iki 1996 metų galiojusiu įstatymu buvo siekiama „išvengti blogų (genetinių) savybių perdavimo palikuonims“. Šis įstatymas įpareigojo gydytojus nutraukti nėštumus kokią nors negalią turintiems žmonėms arba juos sterilizuoti.
Ieškinius pateikę asmenys reikalauja bendros maždaug 80 mln. jenų (612 tūkst. eurų) kompensacijos. Ieškiniai pateikti apygardos teismams Tokijuje ir šiauriniuose Sendajaus bei Saporo miestuose.
Pasak advokatų, vyriausybės vykdoma politika pažeidė nukentėjusių apsisprendimo, reprodukcijos ir lygybės teises.
Vienas iš ieškovų, 76 metų Kikuo Kojima (Kikuo Kodzima) iš Saporo, sako nusprendęs prabilti, kad žmonės sužinotų apie buvusią vyriausybės politiką. Jis siekia 11 mln. jenų (84 tūkst. eurų) kompensacijos už tai, kad nebegalėjo turėti vaikų ir patyrė psichologinės žalos.
„Tokia klaida neturi pasikartoti, – sakė jis žurnalistams prie teismo rūmų. – Noriu, kad vyriausybė pripažintų savo atsakomybę.“
K. Kojima sakė turintis vilties, kad kiti nukentėjusieji prisijungs prie šios iniciatyvos ir taip pat pareikalaus oficialaus atsiprašymo ir kompensacijų iš vyriausybės.
Vyras buvo privestinai sterilizuotas 1960-aisiais, po to, kai būdamas 19 metų susirgo psichine liga. Jis neturėjo kito pasirinkimo. Ligoninėje jam pasakė, kad „būtų tikra katastrofa, jeigu toks žmogus turėtų vaikų“, pranešė valstybinis transliuotojas NHK.
Anksčiau šiais metais panašų ieškinį pateikė dar viena – ketvirta – moteris.
75 metų ieškovas iš Tokijo, pasivadinęs Saburo Kita pseudonimu, sakė, kad jį sterilizavo 1957 metais, kai, būdamas 14 metų, jis gyveno vaikų prieglaudoje. Savo paslaptį žmonai jis atskleidė prieš pat jos mirtį, prieš penkerius metus, ir sakė apgailestavęs, kad dėl jo ji negalėjo susilaukti vaikų.
„Noriu, kad vyriausybė pasakytų tiesą, ir noriu, kad jie sugrąžintų mano gyvenimą“, – kalbėjo vyras.
Tačiau ne visada tokios sterilizacijos būdavo priverstinės. Maždaug 8 500 asmenų buvo sterilizuoti su jų sutikimu, nors neatmetama, kad jis taip pat būdavo išgaunamas darant spaudimą. Dar 60 tūkst. moterų buvo atlikti abortai, nes jos turėjo paveldimų ligų, skelbia Japonijos advokatų rūmų federacija.
Tarp sterilizuotųjų taip pat buvo maždaug 10 tūkst. leproze (raupais) sergančių pacientų. Jie buvo laikomi izoliatoriuose iki 1996 metų, kai buvo panaikintas leprozės prevencijos įstatymas. Dėl priverstinės izoliacijos vyriausybė atsiprašė nukentėjusiųjų ir skyrė kompensacijas.
Vis tik Japonijos vyriausybė iki šiol tvirtina, kad sterilizavimas vyko teisėtai. Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) ketvirtadienį atsisakė kalbėti apie pateiktus ieškinius.
Tačiau žmogaus teisių gynėjų grupės ir teisininkai rado įrodymų, tarp kurių yra nukentėjusiųjų medicininiai dokumentai, kurie paskatino Sveikatos apsaugos ministerija pirmą kartą pradėti tyrimą šiuo klausimu.
Grupė įstatymų leidėjų dabar inicijuoja diskusijas dėl galimo žalos atlyginimo nukentėjusiesiems.
