Pirmosios Maksymo Butkevyčiaus dienos Rusijos nelaisvėje buvo pažymėtos pažeminimais, kurie buvo niekis palyginti su tuo, kas įvyko netrukus.
2022 m. karo Ukrainoje pradžioje paimti į nelaisvę M. Butkevyčius ir jo bendražygiai, kurie buvo įvilioti į spąstus rytinėje fronto linijoje, iš pradžių buvo mušami ir apiplėšinėjami.
„Buvo keletas smūgių ir kumščių“, – prisimena M. Butkevyčius, kuris buvo žmogaus teisių gynėjas ir žurnalistas, kol Rusijos invazija privertė jį savanoriškai įstoti į kariuomenę.
Vyras tęsė: „Jie paėmė laikrodžius ir kitus daiktus. Kai vienas kareivis paėmė mano ausines ir paklausė, kam jos priklauso, jis pasakė: „Ar man jas padovanosi?“ Nors aš klūpėjau su šautuvo vamzdžiu prie galvos, atsakiau „ne“.
Tačiau rusų elgesys tapo dar žiauresnis – M. Butkevyčius buvo mušamas, kankinamas, siekiant priversti prisipažinti dėl išgalvoto nusikaltimo, rašoma „The Guardian“.
Rusija naudoja žiaurų elgesį prieš ukrainiečius, paimtus į nelaisvę
Jo parodymai dar labiau papildo teiginį apie Rusijos žiaurų elgesį su paimtais į nelaisvę ukrainiečiais, įskaitant parodomuosius teismus, egzekucijas lauke ir kankinimus.
Tai, kas nutiko M. Butkevyčiui, įvyko nepaisant plačiai žinomos tarptautinės kampanijos, kurios tikslas buvo užtikrinti jo saugų paleidimą, kai tapo aišku, kad vyras buvo paimtas į nelaisvę, šmeižiamas Rusijos žiniasklaidoje ir jam grasinama parodomuoju teismu.
Ukrainian human rights activist Maksym Butkevych was captured by the Russians in eastern Ukraine at the end of June.
1/3 pic.twitter.com/0oDlI9JHrgREKLAMAREKLAMAREKLAMA— Taras Bilous (@ahatanhel) July 11, 2022
Surištomis rankomis ir kojomis M. Butkevyčius buvo nuvežtas į nebaigtą statyti pastatą už Luhansko, kur jis ir kiti kariai susidūrė su žiaurumu, kuris tapo įprastu jų nelaisvės laikotarpiu.
„Ten buvo vienas karininkas, kuris elgėsi daug bjauriau, bandė mus provokuoti. Jis norėjo parodyti, kad yra protingesnis už vidutinį kareivį”, – pasakojo M. Butkevyčius.
Ir pridūrė: „Jis klausė, kas yra vedęs, o mes klūpėjome prieš jį. Jis klausė, kur yra kareivių žmonos. Vienas atsakė „Lenkijoje“, kitas – „Vokietijoje“. Jis pradėjo pasakoti apie tai, ką jų žmonos daro lovoje, pateikdamas visus bjaurias detales. Aš pagalvojau: „Šis karininkas turi rimtų problemų.“
„Jie buvo nustebę, kad aš laikiausi savo nuomonės“
Kitą rytą M. Butkevyčius ir jo bendražygiai buvo parodyti atvykusiai vadų ir propagandistų grupei. Jiems buvo pasakyta, jog jie bus filmuojami tam, kad būtų parodyta kaip su belaisviais gerai elgiamasi.
„Jie atrodė susidomėję manimi, nes buvau vienintelis karininkas“, – prisimena M. Butkevyčius. Rusijos kariai juos įspėjo, kad jei jie patikrins internete ir sužinos, kad jis melavo apie savo praeitį, bus „pasekmių“, todėl jis savanoriškai prisipažino, kad yra žurnalistas ir žmogaus teisių aktyvistas.
Po to vyko pokalbis, kurio metu rusų kariai tvirtino, kad invazija turėtų būti vadinama „karu“, o M. Butkevyčius atsakė, kad jį domina tik žmogiškosios aukos.
„Jie buvo nustebę, kad aš laikiausi savo nuomonės, nors ir nesiginčijau.“ Dar baisiau buvo tai, kas įvyko po to: pirmasis aiškus grasinimas, kad jie gali nužudyti savo belaisvius.
„Jie sakė: „Turbūt manai, kad esi karo belaisvis. Tu nesi, kol nebūsi užregistruotas. Kol kas tu esi dingęs iš mūšio lauko. Jei nesielgsi tinkamai, galime nueiti į kiemą ir parodyti, kur nužudėme blogai besielgusius belaisvius“, – teigė vyras.
Rusai mokė belaisvius Ukrainos istorijos
„Propagandistai išėjo, o po kelių valandų rusų kariai grįžo su specialiųjų pajėgų kareiviu. Jie man liepė pasakyti, kad noriu, jog specialiųjų pajėgų karys medžiotų ir nužudytų mano bendražygius Ukrainoje. Aš atsakiau: „Nieko asmeniško, bet to pasakyti negaliu“, – pažymėjo M. Butkevyčius.
Ir tęsė: „Tada mums pasakė, kad mokysimės Ukrainos istorijos. Bjaurusis karininkas deklamavo kažką, kas atrodė kaip Putino kalba, o kariai turėjo kartoti jo žodžius. Jei kas nors suklydavo, mane mušdavo medine lazda.“
„Aš pradėjau alpti, mano ranka buvo ištinusi. Aš pasakiau: „Jūs man sulaužysite petį“, o pareigūnas atsakė: „Ne, aš žinau, ką darau.“ Vienu metu jis nutraukė savo žodžius ir aš pamačiau, kad jis mėgaujasi procesu“, – teigė M. Butkevyčius.
„Tada atėjo kiti, spardė ir mušė mane, kažkas išsitraukė telefoną ir liepė mums sakyti: „Šlovė Rusijai“, ir vėl liepė mums kalbėti apie rusus, medžiojančius mūsų bendražygius. Po to mus įgrūdo į sunkvežimį, ir aš galiausiai praradau sąmonę“, – pridūrė jis.
Grasino seksualine prievarta
Galiausiai atvykę į kalėjimą Luhanske, kariai gavo senus čiužinius ir rankšluosčius. Jiems buvo pasakyta, kad jie yra ikiteisminio sulaikymo centre.
„Kambaryje buvo vienas čiaupas gerti ir praustis, vanduo buvo labai blogas. Nors maitino tris kartus per dieną, maistas buvo siaubingas. Porcijos buvo labai mažos. Netrukus pradėdavome jausti alkį.“
Manoma, kad ten vis dar yra sulaikyta 8–10 tūkst. ukrainiečių. Grįžusieji pagal susitarimus dėl mainų yra pastebimai sulysę.
Luhanske prasidėjo rimti tardymai. „Jie tardė kiekvieną iš mūsų“, – sakė M. Butkevyčius.
Jis pridūrė: „Pirmosiomis savaitėmis daugiausia dėmesio buvo skiriama karinei informacijai, bet mes jos neatskleidėme. Tada pradėjo bandyti pakirsti mūsų moralę.“
Vyras papasakojo, kad kaliniai buvo nuvežti į, kaip jie manė, [Rusijos remiamos separatistinės] Luhansko Liaudies Respublikos valstybės saugumo ministeriją, kur kai kurie kariai buvo kankinami elektros šoku.
„Tada – prisimenu, nes buvo mano gimtadienis – mane tardė du vyrai. Juos buvau sutikęs anksčiau“, – sakė jis. „Jie vaidino gerą ir blogą policininką“, – pasakojo M. Butkevyčius.
Jis pažymėjo, kad tada prasidėjo labiau tikslingas kankinimų ir grasinimų režimas, kuris prasidėjo nuo laikymo įtemptoje pozicijoje ir mušimo gumine lazda.
M. Butkevyčiui vėl buvo pasakyta, kad jis gali būti nužudytas, ir pagrasinta oraliniu ir analiniu išžaginimu naudojant elektros šoko lazdą.
Kankintojai jam pasiūlė tris pasirinkimus: pasirašyti prisipažinimą, kuriame jis prisipažintų padaręs karo nusikaltimus, ir būti „labai greitai iškeistas“; būti nuvežtas į tariamo „nusikaltimo“ vietą, kur jis būtų nušautas bandydamas pabėgti; arba būti pasodintas į kamerą su kaliniais, kurie pavers jo gyvenimą „gyvu pragaru“.
Jis pasirašė prisipažinimą. „Keletą dienų net nežinojau, ką prisipažįstu, kol mane nuvedė pas psichiatrijos ekspertą, kuris paklausė, ar suprantu, kuo esu kaltinamas“, – sakė jis, vėliau sužinojęs, kad prisipažino užpuolęs dvi civilių moteris kaime, kuriame niekada nėra buvęs.
„Tada buvau nuteistas 13 metų kalėti griežto režimo kolonijoje“, – teigė M. Butkevyčius.
„Rusams tai naudinga visais atžvilgiais. Jie nukreipia atsakomybę ir turi ukrainiečių „karo nusikaltėlius“, kuriuos gali parodyti“, – pabrėžė jis.
Okupuotame Luhanske esančioje kolonijoje jis buvo priverstas dirbti arba mušamas, o fone vyko fiktyvus teisminis procesas.
„Buvau nuvežtas į Luhansko apeliacinį ir kasacinį teismą“, – sakė M. Butkevyčius. „Tada sužinojau, kad, matyt, turiu advokatą Maskvoje. Tikras žmogaus teisių gynėjas! Aš pasakiau, kad buvau priverstas prisipažinti kankinamas. Advokatas sakė, kad turi įrodymų, jog tariamo nusikaltimo dieną buvau Kyjive. Teismui tai nerūpėjo.“
„Tai pavyzdys to, ką Rusija nori atnešti į Ukrainą“
Praėjusių metų spalio 17 d., po daugiau nei dvejų metų nelaisvėje, ryte per rikiuotę jam buvo pasakyta susirinkti daiktus. Jis nežinojo, kur jį veža, ir nedrįso tikėtis, kad bus paleistas.
Jie buvo nuvežti į netoliese esantį aerodromą, kur buvo surinkti kiti karo belaisviai, ir iškeisti į Ukrainos laikomus Rusijos belaisvius.
„Manau, kad iki nelaisvės nesuvokiau, kiek Rusijos baudžiamoji sistema atspindi Rusijos pasaulio vertybes ir metodus“, – sakė jis apie savo išgyvenimus.
I still can’t believe it, but today, my friend, human rights defender Maksym Butkevych, was released from Russian captivity.
I mentioned him in my Nobel speech:
“So many human rights activists were compelled to defend what they believe in with arms in their hands. For example,… pic.twitter.com/DtILA9nGC0REKLAMA— Oleksandra Matviichuk (@avalaina) October 18, 2024
„Tai nėra išimtis. Tai atspindi pagrindinį požiūrį į žmones kaip į vienkartinę medžiagą. Jei „elgiesi gerai“, su tavimi gali elgtis gerai, bet turi paklusti. Nėra jokios laisvės. Net sargybiniai tą patį sakė apie savo civilinį gyvenimą. Tai gana geras pavyzdys to, ką Rusija nori atnešti Ukrainai.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
