Rusija nenori sąžiningai pažvelgti į savo praeitį ir linkusi žaisti su ja slėpynes, mano Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas).
Tai jis pareiškė atsakydamas į leidinio "Rossijskaja gazeta" klausimus.
"Mes labai gerai žinome, kad savo praeities neišbrauksi, kad ir kaip būtų stengiamasi ją nutylėti, iškraipyti ar ardyti praėjusių laikų paminklus, - sakė prezidentas, atsakydamas į leidinio žurnalisto tvirtinimą, jog Estija bando išbraukti iš žmonių atminties prisiminimus apie sovietmetį. - Praeitis liks tokia, kokia buvo".
"Teisingiau būtų, jei tuoj pat pasitaisyčiau ir pasakyčiau, kad Estija visa tai žino labai gerai, - pridūrė prezidentas. - Nes Rusija, deja, su praeitimi eina slėpynių".
Jis priminė, kad 1944 metų rudenį Estija išsivadavo iš nacistinės okupacijos, bet nesusigrąžino 1940 metais iš jos atimtos nepriklausomybės, nes sovietų okupacija čia tęsėsi dar 47 metus.
T.H.Ilvesas pridūrė, kad 1944-aisiais, kaip ir keliais metais anksčiau, žuvo tūkstančiai estų, dar dešimtys tūkstančių buvo deportuoti. "Tai padarė Sovietų Sąjunga", - pabrėžė prezidentas.
"Mes nekaltiname dėl tos praeities dabartinės Rusijos, - pridūrė jis. - Bet aš nesuprantu, kodėl save demokratine valstybe laikanti Rusija negali sąžiningai pažvelgti į SSRS istoriją".
Jis pridūrė, kad tuomet, kai savo praeities baimė, primenanti moralinį skurdumą, susiduria su mažos tautos drąsa kalbėti apie tą praeitį taip, kaip buvo iš tikrųjų, Maskva tučtuojau pažeria kaltinimų, kad mažoji kaimynė Estija yra fašistuojanti ir taip toliau.
"Tai įžeidžia, - sakė Estijos prezidentas. - Neįmanoma tuo pat metu prisiimti Sovietų Sąjungos - nacizmo nugalėtojos vaidmens ir neigti Sovietų Sąjungos padarytus nusikaltimus".
T.H.Ilvesas paneigė kaltinimus, kad blogėjančių Estijos ir Rusijos santykių priežastis - nesidomėjimas Rytais ir žavėjimasis Europos problemomis.
"Estija visų pirma turi galvoti apie Europos reikalus, nes mūsų šalies prioritetas - likti Europoje, iš kurios okupacija mus išplėšė beveik pusei amžiaus", - sakė jis.
Šalies vadovas priminė, kad Estija priklauso Europos Sąjungai, o ne Nepriklausomų Valstybių Sandraugai. Ir natūralu, kad Europos rūpesčiai šaliai turi prioritetinę reikšmę.
"Bet visa tai nereiškia, kad mes nepastebime Rusijos, savo didžiausios kaimynės. Mes labai gerai ir iš labai arti matome Rusiją. Mes esame smalsūs ir neretai susirūpinę stebėtojai", - pridūrė jis.
T.H.Ilvesas pareiškė, kad Estijos gynybos pajėgų vadas generolas Antsas Laaneotsas (Antsas Laneotsas) buvo teisus, kalbėdamas apie Rusijos keliamą pavojų.
"Atominė elektrinė su tokio pat tipo, kaip Černobylio, reaktoriumi prie pačių Estijos sienų, Sosnovyj Boro gyvenvietėje, kelia pavojų ne tik Estijos ir Suomijos saugumui, bet ir milijonams Rusijos šiaurės vakarų gyventojų", - pabrėžė jis.
