Suomijos deputatas po 200 metų nusprendė atsikratyti „istorinio imperializmo atgyvenos" - jis pasiūlė parlamentui pervadinti Baltijos jūrą ir šiam procesui skirti pusę milijono eurų (1,725 mln. litų).
Ginčai dėl pavadinimo užvirė dėl to, kad Suomijoje Baltijos jūra vadinama Rytų, nors skalauja šalies pietinius ir vakarinius krantus. Esmė ta, kad Suomija ilgą laiką buvo Švedijos dalis, tad ir pavadinimas kilo nuo švediškojo.
„Neturiu tikslo išmesti pinigus, tiesiog noriu pabrėžti Suomijos nepriklausomybę, - pareiškė pasiūlymą pateikęs parlamentaras Pertis Virtanenas. - Kalbame apie mus žeminantį ir pasenusį vergiškos priklausomybės simbolį. Nors mes seniai išsivadavome iš Švedijos valdžios, svetimas jūros pavadinimas išliko."
Jo manymu, labiau tinkamas pavadinimas galėtų būti parinktas vadovaujantis istoriniais, geografiniais ar meniniais požymiais, pavyzdžiui, Pietvakarių jūra, Didžioji jūra (samių kalba), Pietų jūra, Vakarų jūra (taip vadina estai) arba Gintaro jūra. Pastarasis, ko gero, skambėtų gražiausiai ir geriausiai apibūdintų Baltijos jūrą.
