TAIP PAT SKAITYKITE:

Incidentas Vilniuje: pažeista dujų žarna, apdegė vyras

Baltijos šalys ir Lenkija Vilniuje pasirašys bendrą deklaraciją

Lietuvos plaukimo čempionate – pavasarinis rekordų lietus

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Filmo „As deep as a grave“ anonse pasirodė aktorius Valas Kilmeris. Bėda ta, kad aktorius pernai mirė. Nors ir turėjo vaidinti, dėl pandemijos ir pažengusios ligos šiame filme jis nesifilmavo. Jo atvaizdą sukūrė dirbtinis intelektas. 

„Tu vistiek dirbi su tam tikra aktoryste, režisūra, lyg režisuotum aktorių. Tik darbo procesas kitoks, jį pakeičia nauji darbo įrankiai“, – komentuoja prodiuseris Johnas Vorhesas. 

Filmo prodiuseriai šį atvejį vadina geru dirbtinio intelekto panaudojimo pavyzdžiu. Su tuo sutinka ne visi. Moralinių diskusijų fone, technologijų įmonė „Anthropic“ pristatė dirbtinio intelekto įrankių sistemą „Claude“. „Claude“ įrankiai skirti ne tokioms užduotims kaip aktorių prikėlimas iš mirusiųjų. „Claude“ sistema „Palantir“ Irane nustatė šimtus taikinių, kuriuos Jungtinių Valstijų pajėgos vėliau atakavo. 

Tiesa, ši praktika turėjo tragiškų pasekmių. 170 vaikų žuvo, kai „Palantir“ dėl pasenusios palydovinės informacijos taikiniu identifikavo mergaičių mokyklą. O atsakingas žmogus per neapdairumą patvirtino šį taikinį.

Įrankis – galingesnis už bet ką kitą

Technologijų įmonių akcijos masiškai atpigo, kai „Anthropic“  pristatė kitą asistentą - „Mythos“. Kibernetiniam saugumui skirtas įrankis tokiose naršyklėse kaip „Firefox“ ar operacinėse sistemose rado tūkstančius klaidų. 

„Šis įrankis atrodo galingesnis už bet ką kitą, ką esame matę anksčiau. Jis gali nustatyti silpnąsias vietas, kurių kiti, įskaitant žmones, dešimtmečius nepastebėjo“, – teigia kibernetinio saugumo specialistė Pia Husch. 

Pavyzdžiui, jei visame Vilniuje dingtų elektra, „Mythos“, greičiau nei bet koks žmogus surastų sistemos klaidą ir ją ištaisytų.  

Tačiau galingas įrankis gali būti išnaudotas ir blogiems tikslams. Pavyzdžiui, elektra visame Vilniuje gali dingti, jei kibernetiniai banditai, gavę prieigą prie „Mythos“, užpultų Vilniaus energijos sistemas. 

„Mythos“ primena, kad bet koks naujas dirbtinio intelekto pajėgumas gali būti panaudotas geram ir blogam tikslui. Jei tai iš tiesų yra proveržis vienai pusei, tai yra proveržis ir kitai pusei“, – sako P. Husch. 

Būtent dėl sunkiai suvokiamų pajėgumų, „Mythos“ nebuvo paleistas bendram naudojimui. Modelį dabar testuoja saujelė iš viso pasaulio atrinktų įmonių. Projekte, pavadinimu „Glasswing“ dalyvauja tokie milžinai, kaip „Google“, „Microsift“ „Apple“, „Amazon“ ir vienas didžiausias pasaulio bankų „JP Morgan“. 

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.