Prie Baltijos jūros sugužėję poilsiautojai turėtų prisiminti, kad seklioji Mare Balticum tebėra viena labiausiai užterštų tarptautinių jūrų. Galbūt padėtis pasikeis patvirtinus ES Baltijos jūros regiono strategiją? Pirmoji regioninė ES strategija apims bendradarbiavimą aplinkosaugos, ekonomikos, transporto, energetikos ir saugumo srityse.
Išklausiusi ES šalių, europarlamentarų ir piliečių argumentus, Europos Komisija 2009 m. birželio 10 d. pateikė siūlymą dėl ES Baltijos jūros regiono strategijos. ES pirmininkaujanti Švedija ją siekia patvirtinti spalį vyksiančiame ES vadovų susitikime, tuomet ji galėtų būti pradėta įgyvendinti 2010 m.
Prie Baltijos jūros prieina Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Suomija, Vokietija, Lenkija, Švedija bei Rusijos Kaliningrado ir Sankt Peterburgo sritys.
Mūsų nustekenta jūra
90 mln. Baltijos jūros baseine gyvenančių žmonių gerokai nustekeno šį praktiškai vidine ES jūra tapusį apysūrį vandens telkinį, kurį kerta kone intensyviausi pasaulio jūrų transporto srautai. Daugelis Baltijoje gyvenančių žuvų jau atsidūrė ant išnykimo ribos.
Baltijos jūroje vyksta eutrofikacija – „žydinčiame" vandenyje stinga deguonies, dūsta žuvys, mažėja bioįvairovė. Visa tai – pavojingų jūroje besikaupiančių medžiagų, tokių kaip nitratai ir fosfatai iš trąšų ar skalbimo miltelių, dioksinai ir sunkieji metalai, darbas. Baltijoje plaukiojantys laivai nevengia neteisėtai išpilti teršalų ir naftos, auga tanklaiviais vežamos ir perpumpuojamos naftos išsiliejimo grėsmė.
Sudėtinių dalių šiame mirtiname kokteilyje gali gerokai padidėti pradėjus irti sekliame Baltijos dugne nuskendusiems laivams ir abiejų pasaulinių karų metu nuskandintai amunicijai ir cheminiams ginklams. Jūros dugnu tiesiamas Vokietijos ir Rusijos „Nord Stream“ dujotiekis gali išjudinti baisių teršalų klodus ir turėti neprognozuojamų pasekmių.
Nuo nuotėkų valymo iki energetikos tinklų sujungimo
Baltijos jūros strategijoje numatytos jūros valymo, energetikos ir transporto tinklų sujungimo, prekybos barjerų mažinimo ir organizuoto nusikalstamumo stabdymo iniciatyvos. Strategijos veiksmų planas numatyto 80 pagrindinių projektų.
Baltijos „makroregiono“ strategijos projektuose – nuotekų valymo įrenginių statymas, fosfatų turinčių skalbikių uždraudimas, Baltijos šalių energetikos tinklų sujungimo planas, 2013 m. Varšuvą su Talinu sujungsiantis 120 km/h greitį leisiantis pasiekti geležinkelis „Rail Baltica“ ir bendra jūrų stebėsenos sistema.
Švedijos pirmininkavimo prioritetas
Baltijos regiono europarlamentarų grupė dokumentą dėl strategijos priėmimo Europos Komisijai įteikė dar 2005 m. lapkritį. Šį dokumentą parengė neformali Europos Parlamento Baltijos ir Europos tarpfrakcinė darbo grupė.
Viena iš jo rengėjų – kadenciją baigusi Suomijos žaliųjų europarlamentarė Satu Hassi – džiaugiasi Komisijos pateiktu strategijos projektu, tačiau apgailestauja dėl savanoriško daugumos priemonių pobūdžio. Ji išreiškė viltį, kad šį pusmetį ES pirmininkaujanti Švedija į strategijos tekstą įtrauks daugiau privalomų nuostatų.
Baltijos jūra
* Viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje
* Vidutinis gylis – 50-60 metrų (plg. Viduržemio jūra – 1,5 km)
* Vanduo atsinaujina tik per 30 metų
* Baltijos jūros regiono valstybėse gyvena beveik 100 mln. žmonių, t.y. 1/5 ES gyventojų
* Baltija skalauja 8 ES šalių ir Rusijos krantus
* Baltijos taršą didina žemės ūkio veikla, laivyba, fosfatų turinčių skalbiklių naudojimas
