Praėjusį penktadienį Rusijos mieste Stavropolyje gerai žinomo verslininko Vladimiro Slizajevo (60 m.) garaže buvo aptikti aštuoni nušauti žmonės – penki vyrai ir trys moterys.
Gyvi liko tik vaikai
Verslininkas V. Slizajevas, pravarde Chanas, buvo ne kartą teistas, vienas iš vietinės gaujos vadeivų, nors pastaruoju metu teisėsaugai neužkliuvo.
V. Slizajevas gyveno Stavropolio pakraštyje, prabangioje viloje su baseinu ir didžiuliu garažu, kuriame tilpo ne vienas automobilis. Namą supo aukšta tvora, buvo įrengtos stebėjimo kameros.
Manoma, jog žudikai laukė tik paties Chano, bet dėl tragiško sutapimo lemiamu metu jis buvo ne vienas. Pirminiais duomenimis, žudikai Chano tikriausiai tykojo šalia stovinčiame negyvenamame name. Kai V. Slizajevas automobiliu įvažiavo į garažą, ginkluoti vyrai įsiveržė iš paskos. Tačiau sklando ir kita versija: galbūt šeimininkas žudikus pažinojo ir pats juos įsileido.
Taigi nušautas ne tik nusikalstamo pasaulio autoritetas Chanas, bet ir jo asmeninė gydytoja, dukra Jana su žentu Eduardu Dolgovu, vairuotojas, auklė Liuba, šunų prižiūrėtojas. Visi jie sušaudyti Makarovo markės pistoletu su duslintuvu. Paleisti ne tik kontroliniai šūviai – visoms aukoms dar ir perpjautos gerklės. Be to, banditai sudaužė stebėjimo kamerų serverį ir išsinešė visus įrašus.
Vladimiras Slizajevas turėjo daug priešų
V. Slizajevo duktė Jana prieš savaitę buvo pagimdžiusi mergaitę, o auklė Liuba jai padėjo rūpintis mažyle. Kūdikis liko gyvas – matyt, banditai tikėjosi, jog užtrokš nuo dujų. Išeidami žudikai perkirto dujų vamzdelius, tikėdamiesi sukelti sprogimą. Tačiau dujos nespėjo užpildyti patalpų – grįžo V. Slizajevo kiemsargis. Jis pajuto stiprų dujų kvapą ir paskambino į miliciją.
Mergytė išvežta į ligoninę, nes dujos smarkiai pakenkė plaučiams. Gyvas liko ir aštuonmetis V. Slizajevo anūkas. Greičiausiai jis bus spėjęs kieme pasislėpti nuo žudikų.
Seifų neišlaužė
Bandyta išlaužti ir seifus, kuriuose, kaip tvirtina teisėsauga, buvo laikomi brangakmeniai ir pinigai. Vis dėlto žudikai tesugebėjo įveikti tik vieną iš dviejų seifų. Specialistai tvirtina, jog tai buvo padaryta gana neprofesionaliai – elektriniu grąžtu. Nepatvirtintais duomenimis, seife, kurio banditai nepajėgė atidaryti, esą aptikta daug deimantų (specialistai spėja, jog tai buvo didžioji „obščiako“ – gaujos kasos – dalis).
Kaimynai tvirtina nieko negirdėję. Vienintelis likęs gyvas liudininkas, galintis papasakoti, kas įvyko, – V. Slizajevo anūkas. Jam paskirta apsauga, su juo dirba psichologai ir pedagogai.
Chanas – narkobaronas?
Į V. Slizajevą-Chaną buvo kėsintasi dar 2003 metais. Tai nutiko Stavropolio automobilių turguje. Kai V. Slizajevas sustabdė savo džipą, kad praleistų iš priekio atvažiuojantį automobilį, atsidarė galinės džipo durys ir žudikas ėmė šaudyti sėdintiesiems automobilyje į nugaras. Chano žmona Svetlana Slizajeva buvo nušauta iš karto, o jis pats – sunkiai sužeistas. Netekęs akies, ilgą laiką gydėsi užsienyje. Nuo tada buvo pasisamdęs asmeninę gydytoją – ta stebėjo Chano sveikatos būklę ir nuolat statydavo jam lašines.
Savo kriminalinę biografiją Chanas pradėjo apie 1966-uosius metus, kai įvykdė apiplėšimą. 1987-aisiais už prekybą narkotikais buvo nuteistas 12 metų kalėti griežtojo režimo kolonijoje.
Sklaido gandų, esą jis buvę Stavropolio krašto „prižiūrėtoju“, tačiau vienu metu už „obščiako“ išeikvojimą buvęs nušalintas. Vėliau, girdi, jam atleista ir jis vėl buvęs priimtas į nusikalstamą grupuotę.
Pastaraisiais metais V. Slizajevas oficialiai buvo laikomas bendrovės „Gladiator“ direktoriumi, o nusikaltėlių susirinkimuose pastebėtas nebuvo. Tačiau, teisėsaugos duomenimis, Chanas ir toliau vetėsi narkotikų prekyba. Sako, turima duomenų, kad ir Chano žentas Eduardas Dolgovas buvo prisidėjęs prie narkotikų biznio.
Konkuruojančios gaujos braižas
Šios žudynės primena vienos žiauriausių Stavropolio krašto gaujų braižą. Jos vadeiva – buvęs sportininkas Valerijus Popovas. Būtent Popovo gauja 2003 metais ir pasikėsino nušauti V. Slizajevą.
V. Popovas savo gaują iš milicijos darbuotojų ir buvusių boksininkų subūrė 2000 metais Piatigorske. Gaujoje buvo įvesta geležinė tvarka – jos nariai privalėjo griežtai laikytis vadeivos nurodymų, o užsikonspiravę buvo taip, kad būtų galėję pavydėti net žymiausi Rusijos revoliucinieriai. V. Popovas gerai pažinojo ir palaikė glaudžius ryšius su įtakingais Stavropolio krašto valdžios bei teisėsaugos vyrais. Užtat gauja net 7 metus siautėjo nebaudžiama: plėšdama, žudydama, prievartaudama žmones.
Šiame prabangiame name buvo nužudyti 8 žmonės
V. Popovas buvo suimtas 2007 metais, įtartas organizavęs vietos verslininko nužudymą. Per kratą jo name rastas visas arsenalas ginklų bei sprogmenų. Milicijai pavyko areštuoti 15 akyviausių gaujos narių. Šių metų kovo mėnesį visi buvo nuteisti kalėti. V. Popovas ir jo parankinis Pavelas Bučko nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
Tiesa, 6 tos gaujos nariai pasislėpė. Neatmetama versija, jog V. Popovo gaujos likučiai ir nutarė užbaigti, ką kadaise pradėję – nugalabyti Chaną.
Ryšiai su valdžios vyrais
Vienas buvęs aukštas Stavropolio teisėsaugos pareigūnas „Komsomolskaja pravdos“ žurnalistams sakė, jog derėtų atkreipti dėmesį į V. Slizajevo praeitį. „Jis artimai bendravo su buvusiais miesto valdžios vyrais, – sakė pareigūnas. – Ilgą laiką palaikė draugiškus santykius su tuometiniu meru Dmitrijumi Kuzminu (sklando gandai, kad jo kabineto duris Chanas atidarinėdavo spyriais), o kartu su buvusiu vicemeru Andrejumi Utkinu bendrai valdė Pietinę turgavietę“.
2007 metais D. Kuzminui ir A. Utkinui buvo iškeltos baudžiamosios bylos dėl įgaliojimų viršijimo. D. Kuzminas paspruko į Austriją, bet ten buvo sulaikytas ir dabar jam paskirtas namų areštas. O A. Utkinas atsipirko lygtine bausme.
Pagal vieną versiją, pastaruoju metu nei V. Slizajevas, nei A. Utkinas su turgumi jokių verslo interesų nebeturėjo. Esą išgirdę, jog šalia bus statomas didžiulis tarptautinio tinklo prekybos centras, Pietinį turgų jiedu pardavė artimiems Kabardino-Balkarijos prezidento draugams.
Vis dėlto, kitais duomenimis, turgus kaip buvęs, taip ir likęs V. Slizajevo nuosavybe ir tarnavo jam kaip narkotikų platinimo punktas.
O ir laidotuvėse dalyvavusios kailiniuotos ponios ryškiu makiažu pusbalsiu rypavo, kad turguje, kuriame velionis buvo įvedęs tvarką, jos nebeliks. „Vėl prasidės reketas“, – apgailestavo turgaus prekybininkės.
Įtakos sferų perdalijimas?
Teigiama, jog Chano laidotuvėse dalyvavo daugiau kaip 300 žmonių. Daugiausia – kriminalinio pasaulio atstovai iš įvairių Rusijos vietų, Rostovo, Vladikaukazo, taip pat iš Armėnijos. Laidotuvėse dalyvavę teisėsaugininkai pastebėjo, jog nusikalstamo pasaulio autoritetai, susirinkę atsisveikinti su V. Slizajevu, labiau priminė solidžius verslininkus nei banditus. Kalbama, jog šie žmonės aptarė, kad po 40 dienų, kai bus minimas velionis, jie spręs, kas užims Chano vietą.
Per laidotuves nesigirdėjo ir svarstymų apie tai, kas išžudė visą šeimą. Šiaip ar taip, kalbama, jog braižas būdingas Kaukazo grupuočių nariams (perpjautos gerklės).
Tik faktai
Pastaruoju metu Rusijoje tai ne pirmos masinės žudynės. Prieš kurį laiką Krasnodaro krašte, vienoje Kubanės krašto gyvenvietėje, sudegusiame ūkininko name rasta 12 nužudytų ir apdegusių lavonų. Šį įvykį tiriantys pareigūnai suėmė nusikalstamos grupuotės vadeivas – mokslų kandidatą ir vietos tarybos narį, – taip pat jų parankinius.
Pasak Rusijos teisėsaugos, nusikalstama gauja Kuščevskajos gyvenvietėje susiformavo dar 1995 metais. Jos vadeiva tapo Nikolajus Capokas, pravarde Kolia Beprotis. Vietos gyventojai teigė, kad skųstis teisėsaugai buvo beprasmiška, nes milicija bendradarbiavo su nusikaltėliais. Be to, pastariesiems pavyko prasmukti į valdžią.
Kuščevskajos ūkininkas Sereveras Ametovas, prieš kurį laiką atsisakęs mokėti tai gaujai duoklę, pernai lapkričio 4 dieną sukvietė į svečius giminaičių. Vaišių įkarštyje į namą įsiveržė nusikaltėliai ir nužudė visus 12 žmonių, įskaitant du kūdikius, mažametę mergaitę ir paauglį. Suaugusiuosius žudikai papjovė, o vaikus – pasmaugė. Paskui nusikaltėliai bandė padegti namą, bet nepavyko.
