18-metis Vladislavas Rosliakovas mokyklos patalpose detonavo savo paties pasigamintą sprogmenį, vėliau vaikščiojo po koridorius ir šaltakraujiškai šaudė į personalą ar kitus studentus.
Aiškėja, kad jaunuolis išpuoliui buvo skrupulingai pasiruošęs, o jo keistą elgesį visi nurašė uždarumui. Ne mažiau dėmesio šioje istorijoje susilaukia ir tėvai, savo auklėjimu galimai nulėmę sūnaus elgesio sutrikimus.
Religingi, griežti ir smurtaujantys tėvai
Kerčės šaulio tėvas, Igoris Rosliakovas, į kamerą papasakojo, kad myli savo sūnų, nepaisant visko. „Aš labai laukiau jo“, – aiškino I. Rosliakovas.
Vyro manymu, „dėl visko kaltas internetas, kompiuteris ir uždarumas“.
Tačiau taip pat jis kaltino „velnią“. Save jis vadino praktikuojančiu stačiatikiu. Ant vyro pirštų matyti ištatuiruotos raidės – galimas teistumo požymis. Kartu su šeima I. Rosliakovas negyveno paskutinius 8-erius metus. Kaimynų teigimu, vyras yra patyręs galvos smegenų traumą, turi neįgalumą. Anksčiau buvo mėgėjas vartoti alkoholį, o tuomet – linkęs į agresiją. „Gainiodavo ir žmoną, ir sūnų“, – pasakojo „Life“ kalbinti kaimynai.
Žudiko motina – apibūdinama kaip itin religinga, prieš kelerius metus įsitraukusi į Jehovos liudytojų judėjimą. Dirbo vietos ligoninėje onkologiniame skyriuje sanitare. Skelbiama, kad nelaimės dieną, kuomet buvo pradėti vežti sužeistieji, ji buvo darbo vietoje ir padėjo priimti jos sūnaus sužalotus žmones.
Leidinyje „Life“ skelbiama, kad moteris itin griežtai auklėjo sūnų. Jam nebuvo leidžiama eiti su draugais, motina ilgai nenorėjo pirkti kompiuterio. Gyveno nelabai pasiturinčiai. Paaugliško amžiaus Vladislavas pradėjo „protestuoti“ ir pasinėrė į pankišką subkultūrą.
Tuomet sunerimusi motina kreipėsi pagalbos į mokyklos specialistus. Šie patarė galų gale nupirkti vaikui kompiuterį. Tačiau tai nebepadėjo – Vladislavas tapo dar uždaresnis, o bendravimą su aplinkiniais jam pakeitė kompiuteriniai žaidimai.
Kolumbaino mėgdžiotojas
1999-aiaisias du Kolumbaino mokyklos mokiniai, Ericas Harrisas ir Dylanas Kleboldas, į pamokas atėjo ginkluoti šaunamaisiais ginklais ir pradėjo padrikai šaudyti į aplinkinius. Tuomet žuvo 12 žmonių, o Ericas su Dylanu ilgainiui tapo kultu kai kurių jaunuolių fantazijose. Net ir toje pačioje Rusijoje, kuri nuo 2014-ųjų yra okupavusi Kerčę, Kolumbaino tragedijos mėgdžiotojų būta ne vieno.
V. Rosliakovas išpuolio metu bandė mėgdžioti ir aprangą, ir žudymo metodus, ir vietą.
Ginklas – už pavogtus iš močiutės pinigus
Medžioklinis ginklas, kurį jaunuolis panaudojo išpuolio metu buvo legalus ir įsigytas vos tik jam suėjo 18 metų. Norėdamas jį įsigyti vaikinas praėjo psichiatro patikrinimą, gavo vietos policijos įgaliotinio leidimą ir praėjo specialius kursus. Visa tai – likus porai mėnesių iki išpuolio.
V. Rosliakovas su mama gyveno kukliai, nuomojamame bute. Todėl daugeliui kilo klausimas, iš kur pas jį buvo lėšos įsigyti šaunamąjį ginklą, amuniciją ir kitus reikalingus jam daiktus. Vladislavas kelios dienos prie įsigydamas šautuvą pinigus pavogė iš savo močiutės, tvirtino ji per apklausą policijoje. Viso dingo 20 tūkst. rublių.
Mažiau nei ginklas Rusijos politikams buvo įdomus jaunuolio kompiuteris. Pasinaudoję proga eilė visuomenės veikėjų ir politikų pasisakė už draudimus žaisti žiaurius kompiuterinius žaidimus. O kai kurie ir išvis siūlė įvesti draudimą internetui.
Išpuolį planavo nuo 2017-ųjų
„RIA Novosti“ šaltinių teisėsaugoje teigimu, studentas planavo išpuolį daugiau nei metus – nuo 2017-ųjų sausio. Skelbiama, kad surengti žudynes jis ruošėsi vienas, pats gamino sprogmenis. Paskutinį vakarą prieš žudynes jis nuėjo į apleistą namą ir ten sudegino savo užrašus, mokymosi priemones, nešiojamąjį kompiuterį ir telefoną.
Internete pasirodė paties išpuolio vaizdo įrašų ištraukos. Iš jų matyti, kad jaunuolis veikė užtikrintai – jis buvo suplanavęs savo veiksmų seką ir pasiruošęs šaudyti į savo bendraamžius. Nėra aišku, kodėl jis sustojo šaudęs ir nusišovė, nes pasipriešinimo tuo metu jam jokio nebuvo, o amunicijos jis turėjo daugiau nei pakankamai.
Butaforiniai varteliai
Po eilinių šaudynių vienoje iš Rusijos mokyklų valdžia įpareigojo visur įrengti kameras ir metalo detektorius prie įėjimų. Pasodino „apsaugą“, kuri dažniausiai yra ta pati močiutė, kuri ir budinčios darbą atlieka. Ne išimtis buvo ir šis koledžas. Prie įėjimo buvo įrengti varteliai ir metalo detektorius. Vladislavas į mokyklą pateko per kitą įėjimą ir laisvai įėjo su visais ginklais į vidų. Vargu, ar kas būtų nutikę, jeigu jis būtų ėjęs ir per centrinį įėjimą, nes į vartelių skambčiojimą ten niekas nekreipė dėmesio.
„Kaip pas mus praeidavo? Parodydavo pažymėjimą ir ėjo toliau. Varteliai stovėjo, tačiau vaikai juk raktus, mobiliuosius turi, visa tai skamba, niekas jų ten netikrino“, – pasakojo mokykloje budėtoja dirbanti Natalija Panikorovskaja, viena pirmųjų puolusi gelbėti sužeistų vaikų ir kviesti pagalbos.
Kas nepasitvirtino?
Rusijoje ir Ukrainoje netrukus išplito įvairios šios tragedijos versijos ir detalės. Savaime suprantama, rusų propagandininkai išsyk suskubo kaltinti Ukrainos spec. tarnybas, tačiau ši versija „atkrito“ jau pirmosiomis valandomis po išpuolio.
Ukrainiečių žiniasklaida taip pat suskubo platinti socialiniuose tinkluose paskelbtus gandus apie Vladislavo Rosliakovo apsilankymą sukarintoje stovykloje „Artek“, tačiau tai taip pat nepasitvirtino, nepaisant nuotraukose užfiksuoto vaikino galimo panašumo į žudiką. Nesilankė, bent jau tam nėra patvirtinimo, jis ir Rusijos VRM kursuose.
Tačiau tai kelia tik dar daugiau klausimų – kaip ką tik leidimą ginklui gavęs ir vos kelias valandas oficialiai juo šaudęs paauglys sugebėjo per trumpą laiką nušauti 20 žmonių medžiokliniu šautuvu, dar kelias dešimtis stipriai sužeisdamas.
