Šį sekmadienį, gegužės 11 dieną Serbijoje įvyks rinkimai į šalies parlamentą (Skupščiną). Sprendžiant pagal gyventojų apklausos duomenis, nei viena iš politinių partijų neturėtų surinkti daugiau nei 50 proc. balsų.
Pagal partijų reitingus šiuo metu stiprias pozicijas turi tiek prezidento B.Tadičiaus „Demokratų partija“ (DP), tiek „Serbijos radikalioji partija“ (SRP). Visgi didžiausi šansai rinkimus laimėti yra jau dabar kartu koja kojon žengiančios SRP ir premjero V.Koštunicos „Demokratinė Serbijos partija“ (DPS). Apklausos duomenimis, už SRP turėtų balsuoti 33,2 proc., už DP – 31 proc., už DPS 13,8 proc., o už SPS 7,5 proc. rinkėjų.
Vietinių analitikų nuomone, po rinkimų valdančiąją koaliciją turėtų suformuoti 3 partijos: SRP, DPS ir „Serbijos socialistinė partija“ (SPS). Be šių, į parlamentą dar turėtų pakliūti nacionalinių mažumų (kurie turėtų prisijungti prie valdančiosios koalicijos), liberalų demokratų bei G17 partijų atstovai.
Reikia pažymėti, kad rinkimai vyks ir Kosovo Mitrovicoje, kurioje gyventojų daugumą (91,6 tūkst.) sudaro serbai. Viso šalyje yra 6,8 mln. rinkėjų. Prognozuojamas rinkėjų aktyvumas, atsižvelgiant į paskutinius įvykius šalyje, turėtų siekti 70 proc.
Rinkiminės kompanijos metu, dėmesio centre buvo ir daugiausiai diskusijų vyko dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo, kurį Serbija balandžio 29 dieną pasirašė su ES ir kuris šalies politinį elitą suskaldė į dvi įnirtingai tarpusavyje kovojančias stovyklas. Remiantis tomis pačiomis apklausomis, net 70 proc. iš tų piliečių, kurie pasisakė už Serbijos integraciją į ES (o tokių Serbijoje buvo 63,89 proc.), visgi prioritetą teikia šalies vientisumui, t.y. nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės.
Galima teigti, kad Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas su ES galėtų būti ratifikuotas, jei rinkimus laimėtų B.Tadičiaus DP ir su savo partneriais naujajame parlamente sudarytų daugumą.
Nors populiarusis Serbijos premjeras ir kategoriškas prezidento oponentas V.Koštunica yra pareiškęs, kad susitarimas su ES yra antikonstitucinis ir antivalstybinis, tačiau tai nereiškia, kad jis ir jo koalicijos partneriai yra prieš integraciją į ES. Vienintelis jų reikalavimas, kad Stabilizacijos ir asociacijos susitarime būtų punktas dėl Serbijos teritorijos vientisumo. Ta proga vertėtų prisiminti 2007 metų lapkričio mėnesį, kai Sutartis dėl Stabilizacijos ir asociacijos su ES buvo parafuota. Tuo metu nė viena serbų politinė partija tam nesipriešino, kadangi ES šalys vedė dialogą su Serbija kaip su vieninga valstybe. Serbai tada pareiškė, kad jų tikslas 2014 metais tapti ES nariais.
Nepaisant tarp politikų šiuo metu vykstančio žodžių karo, vis dėlto matyti, kad ir šalies prezidento B.Tadičiaus pozicija dėl Kosovo labai nesiskiria nuo jo politinių oponentų. Balandžio 26 d. kalbėdamas JTO Saugumo taryboje jis jau kelintą kartą pabrėžė, kad Serbija niekada nepripažins Kosovo nepriklausomybės, tačiau tuo pat metu neatsisakys galimybės integruotis į ES. Taip pat ir savo rinkiminėje kalboje B.Tadičius yra pasakęs, kad jeigu jam tektų rinktis ES ar Kosovas, jis pasirinktų vieningą Serbiją.
Serbija daug vilčių deda į šių metų rudenį įvyksiančią reguliariąją JTO Generalinės asamblėjos sesiją, kuri turėtų pateikti Tarptautiniam JTO teismui užklausimą, ar vienašališkas Kosovo nepriklausomybės paskelbimo aktas yra neteisėtas bandymas atskirti 15 proc. Serbijos teritorijos.
Jeigu po rinkimų Serbijoje situacija susiklostytų taip, kad per 90 dienų nepavyktų suformuoti vyriausybės ir valdančiosios daugumos, tai pagal galiojančius šalies įstatymus rudenį reikėtų vėl skelbti rinkimus.
Skaistuolė Misiūnaitė
„Finasta“ Finansų analitikė
