Rijade susitikę Irano ir Saudo Arabijos lyderiai sutarė kovoti su augančia sunitų ir šiitų nesantaika ir įspėjo, jog tai didžiausias pavojus, kylantis šiam regionui.
Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas) sakė, kad šeštadienį per susitikimą jis ir Saudo Arabijos karalius Abdullah (Abdula) susitarė, jog judviejų šalys bendromis jėgomis stengsis sukliudyti "priešo" sąmokslams, kuriais siekiama suskaldyti islamo pasaulį.
"Abu lyderiai patvirtino, kad didžiausias pavojus, dabar keliantis grėsmę islamo tautai, yra mėginimas kurstyti nesantaiką tarp sunitų ir šiitų musulmonų, todėl reikia duoti atkirtį šiems mėginimams ir susivienyti", - pridūrė valstybinė Saudo Arabijos naujienų agentūra SPA.
Susitikimas tarp abiejų didžiųjų regiono valstybių lyderių buvo surengtas atsižvelgiant į visuomenėje augančius būgštavimus, jog Iraką draskantis religinis smurtas gali išplisti po visą regioną.
Rijado ir Teherano santykiai buvo atšalę dėl augančios nearabiškojo Irano įtakos Irake ir įtarimų, kad jis remia šiitų kovotojus, mėginančius susidoroti su kadaise Iraką valdžiusia sunitų mažuma.
Vienu metu Saudo Arabija net apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios perdavė Iraką į Irano rakas, ir išprovokavo pranešimus apie galimą Saudo Arabijos kišimąsi, palaikant sunitus, tačiau Rijadas tuoj pat juos paneigė.
Saudo Arabijos politikos apžvalgininkai M.Ahmadinejado vizitą vadina ženklu, kuris rodo, jog abi valstybės vienija pastangas siekdamos spręsti regioną ištikusią krizę.
Naujienų agentūra SPA sakė, jog abu lyderiai pabrėžė, kaip svarbu yra išsaugoti Irako "nepriklausomybę, nacionalinę vienybę ir jo piliečių lygybę".
Pasak jos, M.Ahmadinejadas taip pat parėmė Rijado pastangas spręsti Libano politinę krizę, kuri verčia nuogąstauti dėl galimo visuotinio kraujo praliejimo, kokį šalis išgyveno 1975-1990 metų pilietinio karo laikotarpiu.
