Pirmadienį Briuselyje vyravo rimtos nuotaikos ir virė aštrios diskusijos - čia vykusiame neeiliniame Europos Sąjungos viršūnių susitikime buvo sprendžiama Europos Sąjungos pozicija dėl Rusijos bei diskutuojama apie ateities veiksmus, kadangi „prieita kryžkelė“.
„Rusija, užpuldama Gruziją, pažeidė tarptautinę teisę, todėl turi akis į akį susidurti su pasekmėmis, bet ne su sankcijomis“ - taip dar prieš prasidedant neeiliniam viršūnių susitikimui kalbėjo Eckartas von Klaedenas, Vokietijos konservatorių atstovas užsienio politikos klausimams. „Bendra Europos pozicija gali būti paremta tik baziniu Europos Sąjungos principu - teisės viršenybe“.
Anot jo, Vokietijoje paskutiniaisiais metais Rusijos atžvilgiu buvo naudojami dvigubi standartai, kadangi į ją buvo žiūrima pernelyg atlaidžiai. Todėl dabar Europa turi labai rimtai pažiūrėti į visų Sąjungos narių pozicijos suderinimą.
Debatuose pasisakęs JAV diplomatas teigė, jog, skirtingai nei skelbė Rusija, JAV neuždegė žalios šviesos Gruzijai, norėjusiai konfliktą numaldyti karinėmis priemonėmis. „Sprendimas atakuoti Cchinvalį buvo labai neprotingas. Mes raginome Gruziją to nedaryti, tačiau ši šalis yra nepriklausoma demokratinė valstybė, ir jos pareigūnai patys turi priimti sprendimus, kurie, anot jų, geriausiai gintų nacionalinius interesus“, - sakė Matthew Bryza, atstovas Europos ir Azijos reikalams.
Gruzijos veiksmus taip pat kritikavo ir Lenkijos užsienio reikalų ministras. „Aš sutinku, jog Gruzijos pareigūnai leidosi provokuojami. Pats asmeniškai jiems pasakiau, jog jie yra provokuojami, perspėjau būti atsargiems, kadangi tokiu atveju nesulauksite daug paramos“.
Tuo tarpu Rusijos atstovai eilinį kartą neigia šios didžiosios valstybės užsienio politikos tikslų ir priemonių panašumus su Šaltuoju karu. „Svarstymai ir kalbos apie Šaltąjį karą yra bevertės“, teigia Rusijos ambasadorius Europos Sąjungai Vladimiras Čižovas, „tikrajame Šaltajame kare kovojo dvi skirtingos ideologijos. Jos jau nebeegzistuoja“. Deja, visai kitaip mano Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis - „man kaip tik atrodo, kad čia mes turime ideologijų susidūrimą. Europos Sąjunga siekia atverti sienas. Tuo tarpu Rusija turi apie tai kitokį supratimą“. Anot jo, Rusijos teigimas, jog ji stengiasi apsaugoti savo piliečius, skiriasi nuo to, kaip savo piliečius gina kitos šalys - jos tai daro teisinėmis priemonėmis, o ne jėga. Daug abejonių kelia ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pateikti 5 užsienio politikos principai, kurie puikiai tiktų ir XIX a. Rusijos imperatoriams.
Juodraštinis neeilinio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo pareiškimas kviečia Rusiją nesiimti izoliacinės politikos. „Mes kviečiame Rusiją prisijungti prie šio esminio sprendimo tam, kad įsivyrautų abipusis interesas, supratimas ir bendradarbiavimas. Mes esame įsitikinę, jog pati Rusija netrokšta izoliuotis, ir tikimės, jog ji elgsis atsakingai bei gerbs savo įsipareigojimus“.
Taip pat dokumente teigiama, jog Europos Sąjunga rimtai peržvelgs savo santykius su Maskva, ir „tai gali vesti į sprendimą toliau įsijungti į diskusijas dėl ateities santykių tarp Sąjungos ir Rusijos įvairiose srityse“.
Viršūnių susitikime taip pat nuspręsta suspenduoti diskusijas dėl naujos partnerystės sutarties su Rusija - bent tol, kol iš Gruzijos nepasitrauks Rusijos kariai, nors tam labai prieštaravo Prancūzija. Jos atstovai teigė, jog „baksnojimas į Rusiją pirštu ją izoliuoja“. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pritarė tam, jog Europos Sąjunga neturėtų nutraukti diskusijų su Rusija, tačiau turėtų „kalbėti aiškiai“.
Susitikime pasmerktas ir Rusijos sprendimas pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę.
Europos ir Rusijos lyderiai turėtų susitikti lapkričio mėnesį, o iki to laiko Europos Sąjunga sakosi seksianti, ar Rusija laikosi savo įsipareigojimų, prisiimtų taikos dokumente, kurį pasirašant tarpininkavo Prancūzija.
Rusija savo ruožtu įspėja Vakarus neremti Gruzijos, nes „tai būtų istorinio masto klaida”.
(„News Bridgepix“ nuotr.)
