Armėnija sutiko atiduoti jos nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio kontroliuotą teritoriją ir pradėjo naujos sienos nustatymo procesą, siekdama su Baku sudaryti sunkiai pasiekiamą taikos susitarimą bei išvengti dar vieno kruvino konflikto.
Toks nuolaidžiavimas dėl teritorijų pakurstė ne vieną savaitę trunkančius protestus, kurių dalyviai užblokavo pagrindinius kelius, stengdamiesi priversti N. Pašinjaną pakeisti savo kursą.
Protestų vadovas arkivyskupas Bagratas Galstanjanas paragino visus, kas nepritaria šiam susitarimui, pirmadienį užtvindyti Jerevano gatves, kad dar kartą pareikštų savo protestą.
Vidaus reikalų ministerija naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad buvo sulaikytas 151 asmuo bei nurodė, kad protestuotojai nesugebėjo užblokuoti nė vienos Jerevano gatvės.
Naujienų agentūros AFP reporterio teigimu, demonstracijoje dalyvavo šimtai žmonių.
Po Sovietų Sąjungos griūties, Armėnija ir Azerbaidžanas – dvi pietų Kaukazo šalys ilgą laiką nesutarė dėl ginčijamos teritorijos ir visų pirma dėl Kalnų Karabacho.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
