Suskaičiavus kiek daugiau nei 82 proc. balsalapių, jo partija „Naujoji demokratija“ surinko 40,8 proc. balsų ir 20 procentinių punktų aplenkė artimiausią varžovą, kairiųjų varžovo Aleksio Cipro partiją „Syriza“, surinkusią 20,1 proc. balsų.
Nepaisant aiškios pergalės, konservatoriams pritrūko kelių vietų, kad gautų absoliučią daugumą, o tai reiškia, kad K. Micotakis turėjo rinktis – siekti koalicijos arba naujo balsavimo dėl lemiamo rezultato.
55 metų vyras aiškiai išreiškė savo pasirinkimą.
„Piliečiai nori stiprios vyriausybės su ketverių metų perspektyva“, – sakė jis.
„Šiandieninis politinis žemės drebėjimas ragina mus visus paspartinti galutinio vyriausybės sprendimo procesą“, – pridūrė jis.
Jo varžovas A. Cipras taip pat sudarė sąlygas naujam balsavimui, sakydamas, kad „rinkimų ciklas dar nesibaigė.“
Pasak jo, kitas mūšis bus „lemiamas ir galutinis“.
Ekonominis stabilumas
K. Micotakis, Harvardo universiteto absolventas, buvęs JAV konsultacinių paslaugų milžinės „McKinsey“ konsultantas, buvo laikomas šių rinkimų favoritu, nes šiuo metu Graikijos ekonominė būklė yra pakankamai gera.
Nedarbas ir infliacija mažėja, numatoma, kad šiais metais ekonomikos augimas bus dvigubai didesnis nei Europos Sąjungoje, o tai gerokai skiriasi nuo prieš dešimtmetį siautėjusios didžiulės skolų krizės.
Po COVID-19 pandemijos atsigavus turizmui, 2022 metais šalies ekonomikos augimas padidėjo iki 5,9 proc., todėl K. Micotakis rinkimų kampanijos metu pažadėjo toliau stiprinti šiuos ekonominius laimėjimus.
Tačiau baimė dėl nekintančių atlyginimų ir didėjančių išlaidų išlieka pagrindiniu rinkėjų rūpesčiu – tuo mėgino pasinaudoti jo varžovas A. Cipro.
Tačiau rezultatai rodo, kad A. Cipro vargu ar pavyks sugrįžti į valdžią po pirmosios kadencijos 2015-2019 metais, per kurią jis vedė įtemptas derybas su kreditoriais, dėl kurių Graikija vos neišstojo iš euro zonos.
A. Cipras prarado trečdalį savo partijos 2019 metų procentų ir kai kuriose srityse atsiliko nuo trečioje vietoje esančios socialistų partijos „ PASOK-KINAL“, kuriai vadovauja 44 metų Nikas Andrulakis.
Sekmadienį nukentėjo ir buvęs A. Cipro finansų ministras Janis Varufakis, kurio prieš taupymą pasisakanti partija „MeRA25“ nepateko į parlamentą.
N. Andrulakis iš pradžių buvo laikomas potencialiu K. Micotakio koalicijos partneriu, tačiau reikalai pašlijo, kai jis sužinojo, kad buvo stebimas valstybės, kurią prižiūri ministro pirmininko biuras.
Praėjusiais metais kilęs pasiklausymo skandalas privertė atsistatydinti žvalgybos tarnybos vadovą ir K. Micotakio sūnėną, kuris buvo jo vyriausiasis padėjėjas.
Nepaisant kilusio triukšmo, regis, tai neturėjo didelės įtakos konservatorių rezultatams, kurie buvo daug geresni nei 6-8 proc. persvara, kurią prieš rinkimus prognozavo apklausų rengėjai.
Atrodo, kad pyktis dėl vasarį įvykusios traukinio katastrofos, nusinešusios 57 žmonių gyvybes, taip pat neturėjo didelės įtakos balsavimui.
Iš pradžių vyriausybė dėl avarijos – didžiausios istorijoje Graikijos geležinkelių katastrofos – kaltino žmogiškąją klaidą, nes Graikijos geležinkelių sistema jau daugybę metų nepakankamai finansuojama.
„Mes turime ateitį“
62 metų pensininkė Glikerija Cima, džiaugdamasi rezultatais, sakė: „Šiandien laimėjo demokratija – ne tik „Naujoji demokratija“, bet ir visa demokratija.“
„Norime tęsti tai, kas buvo sukurta per pastaruosius ketverius metus, ir palikti toksiškumą už nugaros. Mes, graikai, išgyvenome sunkius laikus ir pamatėme, kad su šia vyriausybe ir šiuo ministru pirmininku turime ateitį“, – pridūrė ji.
Tačiau Australijoje gyvenantis 60 metų kalnakasys Georgijus Kuluris grįžęs balsuoti, sakė, kad šalį kamuoja didžiulės problemos ir nelygybė.
„Dalis žmonių tiesiogine prasme gyvena, gaudami centus“, – sakė jis ir pridūrė, kad Graikija kenčia nuo protų nutekėjimo dėl stagnuojančių atlyginimų ir sparčiai augančių nuomos kainų.
Rinkėjų aktyvumas siekė tik 58 proc., nes daugelis tikriausiai nedalyvavo balsavime, atsižvelgiant į numatomą antrąjį balsavimą.
