Dešimt ES diplomatų leidiniui „Politico“ atskleidė, kad svarstomos įvairios priemonės: nuo balsavimo taisyklių keitimo iki finansinio spaudimo ar net kraštutinių politinių sankcijų. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa neslėpė pasipiktinimo Vengrijos veiksmais, ypač po to, kai Budapeštas blokavo paskolą Ukrainai.
„Niekas negali šantažuoti Europos Vadovų Tarybos, niekas negali šantažuoti ES institucijų. Tai, ką daro Vengrija, yra visiškai nepriimtina“, – žurnalistams teigė A. Costa.
Įtampą didina ir įtarimai dėl Budapešto ryšių su Maskva. Teigiama, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó ES susitikimų pertraukų metu teikdavo naujausią informaciją Rusijos kolegai Sergejui Lavrovui. Pasak vieno aukšto rango diplomato, jei V. Orbanas laimės rinkimus, „bus nusiimtos pirštinės“.
ES sprendimų priėmimo reformos ir finansinės sankcijos
Viena iš pagrindinių svarstomų galimybių – išplėsti kvalifikuotos daugumos balsavimą (QMV) į tokias jautrias sritis kaip užsienio politika ar ilgalaikis biudžetas. Šiuo metu šiose srityse reikalaujama vienbalsiškumo, o tai leidžia Vengrijai blokuoti visai Bendrijai svarbius sprendimus.
„Jei norite reaguoti greitai, reikia daugiau sprendimų priimti kvalifikuota dauguma“, – sakė vienas diplomatas.
Taip pat diskutuojama apie „kelių greičių“ Europą, kurioje norinčios šalys galėtų bendradarbiauti glaudžiau, nelaukdamos visų pritarimo. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen vasarį vykusiame susitikime užsiminė, kad šalys neturėtų bijoti naudoti sutartyse numatytų tvirtesnio bendradarbiavimo galimybių, jei pažangos trūkumas kenkia Europos konkurencingumui.
Kitas svertas – finansinis spaudimas. ES už demokratiją ir teisinę valstybę atsakingas Komisijos narys Michaelas McGrathas pabrėžė, kad pagarba teisinės valstybės principams yra būtina sąlyga norint gauti ES lėšas.
„Tai reiškia, kad pasikartojus teisinės valstybės pažeidimams, mokėjimų sustabdymas arba finansavimo blokavimas dabar yra ant stalo“, – teigė M. McGrathas.
Tačiau Budapeštas jau perspėjo, kad blokuos bet kokį griežtesnį lėšų siejimą su teisinės valstybės principais. Vengrijos ES reikalų ministras Jánosas Bóka kėlė klausimą: „Kodėl mums turėtų būti įdomu priimti tokį biudžetą, jei yra reali galimybė, kad visai neturėsime prieigos prie ES lėšų?“
Galiausiai minimas ir 7-asis ES sutarties straipsnis, leidžiantis sustabdyti šalies narės balsavimo teisę. Nors tai galėtų daryti didelį spaudimą, tam reikia visų kitų 26 valstybių pritarimo, o tam greičiausiai pasipriešintų Slovakija.
Radikaliausia, bet mažiausiai tikėtina galimybė – pašalinimas iš ES, tačiau tai nėra numatyta sutartyse ir baiminamasi, kad tokia šalis patektų į tiesioginę Rusijos įtakos zoną.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
