Kas jis toks: JAV slaptųjų tarnybų auka ar legalus ginklų pardavėjas? Kad ir kaip prieštaringai būtų vertinamas Tailande suimtas ir JAV išduotas ginklų tiekėjas V. Butas, jo bylą dabar seka visas pasaulis.
Žaidimai baigėsi Tailande
Jau dvejus metus už grotų Bankoko (Tailandas) areštinėse praleidęs ir prekeiviu mirtimi žiniasklaidos tituluojamas V. Butas turėjo apie ką pamąstyti.
Apie savo pogrindinę veiklą kalbėti nemėgstančiam genialaus verslininko bruožų įgijusiam rusui JAV gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
To galėjo nebūti, jeigu ne lemtingas 2008 metų kovo 7-osios V. Buto susitikimas prabangiame Bankoko viešbutyje dėl eilinio ginklų pardavimo sandorio su Kolumbijoje veikiančios sukilėlių grupuotės (FARC) nariais apsimetusiais JAV slaptaisiais agentais.
V. Buto sulaikymo operacijoje dalyvavo daugiau nei 20 JAV ir Tailando pareigūnų. Garsusis ginklų kontrabandininkas pasidavė nesipriešindamas.
„Žaidimas baigtas“, – tepasakė ilgus metus kelių užsienio šalių pareigūnus už nosies vedžiojęs V. Butas.
Detalių neatskleidžia
„Tai pavyzdys, kaip XXI amžiuje turi būti nustatomi ir, pareiškus kaltinimus, perduodami teismui pavojingi tarptautiniai nusikaltėliai“, – apie žinomo ginklų prekeivio sulaikymą kalbėjo tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos – Interpolo – generalinis sekretorius Ronaldas K. Nobleʼas.
Jis negailėjo liaupsių prie V. Buto sulaikymo prisidėjusiems Europos, Azijos ir Karibų regiono teisėsaugininkams.
Tačiau nedaugeliui žinoma, kad prie kriminalistikos istorijos vadovėlių puslapių vertos operacijos ne ką mažiau prisidėjo ir Lietuvos Kriminalinės policijos biuro darbuotojai.
„Šiandien mūsų pareigūnai bendradarbiauja su 25 pasaulio šalių teisėsaugos institucijomis. Sulaikome savo ieškomus asmenis, padedame jiems sulaikyti jų aktyviai ieškomus nusikaltėlius. Užpernai su JAV departamento Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnais sėkmingai bendradarbiavome sulaikant ir V. Butą“, – savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ sakė Kriminalinės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis.
Koks Lietuvos pareigūnų indėlis areštuojant vieną žymiausių visų laikų ginklų perpardavinėtojų?
„Kol kas detalių negalėčiau atskleisti, nes nenorime sulaužyti susitarimo su JAV slaptosios tarnybos agentais. Galiu pasakyti, kad šioje operacijoje veikė kelių šalių pareigūnai. V. Butas veikė gana plačiai – turėjo savo lėktuvų flotilę.
Kaip žinia, jis ne vienus metus dėjosi gabenąs sunkiais kariniais lėktuvais tulpes, o iš tiesų visas konfliktuojančias pasaulio valstybes apginkluodavo grėsmingais ginklais, nupirktais iš žlugusios Sovietų Sąjungos generolų. Lietuvoje V. Buto pėdsakų neužfiksuota“, – kalbėjo A. Matonis.
Amerikiečių padėkos raštas
„Balsas.lt savaitės“ žiniomis, V. Buto sulaikymo operacija vyko ne tik Lietuvos ir Amerikos teisėsaugininkams tarpusavyje dalijantis informacija, bet ir taikant kitus metodus.
Šiandien galima tik įsivaizduoti, bet akivaizdu, kad amerikiečiams lietuviai galėjo suteikti vertingos informacijos apie tikslias V. Buto buvimo vietas.
Įdomu tai, kad prieš areštą V. Butas gyveno Maskvoje, iš kurios ir skrido į Tailandą.
Matonio darbo kabineto sienas puošia ne viena įrėminta padėka iš užsienio specialiųjų teisėsaugos padalinių. Jose šiltais žodžiais dėkojama lietuviams už pagalbą sėkmingose tarptautinėse operacijose.
Tarp tokių raštų – ir Lietuvos kriminalistams skirta padėka už dalyvavimą sulaikant V. Butą.
„Šiandien atliekame ne vieną tarptautinę operaciją. O kadaise Lietuva buvo vienintelė šalis iš buvusios Sovietų Sąjungos, kai ryškiai sušvytėjo patekusi į Amerikos FTB (Federalinio tyrimų biuro – red. past.) metodinius vadovėlius atskleidus dingusios nužudyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus pagrobtos meno kolekcijos bylą, – pasakojo A. Matonis. – Ir šiandien policijoje ir prokuratūroje, kur susiduriama su ypač sudėtingomis bylomis, yra nemažai padorių, sakyčiau, dėl idėjos dirbančių pareigūnų.
Dabartinė sunki padėtis iš tiesų parodys, kas tikrai liks dirbti, o kas – ne, nepaisant sumažėjusių atlyginimų. Kartais juokaujame, kad pas mus žmonės neretai dirba tik iš įpročio“.
Laisvėje gali nebepasirodyti
Ilgus metus ieškotam V. Butui JAV pateikti kaltinimai rengus sąmokslą nužudyti amerikiečius, bendrininkavus tiekiant teroristams ginklus ir mėginus įsigyti ir panaudoti priešlėktuvinę raketą.
Manoma, kad V. Butui už Atlanto gresia nuo 15 metų nelaisvės iki mirties bausmės. Skelbiama, kad jis gali būti teisiamas ne tik JAV, bet ir Siera Leonėje veikiančiame Karo nusikaltimų tribunole. Rusas gali stoti ir prieš Hagos tribunolą.
Sąsajos su Lietuva
2001 metais kilo tarptautinis skandalas dėl į Sudaną kauniečio Jurijaus Borisovo firmos „Avia Baltika“ eksportuoto sraigtasparnio „Mi-8T“. Buvusiam sovietinės armijos majorui, Afganistano karo veteranui J. Borisovui vis dėlto pavyko įrodyti, kad į konfliktų krečiamą Sudaną buvo išgabentas ne karinės, o civilinės paskirties sraigtasparnis.
Šalia J. Borisovo tuo metu kaip verslo partneris buvo minimas ir V. Butas. Kalbama, kad apie tai reportažus rodė ir Rusijos televizijos kanalai.
Kai pernai lankydamasis Karmėlavoje esančioje „Avia Baltika“ tiesiai paklausiau J. Borisovo, ar jam anksčiau yra tekę girdėti tokią žiniasklaidos paskleistą informaciją apie tariamus jo ryšius su V. Butu, buvęs nušalinto prezidento Rolando Pakso rėmėjas tąsyk tvirtu karišku tonu atšovė: „Tokia informacija neatitinka tikrovės. O jei kada nors ir pasirodė panašaus pobūdžio pranešimų, apie tai mane būtų pasiekusios kalbos iš verslo partnerių ir artimų kolegų iš Rusijos.“
TIK FAKTAI
Gimęs 1967 metais sausio 13-ąją automobilių mechaniko ir knygų pardavėjos šeimoje Dušanbėje, sovietinės Tadžikijos sostinėje, V. Butas tapo talentingu kalbininku ir pasižymėjo išskirtiniais protiniais gabumais.
Baigė Užsienio kalbų karinę mokyklą Maskvoje. Žlungant Sovietų Sąjungai V. Butas ėmė dirbti sovietų armijos vertėju Mozambike ir Angoloje.
1992 metais V. Butas už 120 tūkst. JAV dolerių nusipirko tris lėktuvus „Antonov“ ir pradėjo užsakomuosius reisus užsienio kryptimis. Taip gimė pirmoji jo privati firma.
1995 metais užfiksuotas pirmasis V. Buto stambus ginklų tiekimo sandoris: 30 tonų karinės amunicijos Afganistano šiaurės aljansui. Krovinį perėmė talibai, kurie vėliau tapo svarbiausiais V. Buto klientais Afganistane.
V. Butas bene vienintelis iš ginklų prekeivių garsėjo tuo, kad jo finansuojami pilotai iš buvusios Sovietų Sąjungos galėjo nevaržomai nuskristi į pačias pavojingiausias konflikto zonas, į kurias niekas nerizikuodavo vykti.
Jis tiekdavo ginklus tarpusavyje konfliktuojančioms šalims Angoloje, Liberijoje, Siera Leonėje ir Demokratinėje Kongo Respublikoje.
Vakarų žvalgybų agentai V. Butą ėmė sekti nuo 2000 metų.
2001 metų pradžioje amerikiečiai surinko faktus, kad V. Butas pardavė lėktuvų talibų atstovams.
Tais pačiais metais Belgija paskelbė jo paiešką. Tada V. Butas buvo kaltinamas pinigų plovimu ir deimantų kontrabanda.
Iki sulaikymo 2008-ųjų kovą, V. Butas nesislapstydamas gyveno Maskvoje.
Remiantis kvapą gniaužiančia V. Buto biografija išleista dviejų autorių parašyta knyga „Mirties pirklys“.
Neeilinės V. Buto asmenybės įkvėpti Holivudo prodiuseriai sukūrė du nemažo pasisekimo sulaukusius filmus – „Karo dievas“ su aktoriumi Nicolasu Cage'u ir „Kruvinasis deimantas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Leonardo DiCaprio.
Kriminalinės policijos biuro vadovas A. Matonis garsaus ginklų prekeivio sulaikymą vadina pavyzdine operacija. (R.Kondratjevo nuotr.)
