Suomijos sprendimas pakviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į lyderių susitikimą spalį buvo įvertintas kaip išmintingas žingsnis, turint galvoje tai, kad energetikos klausimai pastaruoju metu dominuoja ES politinėje darbotvarkėje.
Tačiau viskas pakrypo netikėta linkme, kai V. Putinas nusprendė pasinaudoti šiuo susitikimu, kad dar kartą užsipultų Gruziją ir įgeltų ES pareiškęs, jog nepasirašys 1991 metų energetikos pakto, kuris užtikrintų Bendrijai geresnį priėjimą prie milžiniškų Rusijos naftos ir dujų išteklių.
Griežtai atmesdamas kaltinimus apie jo šalyje nevaržomai klestintį nusikalstamumą, kurie ypač sustiprėjo po garsios Kremliaus kritikės žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo, V. Putinas prabilo apie "mafiją" iš Italijos, sužlugdydamas Suomijos pastangas užmegzti rimtą dialogą tarp šalių.
Rusijos politikos ekspertas Michaelas Emersonas (Maiklas Emersonas) iš Europos politikos studijų centro pareiškė, kad, kaip vėliau paaiškėjo, sprendimas pakviesti V. Putiną į viršūnių susitikimą "veikiausiai nebuvo geras sumanymas".
Tačiau jis pridūrė, jog kitos valstybės narės greičiausiai būtų pasielgusios taip pat, pabrėžęs, jog Rusija ir jos pasirinktas kursas yra "rimta problema" Bendrijai.
Po viršūnių susitikimo ES ir Rusijos santykiai dar labiau pablogėjo - Lenkija toliau vetavo derybas su Maskva dėl naujo partnerystės susitarimo, o Rusija grasino uždrausti visą ES mėsos importą, kai prie bloko sausio 1 dieną prisijungs Bulgarija ir Rumunija.
"Jie negalėjo prognozuoti, kad Lenkija taip pasielgs", - sakė vienas ES diplomatų, komentuodamas Varšuvos sprendimą vetuoti derybas, kol Rusija neatšauks prieš metus Maskvos įvestus lenkiškų žemės ūkio produktų importo apribojimus.
Kitas pavardės nenorėjęs skelbti diplomatas sutiko su savo kolegos nuomone, tačiau pareiškė, kad ES pirmininkaujanti Suomija neteisingai elgėsi, leisdama "lenkams derybų metu išeiti iš kambario paskambinti į Varšuvą pasikonsultuoti", nes lenkai grįžo ir pateikė "triskart griežtesnius reikalavimus".
Be to, kaip pabrėžė diplomatas, Suomijos ministras pirmininkas Matti Vanhanenas (Matis Vanhanenas) pats nuskrido į Varšuvą vesti derybų su lenkais ir grįžo tuščiomis rankomis.
Ne ką sėkmingiau sekėsi spręsti ir Turkijos bei Kipro santykių problemą, kuri itin paaštrėjo Suomijos pirmininkavimo pusmetį.
Suomijai pavyko pasiekti, kad ši problema netaptų aukščiausio rango pareigūnų kivirčų objektu per gruodžio 15-16 dienos viršūnių susitikimą, kai likus kelioms dienoms iki jo bloko užsienio reikalų ministrai susitarė įšaldyti aštuonis iš 35 narystės derybų su Turkija skyrių, nubausdami šalį už jos atsisakymo atverti savo uostus ir oro uostus Kipro graikų laivams ir lėktuvams.
Tačiau Helsinkiui teko pridėti nemažai diplomatinių pastangų, kad būtų pasiektas susitarimas dėl dviejų senų priešininkių ir išvengta nemalonios situacijos per viršūnių susitikimą.
Pasak diplomatų, veikiausiai nė viena bloko valstybė nebūtų radusi geresnio būdo spręsti šią problemą už Suomijos "saunos diplomatiją", kaip tai liepos pradžioje pavadino ES plėtros komisaras Olli Rehnas (Olis Renas).
"Rusijos ir Turkijos-Kipro klausimai yra dvi didžiosios problemos, kurios neišnyks ir per Vokietijos pirmininkavimo ES pusmetį", - sakė vienas ES pareigūnas, pageidavęs, kad jo pavardė nebūtų skelbiama.
Tarp kitų Helsinkio nesėkmių - darbo laiką reglamentuojanti direktyva, tačiau Suomija nėra vienintelė, kurios pastangos šioje srityje buvo nesėkmingos. Jau bene tapo tradicija, kad pirmininkaujanti valstybė narė siekia pritarimo daug ginčų keliančiam teisės aktui, tačiau galiausiai palieka šį klausimą pirmininkavimą iš jos perimančiai šaliai.
Nedavė rezultatų ir Suomijos pastangos supaprastinti sprendimų priėmimą teisingumo ir saugumo srityse - šiuo metu šį procesą labai apsunkina valstybių narių turima veto teisė.
Tačiau per savo pirmininkavimo pusmetį Suomijai pavyko pasiekti, kad būtų priimti du prieštaringai vertinami, bet labai svarbūs įstatymai: reglamentas dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo ir autorizacijos bei vidaus rinkos paslaugų sektoriaus atvėrimo direktyva.
Helsinkis taip pat sulaukė nemažai pagyrimų už "atvirumą" - šalies pirmininkavimo pusmetį vyko mažiau užkulisinių derybų.
Vis dėlto pažymima, kad Suomijos pirmininkavimą ES temdė vienas nuo jos nepriklausantis faktorius - tai jausmas, kad šalis tik prižiūri Bendriją, kol pirmininkavimą perims Vokietija, kuri imsis spręsti tokias svarbias problemas kaip bloko konstitucija.
REKLAMA
