Taigi abu jie nusprendė persikraustyti į Ukrainą. Ten yra Tatjanos gimtinė. 2019 m. jie galiausiai apsigyveno Novolyubymivkoje, mažame kaimelyje Zaporižios srityje, kuriame gyvena apie 300 žmonių.
Pora įsigijo keturis šunis ir pradėjo auginti gyvulius, o 55-erių Sergejus taip pat susirado darbą, dirbo žemės matininku.
Jie tikėjosi ramaus gyvenimo. Tačiau 2022 m. vasarį Maskva įsiveržė į Ukrainą ir jų naujojo gyvenimo ramybė žlugo.
„Išgirdau kažką švilpiant, kažką skriejant, ir išėjau į lauką“, – prisimena 52-ejų Tatjana.
„Raketa skrido tiesiai virš namo“, – pasakoja ji.
„Pasiėmiau telefoną ir pažiūrėjau internete, kas nutiko, ir ten rašė, kad Kyjivas jau bombarduojamas“, – teigia moteris.
Pora pradėjo teikti informaciją Ukrainos pajėgoms
Pora greitai atsidūrė okupuotoje teritorijoje ir nusprendė tapti Ukrainos informantais. Po to sekė sulaikymas, tardymas, pabėgimas į Europą ir padėkos laiškas iš Ukrainos kariuomenės.
Tatjana nusprendė veikti, kai prie jų namų pirmą kartą pravažiavo rusiškas konvojus. Ji nubėgo į vidų ir parašė žinutę pažįstamam Kyjive, kuris, jos manymu, turėjo ryšių Ukrainos saugumo tarnybose.
Pažįstamas jai atsiuntė nuorodą į pokalbių programėlę „Telegram“, kurioje jai buvo pasakyta, kad su ja susisieks asmuo.
Pora buvo paprašyta pateikti matytų Rusijos karo įrangos, raketų sistemų ir tankų, buvimo vietą ir duomenis. Lokacija padeda Ukrainos kariuomenei smogti rusams.
„Mes to nelaikėme išdavyste“, – sako Tatjana.
„Niekas nepuolė Rusijos. Tai buvo kova su blogiu“, – pasakoja ji.
Dvejus metus Sergejus rinko koordinates, o Tatjana jas perduodavo iš savo telefono – po to ištrindama visus pranešimų pėdsakus – kai tik jų kaime buvo interneto ryšys.
Tačiau viskas baigėsi, kai 2024 m. balandį Sergejus buvo sulaikytas ginkluotų vyrų.
Vyras buvo patekęs į rusų nelaisvę
Sergejus pasakoja, kad buvo nuvežtas į apleistą namą ir įmestas į šaltą rūsio duobę, maždaug dviejų metrų pločio ir trijų metrų gylio, kur miegojo tupėdamas.
Kitą dieną jis buvo apklausiamas, ar perdavė ukrainiečiams informaciją apie rusų pozicijas. Sergejus pasakoja, kad tardymo metu jam buvo uždengta galva maišu ir grasinama smurtu.
Iš pradžių neigęs savo dalyvavimą, Sergejus ketvirtąją nelaisvės dieną prisipažino.
Kol visa tai vyko, Tatjana desperatiškai ieškojo informacijos apie jo buvimo vietą.
Ji važinėjo po apylinkes, skambino į ligonines ir morgus, o poros sūnus, kuris tuomet gyveno netoli Maskvos, kreipėsi į įvairias ten veikiančias institucijas.
Praėjus dešimčiai dienų po Sergejaus suėmimo, saugumo pajėgos atliko kratą šeimos namuose ir iškasė 4 400 dolerių, kuriuos pora buvo paslėpusi savo sode.
Netrukus Tatjana buvo informuota, kad jos vyras „sėdi rūsyje“ ir yra Rusijos saugumo tarnybos FSB rankose.
Praleidęs 37 dienas nelaisvėje, Sergejus buvo priverstas prieš kamerą prisipažinti padėjęs Ukrainai.
Tačiau jo nuostabai, po dviejų dienų jis buvo paleistas, nors beveik visi jo dokumentai, įskaitant pasą, buvo konfiskuoti.
Iki šiol Sergejus ir Tatjana sako, kad nesupranta, kodėl jis buvo paleistas.
Per kelias savaites po Sergejaus paleidimo pora matė, kad buvo stebimi, prie jų namų nuolat važinėjo automobiliai, o nepažįstami žmonės klausinėjo, ar jie ką nors parduoda.
Pabėgo į Lietuvą
Pamanę, kad niekada nebus palikti ramybėje, pora pradėjo planuoti pabėgimą.
Pasikonsultavę su žmogaus teisių aktyvistais, Sergejus ir Tatjana nusprendė pabandyti vykti į Lietuvą. Tačiau tam jiems reikėjo grįžti į Rusiją, kad Sergejus gautų naują pasą.
Jų kaimynai Novolyubymivkoje padėjo jiems nusipirkti gyvulių ir buitinės technikos. Pora net sugebėjo rasti naujus namus savo šunims, kurie, pasak Sergejaus, buvo didžiausias jo rūpestis.
Pora išvyko savo automobiliu.
Bijodami, kad juos gali sustabdyti ir apklausti Rusijos kariai, jie sugalvojo pasaką, kad važiuoja į paplūdimį, kad Tatjana, kuri serga astma, galėtų pasikvėpuoti grynu oru. Jie netgi pasiėmė šiaudinę skrybėlę ir guminį ratą, kad pasaka būtų įtikinamesnė.
Tačiau jų niekas taip ir nesustabdė.
Pora iš pradžių nebuvo įleista į Rusiją, bet galiausiai jiems pavyko įvažiuoti.
Dėl vėluojančio paso ir nesėkmingo bandymo išvykti iš Rusijos per Baltarusiją, Sergejus per „Telegram“ nusipirko suklastotą pasą.
Ukrainos kariuomenė parašė padėkos laišką
Pora galėjo autobusu nuvykti į Baltarusiją ir kirsti sieną naudodamasi Sergejaus suklastotu dokumentu. Iš ten jie pateko į Lietuvą, tačiau Sergejus buvo sulaikytas už suklastotų dokumentų turėjimą. Vėliau Lietuvos teismas jį pripažino kaltu dėl suklastoto paso naudojimo.
Pora dabar gyvena prieglobsčio prašytojų prieglaudoje ir tikisi apsigyventi Lietuvoje.
Ukrainos kariuomenė, buvusio jų kuratoriaus Kyjive prašymu, jiems nusiuntė padėkos laišką, kad paremtų jų prašymą suteikti prieglobstį. BBC matė šio laiško kopiją.
BBC taip pat matė Rusijos ir Ukrainos oficialių institucijų dokumentus, kurie patvirtina Voronkovų šeimos narių likimą.
Kai poros sūnus sužinojo apie tėvų išgyvenimus, nustojo su jais bendrauti. 87-erių Sergejaus motina vis dar gyvena Rusijoje ir remia karą bei V. Putiną.
Nepaisant to, pora yra tvirtai nusprendusi niekada negrįžti į Rusiją.
„Tik jei ji pradės rodyti bent šiek tiek žmogiškumo“, – sako Sergejus.
„Kol kas ten nematau nieko žmogiško“, – priduria jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
