1450-1550 metai
Vyravusi baimė: spausdintinės knygos pakirs katalikų kunigų monopolį raštui.
Spausdintinės knygos pasitarnavo visuomenės švietimui ir informacijos sklaidai XV-XVI amžiuje, tuo iš esmės pakirsdamos ligtolinę Katalikų bažnyčios vienvaldystę švietimo sferoje.
1565 metai
Vyravusi baimė: spausdintinių knygų išplitimas prives prie chaoso.
Šveicarų mokslininkas Konradas Gessneris manė, kad spaustuvės sukels „chaotišką ir pavojingą knygų perteklių“. Iš tiesų tai tiesiog leido su informacija susipažinti platesniam žmonių ratui.
1775 metai
Vyravusi baimė: laikraščiai lems socialinę izoliaciją.
Dažnai girdime, kad išmanieji įrenginiai sunaikino „tikrą bendravimą“ tarp žmonių? Tai nėra nauja idėja. Panašiai apie laikraščius kalbėjo ir XVIII a. prancūzų politikas Chretienas Guillaume de Lamoignon de Malesherbes.
„Laikraščiai paverčia pilietį izoliuotu žmogumi“, – aiškino jis. Atsiradus spausdintiems laikraščiams žmonės galėjo patys sužinoti naujienas (ir formuotis savo nuomonę) užuot klausę oratorių katedroje. Buvo manoma, kad savarankiškas laikraščių skaitymas prives prie socialinės izoliacijos.
1781-1816 ir dabartiniai laikai
Vyravusi baimė: staklių atsiradimas sukels masinį nedarbą.
Pramonės revoliucija Anglijoje išprovokavo luditų – protestuojančiųjų prieš mašinų atsiradimą gamykloje – atsiradimą. Po mechaninių staklių atsiradimo mezgėjai visoje šalyje neteko darbo ir pradėjo išpuolius prie fabrikus. Buvo įvesta mirties bausmė už industrinį sabotažą. 1813-aisiais buvo nuteista ir pakarta 17 žmonių, o sukilimas – numalšintas.
XXI a. ši baimė grįžta dėl robotų ir dirbtinio intelekto technologijų vystymosi: nuolatos vyksta taksi vairuotojų, kurjerių ir kitų transporto industrijos darbuotojų protesto akcijos.
1820–1840 metai
Vyravusi baimė: traukiniuose susiformuos vakuumas.
Pirmaisiais geležinkelių vystymosi metais žmonės manė, kad „nenatūraliai didelis“ greitis vagonų viduje suformuos vakuumą, dėl kurio „iš moterų netgi iššoks gimdos“, traukiniai sunaikins derlių ir išgąsdins gyvulius.
1850–1900 metai
Vyravusi baimė: elektra žudo.
Gana paplitusi XIX a. baimė. Kuomet Michaelas Faraday’us 1831-aisiais atrado elektros veikimo principus, daug kam išsivystė elektros iškrovos mirties baimė. Pavyzdžiui, 1891-aisiais elektra buvo įvesta Baltiesiems rūmams, tačiau tuometinis JAV prezidentas Benjaminas Harrisonas atsisakė liestis prie jungiklio, nes baiminosi elektros smūgio.
Tačiau elektros apšvietimas pasirodė daug saugesnis už lempas: jis sukeldavo mažiau gaisrų lyginant su dujine šviesa.
1866–1900 metai
Vyravusi baimė: traukinių avarijos sukėlė tuo metu nepaaiškinamas ligas.
Geležinkelio vežėjai tapo populiariais Europoje ir Šiaurės Amerikoje XIX a. pradžioje, tačiau vagonai buvo mediniai ir nesaugūs, todėl, įvykus avarijoms, keleivių saugumas kentėjo labai stipriai. Žmonės pradėjo baimintis traukinių.
Maža to, į gydytojus pradėjo kreiptis žmonės, išgyvenę traukinio katastrofas be jokių išorinių sužeidimų – jie skundėsi nugaros skausmais. Geležinkeliečiai atmesdavo tokias pretenzijas ir vadindavo jas išsigalvojimais.
Iš tiesų tai daugelis kentėjo nuo potraukinio streso sindromo, kuris yra palydimas chroniškais skausmais, nerviniu išsekimu ir kitomis psichinėmis traumomis.
1880–1920 metai
Vyravusi baimė: lempučių šviesa vilioja plėšrūnus.
Elektros atsiradimas namuose sukėlė vaikų ir moterų baimę jungtis šviesą tamsoje, kuomet likdavo namuose vieni: buvo tikima, kad elektrinės lemputės vilioja plėšrūnus, kurie tūno krūmuose. Šią problemą sprendė užuolaidomis.
1881 metai ir dabar
Vyravusi baimė: dėl žiniasklaidos populiarumo pasaulyje labai greitai išplinta blogos naujienos.
„Vienos iš pasaulio dalių nelaimė labai greitai tampa viso pasaulio žmonių nelaime“, – pareiškė neurologas George’as Beardas kalbėdamas apie telegrafą ir žiniasklaidą.
Pagrindinės blogos pavienio regiono naujienos tampa plačiai žinomomis visame pasaulyje: teraktus, epidemijas, skambius nusikaltimus stebi visi, o su interneto plėtra ši tendencija tik sustiprėjo.
1890–1910 metai
Vyravusi baimė: telefonai iššaukia piktąsias dvasias.
Žmonės baiminosi, kad telefonų laidais gali atkeliauti piktosios dvasios. Taip pat baimintasi ir to, kad telefono laidu gali nutrenkti žaibas.
XIX a. pabaigoje Švedijos telefonų gamintojo Larso Ericssono įmonės aprašymas skelbia: „Pati didžiausia baimė buvo ta, kad telefonas galėjo kažkokiu būdu prišaukti piktas dvasias arba bent jau žaibus su griaustiniu. Viename mieste buvo labai sunku išsinuomoti patalpas ir susirasti telefono linijos vadybininką, nes daugelis vietos gyventojų baiminosi dėl telefono ir elektros linijų poveikio“.
1900–1930 metai
Vyravusi baimė: telefonai grasina gyvam bendravimui
Besiplečiant telefono technologijai atsirado nuomonė, kad pokalbiai per atstumą griauna bendravimą (šis „tikro bendravimo trūkumo“ naratyvas kartojasi per visą žmonijos istoriją iki pat šių dienų, – red. past.). Iš tiesų telefonas sustiprino ryšį tarp žmonių: naudojami deryboms tarp verslo partnerių ir gyvenusių pernelyg toli, kad galėtų bendrauti gyvai.
Tuo metu telefonams buvo išsakoma tokia kritika: telefonas gali ardyti šeimas, sugadinti santykius su aplinkiniais, izoliuoti žmonės nuo visuomenės, o žurnaluose pasirodydavo straipsniai panašūs į „Ar telefonas griauna jūsų šeimyninį gyvenimą ir ankstesnę praktiką lankyti draugus?“.
1906 metai
Vyravusi baimė: garso įrašai sunaikins gyvus koncertus
1906 metų straipsnyje JAV kompozitorius Johnas Philipas Sousa išsakė nerimą, kad fonografas, pirmasis įrenginys muzikos įrašymui ir atkūrimui, gali pakeisti gyvus muzikos instrumentus.
Žmonės baiminosi naujojo įrenginio ir manė, kad jo kūrėjai užsiima pilvakalbyste, nes „metalo gabalas negali dainuoti, kaip tikras žmogus“.
1909 metai
Vyravusi baimė: žmonės bendraus tik „pneumatiniais vamzdeliais“, kurie pakeis gyvą bendravimą.
1909 metais pasirodė Edwardo Morgano Forsterio romanas „Mašina sustoja“ – fantastinė antiutopija, kur pavaizduotas žmonių, visiškai priklausančių nuo technologijų, pasaulis. Žmonės apsakyme bendrauja žinutėmis, kurias perduoda per pneumatinius vamzdelius. Formaliai knygoje buvo išpranašautas internetas, video ryšys, socialiniai tinklai ir kitos šiuolaikinės ryšio priemonės.
1936 metai
Vyravusi baimė: vaikams išsivystys priklausomybė nuo garsiakalbių.
Muzikos žurnalas „Gramophone“ 1936-aisiais pasakojo: dėl neįveikiamos priklausomybės nuo radijo garsiakalbių vaikai nustos daryti namų darbus. Tačiau šimtmečius besitęsianti vaikų ir namų darbų nedarymo problema nepriklauso nuo to, kas konkrečiai blaško vaiką.
1950 metai – iki šių dienų
Vyravusi baimė: vandens fluoravimas sukelia vėžį.
Vandens fluoravimas buvo pradėtas 1945-aisiais, kaip profilaktika nuo karieso, tačiau žmonės pradėjo bijoti, kad net nedidelė fluoro koncentracija geriamajame vandenyje sukelia vėžį ir kaulų pažeidimus.
2000-aisiais buvo atlikta daugiau nei 3 tūkst. mokslinių tyrimų, skirtų fluoravimui, apžvalga – nė vienas iš jų nepatvirtino pareiškimų apie fluoroto vandens poveikį žmogaus organizmui.
1967 metai – iki dabarties
Vyravusi baimė: televizorius „švitina“ rentgeno spinduliais
1967-aisiais „General Electric“ išleido sugedusius televizorius, kurie skleidė pernelyg didelį rentgeno spindulių kiekį. Testai parodė, kad spinduliavimas viršijo normas mažiausiai 10 kartų, o daugiausiai – net 100 tūkst. kartų.
„General Electric“ rekomendavo žmonėms nesisėsti pernelyg arti prie brokuotų televizorių, o kaip laikiną problemos sprendimą pasiūlė specialius lęšius, kurie turėjo padėti apsaugoti pirkėjų akis. Tačiau pati idėja, kad pernelyg arti televizoriaus sėdėti yra pavojinga, gyva iki šiol – nepaisant praėjusių dešimčių metų ir visiškai pasikeitusių technologijų.
1968 metai – iki šių dienų
Vyravusi baimė: „kinų restorano sindromas“ arba natrio gliutomato baimė.
1968-aisiais kinų kilmės gydytojas Robertas Ho Man Kwokas leidiniui „The New England Journal of Medicine“ atsiuntė laišką, dedikuotą jo pojūčiams apsilankius kinų restoranuose JAV. R. Kwokas pasakojo, kad praėjus 15-20 minučių po pirmojo patiekalo suvalgymo, jis jaučia kaklo nutirpimą, kuris plečiasi į abi rankas ir nugarą, bendrą silpnumą ir padažnėjusį širdies plakimą.
Jis manė, kad sindromo priežastimi gali būti sojų padažas, vynas, per daug virtos druskos patiekaluose, o pagrindine priežastimi jis ir kiti ekspertai įvardijo natrio gliutomatą.
„Kinų restorano sindromas“ nepasiteisino: klinikiniai tyrimai paneigia ryšį tarp gliutomatų ir aprašytų simptomų. Tačiau egzistuoja individualus tam tikrų maisto produktų netoleravimas, kuris kai kuriems žmonėms gali iššaukti pašalinę reakciją.
1974 metai – mūsų laikai
Vyravusi baimė: dirbtinis saldiklis aspartamas sukelia vėžį ir ardo smegenų ląsteles.
Šis cheminis darinys kelia diskusijas faktiškai nuo pat jo atradimo 1965-aisiais. JAV jis buvo pripažintas tinkamu naudoti ir įtrauktas į oficialų registrą 1974 metais. 2008-ųjų birželį vieni Pietų Amerikos mokslininkai pareiškė, kad aspartamas yra medžiaga, gebanti naikinti nervų ląsteles ir cheminius ryšius smegenys, sutrikdyti aminorūgščių balansą ir sukelti Alzheimerio ligą.
Tačiau Europos maisto produktų saugumo agentūra pažymėjo, kad straipsnio išvados daugiausiai paremtos informacija iš interneto ir nėra mokslinio pobūdžio, o pačiame tyrime yra gausu grubių klaidų, kurios ir nulėmė „nepagrįstas ir į klaidinimą nukreipiančias interpretacijas.“
2013-aisiais ta pat agentūra atliko savo pačių tyrimą ir priėjo išvados, kad aspartamas yra saugus vartoti įprastais kiekiais. Vieninteliai, kam derėtų jo vengti – fenilketonurija, itin retu genetiniu sutrikimu, sergantiems asmenims.
1983 metai — dabartiniai laikai
Vyravusi baimė: vaizdo žaidimai sukelia priklausomybę.
Pirmą sykį apie kompiuterinių žaidimų priklausomybę prabilta 1983-iaisiais – Luizianos technologijų universiteto mokslininkai prilygino priklausomybę nuo „Pac-Man“ žaidimo psichoaktyvių medžiagų priklausomybei. Tačiau mokslininkai nesutarė, ką jau galima laikyti priklausomybe, kuo ji pasireiškia ir kas nuo jos dažniau kenčia.
2018-aisiais PSO įtraukė žaidimų sutrikimą į paskutinį tarptautinį ligų klasifikacijos sąrašą. Pagrindiniai kriterijai, kuriuos įvardijo organizacija, – kontrolės žaidimo metu netekimas, prioriteto teikimas žaidimams ir žala kitiems interesams ir negalėjimas nustoti žaisti, nepaisant atsiradusių negatyvių pasekmių. Tačiau šį sprendimą kritikavo tiek ir profesionalūs psichologai, tiek ir žaidimų industrijos atstovai.
1993-2014 metai
Vyravusi baimė: HAARP projekto metu išskiriama elektromagnetinė spinduliuotė iššaukia žemės drebėjimus ir numuša lėktuvus.
1993-aisiais Aliaskoje buvo paleistas projektas HAARP (High Frequency Active Auroral Research) – amerikiečių mokslo tyrimų projektas, tyręs jonosferos sąveiką su galinga elektromagnetine spinduliuote. Projektas buvo užbaigtas 2015-ųjų gegužę.
Konspirologai tvirtino: HAARP moka valdyti orais, atjunginėti palydovus, kontroliuoti sąmonę, iššaukti ligas, dėl jo kilo žemės drebėjimai Japonijoje 2011-aisiais, o 1996-aisiais šalia Niujorko nukrito „Trans World Airlines“ lėktuvas.
1995 metai — dabartiniai laikai
Vyravusi baimė: „Chemtrailai“ – keleivinių lėktuvų paliekamos žymės danguje.
1996-aisiais JAV karinės oro pajėgos publikavo straipsnį, kuriame buvo vystoma orų ginklo idėja. Straipsnis pasirodė toks įtaigus, kad pagimdė seriją gandų apie tai, kad lėktuvų paliekamos kondensato žymės yra sąmoningai „valdžių ar ateivių“ skleidžiamas žmonijos kontrolės nuodas.
Konspirologų teigimu, įprasti lėktuvo kondensacijos pėdsakai išnyksta po poros minučių, o „chemtrailai“ plečiasi į pūkuotus debesis, po tokio lėktuvo skrydžio ant žemės tariamai yra aptinkami nuodingi cheminiai elementai, o žmonėms prastėja sveikata.
Iš tiesų tai lėktuvo paliekama žymė priklauso nuo vėjo, temperatūros, drėgmės ir kitų faktorių, todėl gali keisti savo išvaizdą ar išsilaikymo trukmę. Oro užterštumui, kurį atneša vėjas taip pat nėra būtina praskristi lėktuvui – taršalų šaltinių derėtų ieškoti kitur.
1996-1998 metai
Vyravusi baimė: tamagočiai iššaukia pripratimą ir priklausomybę.
Daugeliui girdėtas ar pažįstamas el. žaisliukas yra apaugęs įvairiomis legendomis: žaisliuką vaikai nešėsi mokyklą ir žaisdavo per pertraukas, o dėl augintinio mirties emocingi vaikai stipriai pergyvendavo ir galėdavo apsiverkti. Tai įvairių šalių žiniasklaidoje sukėlė visą bangą straipsnių apie vaikų psichikos griovimą ir net mirtis.
Iš tiesų tai savižudybių atvejų oficialiai niekas nebuvo užregistravęs, o žaisliuko populiarumas, kaip staiga prasidėjęs, taip ir baigėsi, kai atsirado išmanieji telefonai ir nešiojami žaidimų kompiuteriai „Nintendo DS“ ir „Sony PSP“ .
1998 metai – dabartiniai laikai
Vyravusi baimė: vakcinos sukelia autizmą.
1998 metais buvo paviešintas britų mokslininko Andrew Wakefieldas tyrimas, kuriame rašoma apie ryšį tarp skiepų ir vaikų autizmo, – vėliau duomenys buvo ne sykį paneigti, o patį tyrimą pripažino sufalsifikuotu. Tačiau iki šiol kai kurie mažamečių tėvai tiki, kad vakcinacija gali sukelti jų vaikams nepageidaujamas ligas. Dažnai tokie tėvai buriasi ar sukuria savo prieš vakcinas nukreiptus judėjimus.
Leidinio „Time“ duomenimis, dėl judėjimo plėtros išaugo neskiepytų vaikų skaičius JAV – šioje šalyje nuo tymų 1855-2005 metais nuo šios, dažnai „nekenksminga“ vadinamos, ligos žuvo apie 200 mln. žmonių. Lietuvoje 2018-2019 metais taip pat užfiksuotas rekordinis ligos išplitimas.
2000 metai – dabartiniai laikai
Vyravusi baimė: Wi-Fi kelia pavojų.
Taip pat, kaip ir mikrobangų krosnelėmis, yra manančių: elektromagnetinis spinduliavimas yra pavojingas žmogui ir gali paveikti jo nervų sistemą bei smegenis.
Daugelis tyrėjų tvirtina, kad net žmonės nuo gimimo pasižymintys jautrumu elektromagnetinėms bangoms negali pajausti Wi-Fi bangų veikimo, o maršrutizatorių spinduliuotės lygis yra kelis sykius mažesnis už standartinio mobilaus telefono.
2009 metai – dabartiniai laikai
Vyravusi baimė: vėjo generatoriai sukelia galvos skausmą ir miego problemas.
2009-aisiais pediatrė Nina Pierpont išleido tyrimą, skirtą „vėjo generatoriaus sindromui“ aprašyti, kuriame yra nurodomi žmonių, gyvenančių netoli vėjo generatorių, patiriami simptomai.
Medikės nuomone, turbinų žemų dažnių triukšmas žaloja žmogaus vidinės ausies vestibuliarinės sistemos veiklą, o tai sukelia skausmą, triukšmą ausyse, gali svaigti galva, pykinti ir pasireikšti kitos sveikatos problemos.
„Vėjo elektros generatoriaus sindromas“ oficialiai nėra pripažintas – tyrimas nebuvo recenzuotas mokslininkų, o apklaustųjų skaičius yra pernelyg mažas. Kai kurie ekspertai tvirtina, kad tai yra akivaizdus placebo efektas, kai žmonės kenčia nuo įsivaizduojamų simptomų, nes tikisi negatyvių pasekmių.
Žurnalas „Health Psychology“ atliko tyrimą, kuriame 60 minučių jo dalyviams buvo atliekami bandymai su ultragarsu ir „tariamu ultragarsu“ (žmonės tiesiog sėdėjo tyloje). Tyrimo metu jiems buvo papasakota apie galimus simptomus, kurie pasireikšdavo ir šalia vėjo generatorių gyvenantiems žmonėms.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad ultragarsu tirti asmenys dažniau skundėsi nurodytais simptomais, nepaisant to, buvo jie iš tiesų paveikti spinduliuotės ar ne.
