Sumušta vaikų akivaizdoje
Londono lietuvės Agnės (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) istorija paneigia visas britų institucijų kalbas ir pažadus apie rūpestį vienišomis mamomis bei mažamečiais vaikais. Lietuvė jau pusę metų laukia socialinio būsto ir jai ima atrodyti, kad į jos šeimos problemas visoms institucijoms nusispjaut.
Agnės ir jos dviejų sūnų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis praėjusių metų lapkritį, kai ji buvo sumušta savo kambaryje. Tai padarė ne koks nepažįstamas asmuo, bet vyras, iš kurio ji nuomojosi kambarį ir pažinojo septynerius metus.
„Tą vakarą grįžau iš darbo, apsibarėm, jis pradėjo varyti mus lauk, sakė, kad čia nebegyvensim, paskui atlėkė į antrą aukštą ir ėmė mušti vaikų akivaizdoje“, – ašaras braukdama vakarą prisiminė Agnė. Moteris kaltina vyriškį jai išrovus kuokštą plaukų bei smarkiai sumušus veidą. Nors tame name gyveno dar du gyventojai, tačiau jų tuo metu namie nebuvo ir niekas Agnės apginti negalėjo.
Tą vakarą moteris išėjo iš tų namų, kaip pati sako, „į niekur“. Iškart policijos neiškvietė – patyrė didelį stresą, tad kreipėsi kiek vėliau. Liudininkų pareiškimai buvo paimti iš jos ir vyresniojo sūnaus, kuriam dabar 14 metų. Kaip įrodymus policija paėmė išrautų plaukų kuokštą bei nufotografavo moters sumušimus. Dėl sužalojimų kreipėsi ir į medikus.
Ši byla bus sprendžiama birželio 6 dieną teisme, kur Agnė su vyresniuoju sūnumi teisėjams turės papasakoti to lapkričio vakaro įvykius. Agnė Anglija.lt prasitarė nenorinti savo skriaudiko matyti. „Nemačiau jo po to karto, nenoriu susitikti, per jį praradau viską“…
Realios pagalbos nepasiūlo
Mėlynės ir sumušimai ant veido jau išgijo, išrauti plaukai ataugo, tačiau gyvenimo įstatyti atgal į vėžes Agnei dar nepavyksta. Moteris vis dar neturi vietos, kurią galėtų vadinti namais, gyvena atskirai nuo savo vaikų, geria antidepresantus ir neturi galimybių dirbti.
Kai tik neteko namų, moteris kreipėsi į labdaros organizaciją benamiams „Shelter“, taip pat turėjo sąrašą nakvynės namų, tačiau niekur realios pagalbos jai nepasiūlė. Anglija.lt apie benamystės problemą rašė straipsnyje „Netekusiems stogo virš galvos – pagalba ieškant prieglobsčio“, tačiau, anot Agnės, visos šios organizacijos tik kalba, bet realios pagalbos nepasiūlo.
Šiuo metu Agnės vaikai atskirti – vienas glaudžiasi pas močiutę, kitas – pas buvusio vyro seserį. Pati Agnė laikinai apsistojusi pas draugą. Gerai, kad visi bent tame pačiame Rytų Londone. Atrodytų, jog tokioje situacijoje atsidūrusi vieniša mama su dviem vaikais, kuriems dar nėra 16 metų, turėtų būti pirmoji sąraše gauti bent laikiną prieglobstį iš savivaldybės.
Tačiau pagalbos iš Newhamo savivaldybės, kurioje gyvena septynerius metus, Agnė laukia jau pusmetį. Lapkričio gale, padedant suaugusiai dukrai, ji parašė laišką į Newhamo savivaldybę, prašydama suteikti jai būstą. Išvardijo visas priežastis – namų neteko dėl smurto prieš ją, turi du vaikus ir visi jie neturi, kur gyventi – glaudžiasi pas pažįstamus asmenis. Taip pat laiške buvo nurodytas jos pareiškimo policijai numeris (angl. „crime reference number“) bei faktas, kad moteris nedirba ir neturi lėšų būstą išsinuomoti privačiai.
„Kantrybės, laukite…“
Kai atsakymo į šį prašymą suteikti būstą iš savivaldybės negavo, Agnė apsilankė savivaldybėje – tada jai buvo duotas dokumentas, patvirtinantis, kad jos paraiška priimta, kad reikia kelių papildomų dokumentų ir taip pat darbuotojos, kuri dirbs su jos paraiška, kontaktiniai duomenys. „Nors duotais numeriais kreipiamės bent kelis kartus per savaitę, išgirstame tą patį atsakymą – „kantrybės, laukite“. Kiek galima laukti?, – rodydama laiško kopiją ir kitus dokumentus Anglija.lt klausė moteris.
„Paskutinį kartą dukra skambino prieš savaitę. Tai jai pasakė, vaikai turėtų gyventi globos namuose, o mama tegul sukasi kaip nori. Kaip taip galima? Kada baigsis šis košmaras?“, – atsiduso moteris.
Kol kas jokios įtakos savivaldybės sprendimui nepadarė ir laiškas iš Agnės šeimos gydytojo. Sausio mėnesį rašytame laiške gydytojas prašo atsižvelgti į jos ligos istoriją – ją kankina nerimas ir nemiga dėl būsto problemų, jai skiriami receptiniai vaistai. Gydytojas prašo suteikti jai pirmenybę ir atsižvelgti į jos sveikatos bėdas, skirstant būstus.
Agnė svarsto, kad toks delsimas gali būti dėl to, kad ji socialinio būsto prašo Newhamo savivaldybėje. Anot jos, kitose savivaldybėse būstus gauti lengviau. „Girdėjau, kad Whitechapelyje gyventojais rūpinasi labiau“, – sakė Agnė ir pasakojo, kad keli jos pažįstami yra gavę socialinius būstus, bet ne Newhamo rajone.
Iš tiesų, kaip rodo statistiniai duomenys, didžiausią gyventojų aprūpinimo namais problemą turi Newhamo savivaldybė, kur kas beveik ketvirtas savivaldybės gyventojas stovi eilėje dėl socialinio būsto. Palyginimui – bendras Londono vidurkis: vienas iš dešimties gyventojų laukia socialinio būsto. 2012 metų pabaigoje Newhamo savivaldybėje socialinio būsto laukė 71,6 tūkst. asmenų iš 308 tūkst. visų savivaldybės gyventojų.
Dirbti vis dar negali
Išsinuomoti kambarį pačiai šiuo metu atrodo neįmanoma misija. Santaupų neturėjo, o šiuo metu šeimos pajamos – tik 90 svarų per savaitę: bedarbio pašalpa ir vaiko pašalpa. Šeimai nebemokami Vaiko mokesčių kreditai, nes jie neturi pastovaus adreso. Agnė ieškojo išsinuomoti kambarį privačiai, tačiau, anot jos, su dviem vaikais rasti labai sunku. „Šnekėjau su viena moteriške, kambarys buvo už 120 £ per savaitę, bet kai sužinojo, kad du vaikai, iškart pasakė, kad bus 150 £. Iš kur man tokius pinigus paimti?“, – skundėsi pašnekovė.
Prieš tą įvykį lapkričio mėnesį, Agnė dirbo kosmetologe, turėjo savo klientus, tačiau po to, kai buvo sumušta, dirbti nebegalėjo. „Negalėjau tokia pasirodyti klientams – be kuokšto plaukų, mėlynu veidu... Ne visi būtų supratę“, – aiškino Agnė, ir pridūrė, kad visos jos darbo priemonės liko tame kambaryje, kur ją sumušė – ji išėjusi iš tų namų, kaip stovi ir kol kas nieko neatgavusi.
Dabar moteris yra oficiali bedarbė, tikina, kad naują darbą susirasti sudėtinga, nes neturi adreso patvirtinimo. „Sakiau darbo biržoje apie tai, bet jie sako, kad ne mūsų problemos, jūs į „konsulą“ turite kreiptis. Niekas iš pažįstamų adreso negali duoti, niekas nenori veltis, patys turi „konsulinius“ arba nuomojasi kambarius...“, – situaciją apibūdino Agnė.
Ką daryti tokioje situacijoje?
Anglija.lt patarė moteriai kreiptis dėl kompensacijos už patirtą žalą į CICA (angl. „Criminal Injuries Compensation Authority“). Ši organizacija nusikaltimų aukoms išmoka kompensacijas, kurios gali padėti atsistoti ant kojų. „Būtų gerai, galėčiau bent kambarį išsinuomoti“, – svarstė Agnė. Primename, kad tapus nusikaltimo auka, kompensacijos paraišką galima pateikti čia: https://www.gov.uk/claim-compensation-criminal-injury. Daugiau apie CICA Anglija.lt rašė straipsnyje „Nukentėjai nuo užpuolikų? Prašyk kompensacijos!“.
Taip pat patarėme moteriai kreiptis į Aprūpinimo būstu ombudsmeną (angl. „Housing Ombudsman Service“), jei mano, kad savivaldybė tinkamai neatliko savo darbo dėl jos apgyvendinimo. Skundus galima pateikti 0300 111 3000, el. paštu [email protected] arba užpildžius šią formą internetu. Daugiau informacijos čia.
Moteris svarstė, ar verta kreiptis nemokamo patarimo į Piliečių patarimų biurą (angl. „Citizens Advice Bureau“). Anglija.lt patarė pabandyti, kadangi jie galės jos vardu susisiekti su savivaldybe ar patarti dėl jos teisių. Daugiau informacijos bei vietinį biurą galima rasti čia: http://www.citizensadvice.org.uk.
