Penkios gyvybės, draudimo kompanijų skaičiuojami šimtamilijoniniai nuostuoliai ir didžiųjų miestų gyventojų neviltis – tokiomis nuotaikomis praėjusią savaitę gyveno Didžioji Britanija. Taikiam protestui išaugus į nevaldomas riaušes ir plėšikavimą, žiniasklaidoje ir socialiniuose kanaluose vyrauja vienas klausimas: o kas iš to?
Šeštadienį Totenhame jaunuoliui susikivirčijus su pareigūnu, į taikų protestą susirinkusi minia pradėjo įnirtingai svaidyti butelius į policijos mašinas, o staiga uždegtas gatvėje paliktas automobilis sukėlė chaosą. Riaušininkai puolė daužyti parduotuvių vitrinas, deginti konteinerius ir lazdomis talžyti gatvėje stovinčias mašinas.
Grobė viską
Įsiplieskus neramumams ir policijai stengiantis suvaldyti minią, plėšikautojai pasinaudojo proga ir stvėrę parduotuvių, kurias padeginėjo, krepšelius ar vežimėlius puolė krautis po ranka pakliuvusias prekes. Minia griebė bet ką: nuo šokoladukų iki kiliminės dangos. Beje, įvykių epicentru tapo vietos kilimų parduotuvė, sename Viktorijos laikų pastate supleškėjo ji ir dvidešimt butų. BBC kalbinama namo gyventoja ašarodama teigė, kad baisiausia buvo matyti ne degančius namus, o besijuokiančius plėšikautojus, tempiančius kilimus iš apačioje buvusios parduotuvės.
Šeštadienio streikams nurimus, sekmadienio rytas Londone buvo kaip įprasta, tik socialiniuose tinkluose mirgėjo pasipiktinimo žinutės, tačiau kalbų apie galimus tolesnius išpuolius nebuvo. Tad sekmadienio vakare Enfildo rajone, esančiame šiauriau nuo Totenhamo, kilę susirėmimai gatvėse nesukėlė pernelyg daug šurmulio, atrodė, kad padėtis kontroliuojama. Neramumai Brikstono rajone taip pat atrodė numalšinti.
Lemtingasis pirmadienis
Piko valandą pirmadienį kone kiekvienas viešojo transporto dalyvis Londone niūriai žiūrėjo į antraštes savo ir kaimynų skaitomuose dienraščiuose ir lengviau atsikvėpę, kad tai nepasiekė jų gyvenamųjų rajonų, ramiai traukė į darbą. Biure keletas kolegų pasakojo apie vaizdus, matytus per televiziją, ir dalijosi vaizdais iš „YouTube“. Draugė socialiniame tinklalapyje „Facebook“ parašė, kad jos darbo vieta Brikstono rajone niunokota ir nežinia, kada vėl galės dirbti įprastai.
Popiet kompiuterių ekranuose pasimatė kanalo „Twitter“ srautai, kur kolegos intensyviai skaitė iš lūpų į lūpas sklindančias naujienas, kad net keliose Londono vietose pradėjo būriuotis gobtuvais prisidengę jaunuoliai. Tai rodė ir iš sraigtasparnių siunčiami vaizdai, transliuojami televizijos kanaluose. Apie penktą valandą padegta mašina netoli Londono Sičio esančiame rytiniame Haknyje buvo ženklas, kad neramumai netyla ir artėja prie centrinės miesto dalies.
Dviračiu važiuojant namo virš galvos zujantys sraigtasparniai (gyvenu vienoje iš ramesnių Haknio dalių), nurenkamos vitrinos ir uždaromos parduotuvės kėlė tylų sąmyšį ir įprastas maršrutas buvo perpildytas namo skubančiais miestiečiais. Po valandos, apie aštuntą vakaro, virš namų zujančių sraigtasparnių skaičius išaugo iki keturių, pasirodė dūmų ir BBC tiesiogiai transliuojami vaizdai iš oro apie mieste zujančias gaujas įtikino, kad veiksmas tik įsibėgėja.
Per artimiausią valandą plėšikavimas nusirito į Londono pietus, pietryčius, vakarus, tolimesnius rajonus. Gatvėse siautėjantys plėšikautojai puolė žmones, daužė parduotuvių vitrinas, mašinas, degino šiukšliadėžes, o sutemus mieste įsiplieskė nekontroliuojami gaisrai. Vaizdai žiniasklaidoje šokiravo: visai jauni piliečiai netrukdomi plėšė parduotuves, o riaušėms malšinti rengti pareigūnai tiesiog žiūrėjo į vykstančius neramumus ir suėmė vieną kitą pro šalį bėgantį nusikaltėlį. Per kelias valandas Londone įsivyravo chaosas ir policija tapo nepajėgi ne tik kontroliuoti, bet ir slopinti plintantį siaubą.
Nesijautė saugūs
Dvylikos metų juodaodis jaunuolis iš prekybos centro tempė už save didesnį skystųjų kristalų televizorių. Šalia jo kitas jaunuolis juokdamasis ragino draugus niokoti viską, kas pakliūva. Netilo nerimaujančių draugų skambučiai, vieni kitus raminome, kad pagrindinės gatvės yra tolėliau, tad atakų pavyks išvengti. Tačiau netrukus buvo padegti keli gyvenamieji namai Kroidono rajone: nuolat sekdami tiesiogines transliacijas matėme evakuojamus žmones, klykiančius vaikus, degančius automobilius ir nesibaigiančius šukių kalnus – vaizdai primena dažnai neįtikėtinai atrodančius įvykius Artimųjų Rytų valstybėse, o ne pasaulio finansų centru vadinamame Londone.
Plėšikavimo banga nuvilnijo į kitus didžiuosius Britanijos miestus, kur nuo kamerų nesislepiančios jauniklių gaujos daužė ir plėšė parduotuves. Tai nebuvo panašu nei į streiką, nei į riaušes, o į plėšikavimą stambiu mastu, be jokio paaiškinimo.
Jau antradienį gatvėse nė vienas nesijautė saugus. Pranešta apie pirmąją susirėmimų auką. Dauguma klientų atšaukė susitikimus, o susikaupti darbui trukdė šurmulys po kiekvieno internete pasirodžiusio gando ar pranešimo apie išpuolius.
Prasidėjo masiniai areštai, dėl sklindančių gandų iškart popiet parduotuvės ėmė užsidaryti, biurų darbuotojai buvo skatinami išeiti iš patalpų ir apie 17 valandą vakaro miestas tapo apytuštis, tarsi įvedus komendanto valandą, buvo girdėti tik netylančios sirenos.
Trečiadienio rytą pranešta apie naujas aukas, o laikraščių antraštės mirgėjo jau ne Londono, o visos Anglijos didžiųjų miestų beatodairiško plėšikavimo vaizdais.
Bateliai už 100 svarų
Priežastis įvardyti bandė įvairiausio plauko politiniai veikėjai, bendruomenių lyderiai.
Visi sutarė dėl vieno: tai jau nebe protestas ir ne riaušės, o beprasmis plėšikavimas, kurio neįmanoma pateisinti.
Garsiai postringaujantieji, kad siautėjantis jaunimas jaudinasi dėl nedarbo, nepritekliaus ir neužtikrintos ateities, buvo įnirtingai tildomi socialiniuose tinkluose. Įstrigo žinutė: „Tik Jungtinėje Karalystėje riaušininkai, vilkintys šimtą svarų kainuojančius sportinius batelius ir organizuojantys susibūrimus tris šimtus svarų kainuojančiais išmaniaisiais telefonais, vadina save skurdžiais.”
Kituose miestuose žurnalistų kalbinami įpykę žmonės kaltino visus iš eilės: valdžią, policiją, imigrantus, užėmusius darbo vietas, ir pan., tačiau nedaugelis pripažino tai, ką viešai pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas: „Mūsų šalis akivaizdžiai turi didelių socialinių problemų ne dėl finansų, o dėl pakrikusios moralės.”
Prasidėjus teismų maratonui ir įsibėgėjus diskusijoms ėmė aiškėti, kad plėšikautojais tapo įvairių amžiaus grupių ir rasių atstovai. Vienas pirmųjų nuteistų – vienoje Londono pradinėje mokykloje mokytojo asistentu dirbantis vyras. Siautėjančiųjų gretose nestigo nei merginų, nei dvylikos metų jaunuolių, kurie galbūt dar sunkiai suvokia savo veiksmų pasekmes.
Kas iš to?
Draudimo bendrovių skaičiuojami nuostoliai, „The Guardian“ teigimu, vien Londone mieste viršija šimtą milijonų svarų. Ši suma akivaizdžiai auga neramumams plintant visoje šalyje ir didėjant policijos pajėgoms. Skaičiai, deja, neatspindi aukų artimųjų skausmo ir moralinio šoko, kurį patyrė dauguma Didžiosios Britanijos gyventojų ir svečių.
Kaip minėta straipsnio pradžioje, sunkiausia atsakyti į klausimą – o kas iš to?
Valstybė neįrodė galinti numalšinti riaušes, susitvarkyti su siautėjančiomis gaujomis. Daugumos manymu, jau šeštadienį prasidėjus pirmosioms grumtynėms buvo būtina imtis visų reikiamų saugumo priemonių, tarp jų ir jėgos panaudojimą, ir taip užkirsti kelią tolesnei sklaidai. Tačiau išlieka galimybė, kad ėmusis griežtesnių priemonių atsakas taip pat galėjo būti žiauresnis.
Policijos neveiksmingumu pasipiktinę piliečiai jau kitą dieną rinkosi tvarkyti gatvių, o šluota tapo nepakantumo niokotojams simboliu. Gatvės buvo ne tik tvarkomos – vietos bendruomenės savarankiškai patruliavo gatvėse ir leido suprasti, kad neketina taikytis su nevaldomų gaujų veiksmais. Taip pasiryžus neišvengta ir aukų: trys jaunuoliai Birmingamo mieste buvo mirtinai partrenkti iš nusikaltimo vietos sprunkančių riaušininkų.
Didžioji Britanija jau nebegali slėpti turinti didelių socialinių problemų. Net aršiausi kritikai privalo pripažinti, kad imigrantai nėra vienintelė šalies problema: gausu nepilnamečių tėvų, gyvenančių iš socialinių pašalpų ir nė neketinančių dirbti, didžiuosuose miestuose ryškus turtingųjų ir kitų sunkiai apibrėžiamų socialinių sluoksnių atotrūkis.
FAKTAI: Riaušių užuomazga
Dvidešimt devynerių metų narkotikų prekyba įtariamo Marko Duggano mirtis tapo stipriu katalizatoriumi protestams ir išpuoliams Didžiojoje Britanijoje.
Daugiau nei trys šimtai Londono Totenhamo rajono bendruomenės narių šeštadienio, rugpjūčio 6-osios, pavakare susirinko į pradžioje taikų protestą prieš vietos policijos žiaurumą ir palaikė nukentėjusiojo šeimą, kuri neigia aukos M. Duggano nusikalstamumą.
Tačiau šis taikus protestas tapo tiksinčia išpuolių bomba, nes praėjus kelioms valandoms tarp vieno jaunuolio ir policijos pareigūno įsiplieskęs konfliktas per kelias dienas sugriovė kone visų Didžiosios Britanijos gyventojų kasdienybę.
Monika Katkutė
