Šią savaitę Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kad ryrėjai pagaliau nustatė ir dabar medžioja žmogaus teisių aktyvistės Natalijos Estemirovos žudiką. Tačiau daugelis kritikų galvoja, kad visa tai tėra blefas. Visų pirma pagrindinis įtariamasis yra miręs, o visų antra niekas netiki, kad būtent jis įvykdė žmogžudystę.
Vokietijos kanclerės A. Merkel vizitas Rusijoje buvo itin trumpas. Ji šalyje išbuvo vos 24 valandas ir dalyvavo bendrame Rusijos ir Vokietijos ministrų kabineto pasitarime Jakaterinburge. Tačiau nepaisant to, kad vizitas buvo žaibiškas, Vokietijos kanlcerė rado progą pasiteirauti, kaip vyksta 2009 metais nužudytos N. Estemirovos byla.
D. Medvedevo atsakymas buvo kiek netikėtas. Jo teigimu, neteisinga būtų sakyti, kad tyrimas nevyksta. Rusijos prezidentas pareiškė, kad tyrimas vyksta itin energingai ir žudikas yra tiksliai nustatytas bei vykdoma tarptautinė jo paieška.
Tačiau buvę N. Estemirovos kolegos teigia, kad tai mažai tikėtina. Žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“, kurioje iki mirties dirbo N. Estemirova, vadovas Arsenijus Roginskis teigia, kad prezidentas turi „netikslią informaciją“.
„Memorial“ atstovas Aleksandras Čerkesovas teigia, kad D. Medvedevas paprasčiausiai paskubėjo prasižioti.
Maskvoje leidžiamame laikraštyje „Novaja Gazeta“ pasirodžiusi informacija šį skepticizmą tik patvirtina. Laikraštyje rašoma, kad tyrėjai dabar skelbia, jog N. Estemirovą nužudė čečėnų kovotojas Alchazuras Bašajevas. Jis esą buvo pasipiktinęs, kad N. Estemirova skelbia kritinius rašinius grupuotės, kuriai jis priklausė, atžvilgiu. Tačiau apklausti įtariamąjį nebėra jokių galimybių. A. Bašajevą praėjusį lapkritį nukovė Rusijos saugumo pajėgos.
N. Estemirova iš savo namų Grozne buvo pagrobta 2009 metų liepos 15 dieną ir jos kulkomis suvarpytas kūnas buvo rastas netrukus. Prieš pat mirtį N. Estemirova tyrė itin rimtus kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo Čečėnijoje. BBC skelbia, kad aktyvistė tyrė kaltinimus, tiek Rusijos kariai, tiek čečėnų sukarintos grupuotės kankina sulaikytuosius ir neteisėtai žudo žmones. Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas N. Estemirovą netrukus po jos mirties pavadino moterimi be jokios savigarbos ir gėdos. Tačiau D. Medvedevas išreiškė pasibaisėjimą nužudymu ir pažadėjo atlikti išsamų tyrimą.
Bylą atidžiai sekusi „Novaja Gazeta“ korespondentė Elena Milašina britų dienraščiui „The Guardian“ šį mėnesį teigė, kad iš pradžių bylos tyrimas vyko sparčiai. „Tačiau vėliau jis buvo įšaldytas“ - teigia moteris.
„Memorial“ atstovas Aleksandras Čerkasovas teigia, kad čečėnų kovotojui A. Bašajevui pateikti kaltinimai atrodo neįtikinamai. Tyrėjai aiškina, kad šis kovotojas neva keršijo už kritinius N. Estemirovos parašytus rašinius, ir nustojo svarstyti kitas versijas. „Viskas atrodo labai surežisuota tarsi jie norėtų suversti kaltę mirusiam žmogui“ - kalbėjo A. Čerkasovas.
Kritikai pastebi, kad N. Estemirova niekada nerašė asmeniškai apie A. Bašajevą. Jie taip pat teigia, kad tyrėjai atsisakė tirti kai kuriuos akivaizdžius įkalčius. Tarkime po N. Estemirovos nagais buvo rasti trijų žmonių DNR pavyzdžiai, tačiau pastangos atsekti kieno DNR tai buvo yra nepakankamos.
Kremlius atsisako komentuoti, ar D. Medvedevo komentaras apie vykdomą tarptautinę N. Estemirovos žudiko paiešką yra susijusios su A. Bašajevu. „Mes nežinome detalių“ - žiniasklaida teigė Kremliaus atstovas.
Rusijos žmogaus teisių aktyvistai, o ypač organizacija „Memorial“, įtaria, kad už šios žmogžudystės slypi R. Kadyrovas. Jis griežtai neigia bet kokias savo sąsajas su žmogžudyste, tačiau nevengia reikšti savo nepasitenkinimo organizacija „Memorial“. Neseniai jis šią organizaciją pavadino „liaudies, teisės ir valstybės prieše“.
