Liepos 16 dieną Helsinkyje vyksiantis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas turėtų pagerinti Vašingtono ir Maskvos santykius, nors Rusijos ryšiai su Vakarų šalimis šiuo metu yra pasiekę nuo Šaltojo karo laikų nematytas žemumas.
Tačiau istorikas ir iškilus Rusijos demokratijos aktyvistas V. Kara-Murza perspėjo, kad D. Trumpas neturėtų pratęsti „abiejų partijų JAV prezidentų nesėkmingos tradicijos“ – kai šios šalies lyderiai per pastaruosius 19 metų iš pradžių stengdavosi kurti draugiškus santykius su V. Putinu.
„Buvusiam KGB karininkui... derybininko kompromisas yra silpnumo ženklas“, – V. Kara-Murza sakė žurnalistams Ženevoje, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos posėdžio kuluaruose.
„Kai p. Trumpas ruošiasi ištiesti bendradarbiavimo ranką p. Putinui... manau, visi galime būti tikri, kokie bus galutiniai rezultatai“, – perspėjo jis.
Abi šalys nereiškė didelių lūkesčių dėl artėjančio viršūnių susitikimo rezultatų ir tvirtino, kad pats susitikimas jau bus nemenkas pasiekimas.
Kol kas neaišku, ar D. Trumpas per derybas kalbės apie kaltinimus, jog Rusijos vyriausybė dėjo pastangas kištis į rinkimus Vakarų valstybėse, įskaitant 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją, taip pat ar paminės numanomus žmogaus teisių pažeidimus.
V. Kara-Murza, palaikęs glaudžius ryšius su velioniu opozicijos politiku Borisu Nemcovu, 2015 metais nušautu netoli Kremliaus, sako, kad demokratijos ir žmogaus teisių klausimų iškėlimas neturėtų tapti kliūtimi aptarti kitokius klausimus.
Jis atkreipė dėmesį, kad prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) 9-ame dešimtmetyje „visus savo dvišalius susitikimus su sovietų vadovybe pradėdavo paklodamas ant stalo sovietų politinių kalinių sąrašą ir reikalaudamas juos paleisti“.
„Tuo pačiu metu jis sugebėjo sėkmingai susitarti dėl ginklų kontrolės“, – pridūrė V. Kara-Murza.
36 metų aktyvistas, dabar dirbantis kito iškilaus Kremliaus oponento Michailo Chodorkovskio įkurto Atvirosios Rusijos fondo pirmininko pavaduotoju, ragino D. Trumpą ir kitus demokratinių šalių lyderius ypatingą dėmesį skirti politinių kalinių klausimui.
Jis citavo Rusijos žmogaus teisių grupės „Memorial“ „konservatyvius“ vertinimus, kad šiuo metu šalyje dėl savo politinių arba religinių įsitikinimų yra kalinami 156 žmonės – „daugiau negu vėlyvuoju Sovietų Sąjungos laikotarpiu“.
V. Kara-Murza pabrėžė, kad ilgiau kaip 15 metų už grotų laikomas Aleksejus Pičiuginas yra „ilgiausiai atliekantis bausmę iš Rusijos politinių kalinių“.
A. Pičiuginas, nuteistas kalėti iki gyvos galvos už „nužudymo organizavimą“, anksčiau buvo dabar jau išardytos M. Chodorkovskio naftos milžinės „Jukos“ apsaugos vadovas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) dukart padarė išvadą, kad buvo pažeista A. Pičiugino teisė į sąžiningą teismą.
„Absoliučiai nepriimtina... naudoti teisinę sistemą kaip politinio persekiojimo priemonę“, – sakė V. Kara-Murza.
