Jungtinių Tautų (JT) rengiamas Kosovo planas išskirs daugiausia albanų gyvenamą provinciją iš Serbijos suvereniteto ir paleis eiti į nepriklausomybę vedančiu keliu, tačiau joje gyvenantiems serbams suteiks ypatingos autonomijos, teigia diplomatiniai ir JT šaltiniai.
Penktadienį Vienoje JT specialusis atstovas Martti Ahtisaari (Martis Ahtisaris) kartu su vadinamąja Kontaktine grupe, sudaryta iš šešių valstybių atstovų, svarstys, kokios strategijos reikės toliau laikytis Kosove, kurį Jungtinės Tautos administruoja nuo 1999-ųjų, kai NATO pajėgos aviacijos smūgiais išstūmė iš ten serbų kariuomenę.
Vienoje bus pateikta pasiūlymų dėl būsimojo Kosovo statuso. Juose nėra raginimų suteikti kraštui nepriklausomybę, bet sakoma, kad Kosovas galės vykdyti savo užsienio politiką ir įstoti į tarptautines organizacijas, tarp jų Jungtines Tautas, Tarptautinį valiutos fondą, Pasaulio banką.
Planas, kurį dar turės patvirtinti JT Saugumo Taryba, taip pat numato, kad Kosovas savarankiškai plėtos savo ekonomiką, turės vėliavą ir gaus teisę užmegzti tarpvyriausybinius ryšius.
Jame kalbama apie teisę į "dvigubą pilietybę", o Priština raginama užmegzti gerus santykius su Serbija ir kitomis kaimyninėmis šalimis. Kitaip nei JT rezoliucijoje Nr. 1244, kuria vadovaujantis po serbų pajėgų pasitraukimo administruojamas Kosovas, plane apie Serbijos suverenitetą neužsimenama.
Kosovas pasiims dalį ekonominio turto ir skolų, kadaise priklausiusių buvusiai Jugoslavijai bei Serbijai.
Vokietija galutinį rezultatą pavadino "nepriklausomybe su suvereniteto apribojimais". Tuos apribojimus nustatinės Europos Sąjunga (ES), bus paskirtas už juos atsakingas pareigūnas.
Kad šis planas, daugiau kaip metus trukusios šaudyklinės diplomatijos bei tiesioginių serbų ir albanų derybų vaisius, įsigaliotų, reikia priimti naują JT rezoliuciją. Planas nebus atskleistas iki pat vasario 2 dienos, kai M.Ahtisaari jį perduos Belgradui ir Prištinai.
Beveik neabejojama, kad Serbija planą suskubs atmesti.
Tačiau po ilgus metus trukusių represijų ir 1998-1999 metų karo su sukilėliais, pareikalavusio 10 tūkst. gyvybių ir 800 tūkst. gyventojų privertusio glaustis Albanijos, Makedonijos bei Juodkalnijos stovyklose, Vakarai nemato jokių galimybių 2 mln. albanų atiduoti atgal į Belgrado rankas per jėgą.
NATO bombardavimams privertus pasitraukti serbų pajėgas, srities kontrolę perėmė JT.
Nepaisant to, Rusija pagrasino pasinaudosianti JT Saugumo Taryboje turima veto teise, jeigu sprendimas prieštaraus kartais nuolaidžiauti nelinkusios jos sąjungininkės Serbijos norams. Teritorijai, kuri serbams glaudžiai siejasi su istorija ir legendomis, Belgradas pasiūlė suteikti autonomiją.
Prieštaraujanti, kad į Serbijos sudėtį įeinančiam Kosovo autonominiam kraštui būtų suteikta nepriklausomybė, Rusija davė suprasti galinti padaryti nuolaidų JT planui, kuris faktiškai suteikia kraštui visišką suverenitetą.
Serbijos sąjungininkė Rusija sako, kad negalima nustatyti Kosovo statuso be Belgrado sutikimo. Maskva taip pat mano, kad Kosovo klausimas turi būti sprendžiamas išvien su separatistinių judėjimų buvusios SSRS teritorijoje, tarp jų Abchazijos ir Pietų Osetijos, problema.
Tačiau atsakydamas į klausimą, ar Maskva pritars planui suteikti Kosovui nepriklausomybę de facto, Rusijos atstovas prie Jungtinių Tautų Vitalijus Čiurkinas atsakė: "Aš asmeniškai manau, kad yra daugybė galimybių. Jeigu suinteresuotos šalys dalyvaus kūrybiškame dialoge dėl sureguliavimo, tai atsiras visos tos galimybės, kokių tik gali būti".
