Jevgenijus Bardauskas, Algirdas Acus, Edvardas Špokas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Nuo 2006 metų veikia Rusijos Prezidento Vladimiro Putino pasirašyta tėvynainių programa, pagal kurią rusai, gyvenantys kitose šalyse, skatinami grįžti į tėvynę. Per 7 metus iš Lietuvos, pasinaudodami šią programa išvyko 190 rusų, sakė laidai Rusijos ambasados konsulas Lietuvoje.
Iš pirmo žvilgsnio V. Putino programa patyrė absoliutų krachą, tačiau politologai neabejoja, kad ji bus tęsiama. Nes Rusijai ne tiek reikia sugrįžtančių tautiečių, kurie apgyvendinami toli nuo didžiųjų miestų – Tolimuosiuose Rytuose, Sibire ar Pavolgyje, kiek menamo rūpesčio jais ir galimybės apginti juos nuo diskriminacijos, kaip tai buvo padaryta Kryme, o dabar tęsiasi Rytų Ukrainoje.
Pabėgėlio statusą turinčiam Michailui iš Rusijos teko bėgti dėl dalyvavimo masiniuose protestuose, kurie vyko 2011–2012 metais, kai tūkstančiai žmonių Rusijoje išėjo į gatves prieštaraudami esą nesąžiningiems Dūmos bei prezidento rinkimams. Pasak vaikino, vėliau teisėsaugos struktūros prieš protestuotojus ėmėsi represinių veiksmų, todėl jis ir išvyko. Michailas sako, kad V. Putino režimas iš šalies gena vis daugiau žmonių.
„Vieni išvažiuoja dėl to, kad gresia pavojus, kiti – išvažiuoja dėl klausimų susijusių su Ukraina, Krymu ar, pavyzdžiui, dėl neva propagavimo netradicinių vertybių. Tai Rusijoje kelia įtampą. Putino pasisakymai apie „penktąją koloną“ taip pat kelia įtampą šalyje“, – kalbėjo pabėgėlis iš Rusijos Michailas Maglovas.
Tuo metu Kremliui, panašu, labiau rūpi rusakalbiai gyvenantys kitose šalyse. Prisidengdama jų teisių gynimu Rusija aneksavo Krymą, kursto įtampą Rytų Ukrainoje, o apklausos rodo, kad net pusė Rusijos gyventojų mano, jog Baltijos šalyse rusakalbiai yra diskriminuojami. Tačiau ar jie tikrai diskriminuojami ir jiems blogai čia gyventi?
Panašu, kad ne. Tai patvirtina ir 2007 metais prasidėjusi bei Rusijos prezidento V. Putino globojama Valstybinė programa, skirta norintiems sugrįžti gyventi į Rusijos federaciją. Vadinamoji tėvynainių programa Baltijos ar kitų šalių rusams suteikia galimybę persikelti į Tolimųjų Rytų regioną, Centrinį federacinį, Šiaurės Vakarų, Pavolgio, Sibiro kraštus. Jiems suteikiama piniginė parama, taikomos įsikūrimo lengvatos. Bet Lietuvoje gyvenančių rusakalbių tai nevilioja. Per 7 programos veikimo metus, šia galimybe, pasak Rusijos konsulo Lietuvoje, pasinaudojo tik 190 žmonių.
„Gyvenimo lygis Baltijos šalyse visada buvo gerokai aukštesnis. Antra, tie žmonės, kurie čia gyvena dažniausiai norėtų vykti į didžiulius miestus – Maskvą, Sankt Peterburgą. Tačiau šie miestai nedalyvauja programoje. Gal ir dėl to, kad Lietuva, Latvija ir Estija tapo ES narėmis, todėl žmonėms atsirado galimybė vykti į Rytus ir Vakarus“, – svarstė Rusijos ambasados Lietuvoje Konsulinio skyriaus vadovas Aleksandras Mamaevas.
„Programa minimali. Jie perkelia į tam tikrus regionus, kur prasta infrastruktūra, regionai, kur vyksta kataklizmai, pavyzdžiui, Amūro sritis, kur neseniai buvo potvynis, Čitinsko sritis, tai yra perkeliami ten, iš kur net vietiniai stengiasi išvažiuoti“, – pasakojo M. Maglovas.
Rusų bendruomenės atstovė, Seimo narė Larisa Dmitrijeva sako, kad Lietuvoje gyvenantys rusakalbiai seniai apsisprendė būti šios šalies piliečiais, todėl retas kuris susidomi galimybe išvykti į Rusiją. Esą labiau čia gyvenančius rusakalbius domina Vakarai, o ne Rytai.
„Deja, daugiausiai iššlavė iš Lietuvos mūsų stojimas į Europą, galimybė pavažiuoti į Europą, ir kitas šalis Europos. Tai čia jau tikrai mūsų bėda. Šitie faktai patvirtinti jau mūsų statistikos, čia, kaip sakant, apriori, niekur nedingsi“, – dėstė Seimo narė.
Apžvalgininkai įsitikinę, Rusijos sumanyta vadinamoji tėvynainių programa patyrė fiasko. Vytis Jurkonis pastebi, jog pastaruoju metu užklausų išvykti iš Lietuvos į Rusiją visiškai nebuvo. Kaip tik pastaruosius dvejus metus, kai V. Putinas sugrįžo į valdžią, išaugo politinio prieglobsčio prašančiųjų skaičius. Vien Lietuva šiais metais, pasak politologo, politinį prieglobstį suteikė 8 asmenims iš Rusijos.
„Ypač pastaruoju metu dėl išaugusių represijų ir socioekonominių problemų Rusijos Federacijos piliečių skaičius išvykstančių iš Rusijos auga ir tai vyksta ne tiktai į Lietuvą, bet ir kitas ES valstybes žmonės bėga, nes supranta, kad situacija trumpuoju laikotarpiu tikrai negerės ir verslininkai stengiasi investuoti į Europą ir išvežti savo kapitalą“, – sakė politologas.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius įsitikinęs – programa tik simbolinė. Esą reikia prisiminti vadinamąją „Karaganovo doktriną“, joje teigiama, kad užsienyje gyvenantys rusai yra gerokai naudingesni nei grįžę į Rusiją.
„Savotiška chameleoniška politika, tarsi, iš vienos pusės turi tas tokias popierines formalias programas, iš kitos pusės – giluminiai tau nereikia, kad rusai sugrįžtų, nes Putinui, Kremliui reikia, kad jie pasiliktų toje teritorijoje ir atliktų tam tikrus geopolitinius uždavinius. Pasižiūrėkime į Krymo situaciją, kai buvo argumentuojama, kad viskas yra daroma rusakalbių labui, ginant juos, grąžinat juos į tą pačią Rusijos tėvynę“, – kalbėjo VU TSPMI dėstytojas.
Tačiau neabejojama, kad tėvynainių programa, kuri net Rusijoje vertinama kaip neefektyvi, išliks, nes Kremliui reikia įrankio savo ideologijai, skelbiančiai, kad kitose šalyse gyvenančias rusais tėvynė rūpinasi, skleisti.
