Rusai nenorėjo leisti Lenkijos prezidentiniam lėktuvui leistis netoli Smolensko miesto esančiame kariniame oro uoste. Vietoje to buvo siūlomas Briansko oro uostas, tačiau lenkai neklausė ir pasirinko nusileidimą arčiau Katynės.
Rusijos pareigūnai perspėjo lenkų delegaciją, kad tokiu atveju, jei prezidentinis lėktuvas leisis Smolenske, tai niekas negali garantuoti saugumo. Lenkams buvo pranešta, kad karinis oro uostas nėra aprūpintas tinkama navigacijos sistema.
Lenkams buvo siūloma leistis maždaug už 250 kilometrų nuo Katynės esančiame Briansko tarptautiniame oro uoste. Tačiau užsienio reikalų viceministras Andrzejus Kremeris ir Kovų ir kankinystės vietų apsaugos tarybos vadovas Andrzejus Przewoznikas, kurie anksčiau vedė derybas su rusais ir kurie žuvo katastrofos metu, apkaltino rusus, kad šie specialiai siekia apsunkinti kelią į Katynę lenkų delegacijai. Tuomet rusai buvo įtikinti, kad prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvui turi būti leista tūpti Smolensko kariniame oro uoste. Ekspertai teigia, kad tokiu atveju, jei L. Kaczynskio lėktuvas būtų leidęsis Brianske, tai nelaimės tikrai būtų išvengta net ir tvyrant itin prastoms oro sąlygoms. Briansko oro uostas yra aprūpintas SP-80M sistemomis, kurios lėktuvą automatiškai nukreipia į nusileidimo taką, tad šis gali tūpti ir esant praktiškai nuliniam matomumui. Smolensko oro uoste tokios įrangos nebuvo.
Tiesa, tokiu atveju kyla klausimas, kodėl anksčiau kelioms lenkų delegacijoms buvo leista leistis minėtame Smolensko oro uoste. Atsakymas galėtų būti toks: po to, kai praėjusį rudenį Smolensko oro uostas buvo paverstas civiliniu-kariniu oro uostu, iš jo galėjo būti išgabenta kai kuri itin svarbi navigacijos įranga.
Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa įvyko balandžio 10 dieną. Per nelaimę žuvo Lenkijos prezidentas L. Kaczynskis, jo žmona ir dar 94 žmonės.
