Balandžio 10-osios rytą nutikusi tragedija, kai žuvo visi 96 į Katynės žudynių vietą pagerbti aukų skridę aukščiausieji Lenkijos valdžios atstovai, ilgai įsimins. Jau daug prirašyta ir prikalbėta apie šią tragediją, tad čia norėtume tik trumpai apžvelgti katastrofos aplinkybes.
Kaip žinoma, tąryt 6:56 val. vietos laiku Smolenske, visai netoli (maždaug už 20 km) nuo Katynės žudynių vietos sudužo 1990 m. gamybos rusiškas lėktuvas „Tupolev Tu-154M Lux“ (serijinis numeris 101). Mirtina lėktuvo kelionė tetruko valandą ir 33 minutes. Visi 96 žmonės – 88 kelionės dalyviai ir 8 specialistų įgula – žuvo. Liudininkai teigia prieš sudužimą girdėję keistus garsus, panašius į sprogimus.
Kiek apie lėktuvą „Tu-154”. „Tupolevai“ (NATO pavadinimas - "Careless", kitaip tariant „neatsargus, nepaisantis pavojaus“) gaminti 1968-1998 metais, jų pastatyta 1015. Kadaise tai buvo vienas greičiausių ir galingiausių keleivinių lėktuvų, galėjusių nusileisti ir Arktyje. Tiesa, 2010 m. sausį Rusijos nacionalinis vežėjas „Aeroflot“ paskelbė, kad „Tupolevams“ daugiau skraidyti neleis – pernelyg daug katastrofų yra įvykę. Tiksliau – 66 rimti incidentai, kurių metu „Tu-154“ patyrė katastrofas, per kurias žuvo net 1812 žmonių nelaimę (įskaitant ir šią)!
Kodėl tad ankstų balandžio 10-osios rytą Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir gausybė Lenkijos politikų, karininkų, vyskupų, kultūros veikėjų sėdosi į tokią mirties dėžę? Manau, jog yra dvi priežastys. Antrinė – begalinis pasitikėjimas rusais, tiksliau, Rusijos Federacijos premjeru Vladimiru Putinu, atsiradęs po balandžio 7-osios. Pirminė priežastis – balandžio 7-ąją įvykęs V. Putino pokalbis su Lenkijos Respublikos ministru pirmininku Donaldu Tusku. Jam V. Putinas pripažino, jog Katynės žudynių kaltininkas – Lavrentijus Berija. Tai pirmas toks pripažinimas iš Rusijos valdžios pusės. Tiesa, V. Putinas istorinei versijai suteikė savų spalvų, aiškindamas, jog tai buvęs sovietų kerštas lenkams už 1920 metais patirtą pralaimėjimą. Po tokio pareiškimo spauda net išsižiojo iš netikėtumo. Lenkijoje iškart suskubta kalbėti (apie tai šnekėjo pats prezidentas L. Kaczynskis) apie Rusijos ir Lenkijos santykių atšilimą.
Lenkijos prezidento komanda sėdosi į lėktuvą, negalvodami apie savo saugumą. Su prezidentu kartu skrido Lenkijos saugumo tarnybos BBN vadas, kariuomenės vadai. Galėtume paklausti, ar tai nėra pražūtingas aplaidumas – visai politinei ir karinei vadovybei sulipti į vieną lėktuvą. Juk Lenkija – kariaujanti valstybė, jos dalinių esama Irake ir Afganisatne. Karinė ir politinė šalies vadovybė – gundantis taikinys teroristams.
Šiek tiek istorijos. Rusijai užpuolus Gruziją, į ją 2008-ųjų lapkritį automobiliu vykęs L. Kaczynskis kartu su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu buvo apšaudytas rusų armijos šaulių. Tai įvyko netoli Cchinvalio, prie Achalgorio posto. Į kortežą kėsinosi rimti šauliai. Tada jiems nepavyko nužudyti Lenkijos prezidento, vykusio į penktąsias Rožių revoliucijos metines. Pats L. Kaczynskis tada pasakojo, jog šauliai Achalgoryje buvo maždaug už 30 m nuo jo.
Ir dar istorijos – itin skaudžios – grumstas. Jei kas nors dar nematė Andrzej'aus Wajda'os 2007 m. filmo "Katynė", labai rekomenduoju – jis itin realistiškas, tad dvi valandos neprailgs. Gal tada pavyks suvokti, kokio masto tragedija įvyko 1940-ųjų pavasarį. Sovietų saugumiečiai sušaudė apie 22 000 Lenkijos karininkų; L. Berija kiekvienam saugumiečiui už „gerą darbą“ atseikėjo po 800 rublių.
