Ukraina: derybose su Rusija „išgirsime daug naujo“
Smūgiai Rusijos naftos terminalams daro įtaką taikos derybų eigai. Ukraina per artimiausias derybas, tikėtina, iš rusų išgirs „daug naujo“. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas, praneša „Ukrinform“.
Zelenskis įspėja: Ukrainai gresia rimta problema
Atsižvelgiant į kuro krizę, susijusią su įtampa aplink Hormūuo sąsiaurį, pagrindinė Ukrainos problema gali būti dyzelino trūkumas, teigia Volodymyras Zelenskis, remiantis „Telegram“ pranešimu.
Pasak V. Zelenskio, Ukraina jau pasiekė susitarimus su Artimųjų Rytų šalimis dėl kuro tiekimo užtikrinimo vieneriems metams. Tai būtina tam atvejui, jei pasaulyje atsirastų kuro trūkumas.
Tuo pačiu jis patikino, kad kuro kainos Ukrainoje „bus pagrįstos“. Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką kuro kainoms, yra paliaubos Artimuosiuose Rytuose ir Hormuzo sąsiaurio atidarymas.
„Mes tikrai neliksime be kuro, neliksime be dyzelino, ir tai yra svarbiausia“, – sakė prezidentas.
V. Zelenskis atskirai pažymėjo, kad Hormuzo sąsiauris vis dar nėra atidarytas, net ir po paliaubų tarp Jungtinių Valstijų ir Irano.
„Todėl mes iš anksto sudarome susitarimus su Artimųjų Rytų atstovais (dėl kuro – red.), nes vyksta sėjos kampanija, turime ginkluotąsias pajėgas, turime žmones – turime daug klausimų, susijusių su dyzelinu. Pagrindinė problema yra dyzelinas“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad problemų kyla ir dėl kuro kainų. Valdžia jau aptarė šiuos klausimus su privačiu sektoriumi, pagrindiniais energetikos rinkos tiekėjais ir valstybinėmis įmonėmis.
Rusijos policija surengė reidą nepriklausomo leidinio „Novaja Gazeta“ redakcijoje
Ketvirtadienį Rusijos teisėsaugos pareigūnai surengė reidą nepriklausomo leidinio „Novaja Gazeta“ redakcijoje, pranešė pats laikraštis.
„Novaja Gazeta“ ilgus metus buvo pagrindinis nepriklausomas tiriamosios žurnalistikos leidinys Rusijoje. Dėl kritiškų reportažų bei tyrimų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais, laikraštis nuolat tapdavo valdžios taikiniu.
„Apie 12 val. kaukėti saugumo pareigūnai pradėjo vykdyti tyrimo veiksmus „Novaja Gazeta“ redakcijoje“, – socialiniame tinkle pranešė leidinys.
„Priežasties nežinome. Leidinio teisininkams neleidžiama įeiti į biurą, kuriame taip pat yra keletas darbuotojų“, – pridūrė „Novaja Gazeta“.
Maskvoje esantis naujienų agentūros AFP korespondentas matė du kieme prie laikraščio biuro pastatytus Rusijos Tyrimų komiteto mikroautobusus ir pastato fojė stoviniuojančius darbuotojus.
2021 m. tuometinis laikraščio vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas laimėjo Nobelio taikos premiją už „pastangas ginti žodžio laisvę“ vadovaujant laikraščiui.
Keletas „Novaja Gazeta“ žurnalistų buvo nužudyti. Šias žmogžudystes daugelis laiko valdžios kerštu.
Viena iš nužudytųjų buvo Anna Politkovskaja, daugelį metų tyrusi žmogaus teisių pažeidimus bei kankinimus Čečėnijoje, kuriais kaltinama Rusijos kariuomenė ir karinė žvalgyba.
Moteris buvo rasta negyva savo daugiabučio namo bute 2006 m. spalio mėn., per prezidento Vladimiro Putino gimtadienį.
Anksčiau keliskart per savaitę leistas laikraštis buvo priverstas sumažinti leidybos apimtis šalies viduje, kai 2022 m. pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą Rusija įvedė karinę cenzūrą.
Rusija Ukrainai grąžino 1 tūkst. karių kūnų
Maskva ketvirtadienį perdavė Ukrainai 1 tūkst. karių palaikus, žurnalistams pranešė Rusijos šaltinis.
Kyjivas mainais grąžino 41 žuvusio Rusijos kario kūną.
Abi pusės reguliariai keičiasi mūšiuose žuvusių karių palaikais. Tai viena iš nedaugelio bendradarbiavimo sričių per ketverius metus trunkantį karą, prasidėjusį nuo Rusijos surengtos plataus masto invazijos 2022 metais, per kurį žuvo šimtai tūkstančių karių.
Nobelio premijos laureatę teisių grupę „Memorial“ Rusija paskelbė „ekstremistine“
Rusijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį Nobelio premijos laureatę žmogaus teisių grupę „Memorial“ paskelbė „ekstremistine organizacija“.
Tai palengvins institucijoms galimybes patraukti baudžiamojon atsakomybėn jos rėmėjus.
Valstybinė naujienų agentūra RIA citavo teisėją, teigusį, kad teismas pritarė valstybinių prokurorų prašymui pripažinti „Memorial“ „ekstremistine organizacija ir uždrausti jos bei jos struktūrinių padalinių veiklą“.
„Memorial“ šį sprendimą pasmerkė kaip neteisėtą ir žymintį „naują politinio spaudimo Rusijos pilietinei visuomenei etapą“.
Prancūzų kariuomenės vado prognozė: galimas karas su Rusija yra pagrindinis rūpestis
Ketvirtadienį Prancūzijos generolas pareiškė, kad karo su Rusija galimybė per ateinančius kelerius metus išlieka jo „pagrindiniu rūpesčiu“, ir gynė pastangas didinti išlaidas gynybai.
Gynybos štabo viršininkas generolas Fabienas Mandonas kalbėjo parlamente, pristatydamas Prancūzijos įstatymo projektą, kuriuo siekiama 2024–2030 m. padidinti išlaidas gynybai.
„Rusijos grėsmė mūsų žemynui išlieka, atviro karo galimybė ir toliau yra mano pagrindinis rūpestis, kalbant apie karinę parengtį“, – sakė F. Mandonas parlamento žemųjų rūmų Gynybos komitetui per klausymą, skirtą atnaujintam karinės programos įstatymo projektui.
Pastebėti Rusijos povandeniniai laivai: Putinui – griežtas įspėjimas iš Europos
Jungtinė Karalystė pateikė griežtą įspėjimą Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, skelbia „Independent“. Šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje buvo pastebėti Rusijos povandeniniai laivai.
Iš Kremliaus – reakcija į Zelenskio pasiūlymą skelbti paliaubas Velykoms
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas kol kas nepriėmė jokių sprendimų dėl Velykų paliaubų su Ukraina, pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, rašo „Interfax“.
„Šiandien vyriausiasis vadas nepriėmė jokių sprendimų“, – atsakydamas į klausimą žurnalistams sakė D. Peskovas.
Ortodoksų Velykos bus švenčiamos sekmadienį, balandžio 12 d. 2025 m. V. Putinas skelbė Velykų paliaubas.
Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, pasirengusi paliauboms per Velykas. Tai gali būti visiškos paliaubos arba paliaubos atakoms prieš energetikos infrastruktūrą, sakė V. Zelenskis.
Rusija suėmė buvusį RFE žurnalistą, tariamai padėjusį Ukrainai rengti kibernetines atakas
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) ketvirtadienį pranešė suėmusi žurnalistą, anksčiau dirbusį JAV finansuojamame Laisvosios Europos radijuje (RFE), įtarusi, kad jis padėjo Ukrainai rengti kibernetines atakas.
Nuo 2022 m. vasario, kai užpuolė Ukrainą, Maskva suėmė dešimtis savo piliečių, apkaltintų planavus sabotažo išpuolius arba perdavus Kyjivo kariuomenei neskelbtiną informaciją.
FST pranešė, kad Sibiro mieste Čitoje suėmė 1960 m. gimusį vyrą, įtariamą „išdavyste“.
Saugumo tarnyba teigė, kad jis „perdavė priešui informaciją“ apie vietos žiniasklaidos priemonę ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektą, „kad surengtų prieš juos kenkėjiškas kompiuterines atakas“.
Jos teigimu, vyras anksčiau buvo laisvai samdomas Laisvosios Europos radijo korespondentas. Maskva 2024 m. uždraudė šią radijo stotį kaip „nepageidaujamą“ organizaciją.
Už išdavystę gresia maksimali laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
Lenkija kėlė naikintuvus, kad perimtų Rusijos žvalgybinį lėktuvą
Lenkija trečiadienį pakėlė naikintuvus, kad perimtų ir palydėtų virš Baltijos jūros misiją vykdžiusį Rusijos žvalgybinį lėktuvą, pranešė šalies kariuomenė.
Ketvirtadienį platformoje „X“ paskelbtame pranešime Lenkijos Ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė (DORSZ) nurodė, kad Rusijos lėktuvas Il-20 vykdė žvalgybos misiją tarptautinėje oro erdvėje, tačiau nepateikė skrydžio plano ir nesiuntė identifikavimo signalų.
DORSZ pridūrė, kad Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista.
Tokie sulaikymo veiksmai, pasak DORSZ, „nėra jėgos demonstravimas“, o įprasta ir būtina priemonė, siekiant išlaikyti kontrolę virš šalies oro erdvės.
„Jų tikslas – greitai identifikuoti objektus, kurie nereaguoja į skrydžių kontrolės raginimus, skrenda be reikiamo skrydžio plano arba nesilaiko galiojančių taisyklių“, – pridūrė vadavietė.
Nobelio premijos laureatei teisių grupei „Memorial“ Rusijoje gresia „ekstremistų“ etiketė
Tikimasi, kad ketvirtadienį Rusija Nobelio taikos premiją pelniusią žmogaus teisių grupę „Memorial“ paskelbs „ekstremistine“.
Šis statusas palengvins grupės rėmėjų ir su ja bendradarbiaujančių asmenų baudžiamąjį persekiojimą.
Rusija jau 2021 metais likvidavo grupės veiklą, priversdama ją dirbti daugiausia tremtyje.
Toliau apžvelgiame, kas žinoma apie iškiliausios Rusijos teisių grupės istoriją ir jos darbą per pastaruosius 35 metus.
Ką veikia „Memorial“?
„Memorial“ buvo įkurta devintojo dešimtmečio pabaigoje, siekiant dokumentuoti sovietmečio politinių represijų, per kurias Gulagų sistemoje žuvo milijonai žmonių, aukas.
Pirmasis jos pirmininkas buvo Nobelio premijos laureatas, sovietų disidentas Andrejus Sacharovas, o grupė sukūrė didžiausią viešai prieinamą Gulago aukų duomenų bazę.
Būdama vilties simboliu per chaotišką Rusijos perėjimą prie demokratijos dešimtojo dešimtmečio pradžioje, nuo to laiko ji dokumentavo šalies slydimą į autoritarizmą valdant Vladimirui Putinui.
Ji sudarė šimtų politinių kalinių šiuolaikinėje Rusijoje sąrašą, tarp kurių yra V. Putino kritikų ir karo Ukrainoje priešininkų.
„Memorial“ taip pat dokumentavo teisių pažeidimus, susijusius su kruvinais Rusijos karais Čečėnijoje ir Sirijoje, ukrainiečių karo belaisvių padėtį Rusijoje, taip pat sudarė dėl religijos persekiojamų kalinių sąrašą, kuriame yra daugiau nei 200 Jehovos liudytojų.
Skaičiuojama, kad 2026 metais Rusijos kalėjimuose laikoma daugiau nei 1 tūkst. politinių kalinių – palyginti su 46 kaliniais 2015 metais, Maskvai suintensyvinus susidorojimą su kitaminčiais karo Ukrainoje fone.
Uždrausta Rusijoje
Kaip iškiliausia Rusijos žmogaus teisių grupė, ji ne kartą atsidūrė vyriausybės taikiklyje.
2015 metais ji buvo įtraukta į vyriausybės „užsienio agentų“ registrą.
Ši etiketė, prilygstanti valstybės priešo statusui, reikalauja, kad asmenys ar grupės atskleistų finansavimo šaltinius ir visas publikacijas, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, pažymėtų specialia žyma.
Vėliau, 2021 metais, Rusijos Aukščiausiasis Teismas likvidavo „Memorial“ už tai, kad ji tinkamai neprisistatė kaip „užsienio agentė“ ir pateisino „teroristinę bei ekstremistinę“ veiklą.
„Memorial“ teiginius, esą ji pažeidė įstatymus ar rėmė „teroristines ir ekstremistines“ grupuotes, pavadino absurdiškais.
Oficialus grupės pripažinimas „ekstremistine“ sugriežtintų teisines bausmes, kurios galėtų būti skiriamos bet kuriam rusui už bendradarbiavimą su organizacijos tinklu tremtyje ar pinigų aukojimą jai.
Nobelio taikos premija
Grupė 2022 metais – praėjus keliems mėnesiams po to, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje – už savo darbą gavo Nobelio taikos premiją kartu su įkalintu Baltarusijos aktyvistu Alesiu Bialiackiu ir Ukrainos Pilietinių laisvių centru.
Po kelių valandų Maskvos teismas nurodė konfiskuoti „Memorial“ būstinę ir perėmė patalpas valstybės nuosavybėn.
Nobelio komitetas pareiškė, kad grupė kartu su kitais laureatais „įdėjo išskirtines pastangas dokumentuojant karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia“.
Darbuotojų persekiojimas
Aktyvus „Memorial“ darbas tėvynėje pareikalavo didžiulių asmeninių aukų iš jame dalyvavusių asmenų.
Viena pagrindinių grupės darbuotojų Čečėnijoje Natalija Estemirova 2009 metais buvo rasta negyva su šautinėmis žaizdomis praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo pastebėta įsodinama į automobilį prie savo namų.
Kitas „Memorial“ darbuotojas Jurijus Dmitrijevas, dešimtmečius ieškojęs masinių kapaviečių šiaurės vakariniame Karelijos regione, 2020 metais buvo įkalintas dėl prieštaringai vertinamų kaltinimų vaikų seksualiniu išnaudojimu.
Rėmėjai teigia, kad 70 metų istorikas tapo taikiniu dėl savo darbo.
Grupės vienas iš pirmininkų Olegas Orlovas 2024 metais buvo įkalintas už protestus prieš karą Ukrainoje. Po kelių mėnesių jis buvo paleistas per apsikeitimą kaliniais su JAV.
Darbas tremtyje
Grupė, kurios banko sąskaitos buvo įšaldytos, nuo to laiko savo darbą perdavė padaliniams Europoje ir visame pasaulyje.
Vasarį Rusija paskelbė tarptautinį „Memorial“ padalinį „nepageidaujama organizacija“ – taip rusams buvo uždrausta dirbti su grupe ar jai aukoti.
Zelenskis prabilo apie santykius su Trumpu: „Esu vienas iš nedaugelio žmonių“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra vienas iš nedaugelio lyderių, galinčių pasakyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui į akis tai, ką galvoja.
Po pranešimų apie pokalbius su Rusija Prancūzijos ministras kaltina Vengriją išdavyste
Prancūzija ketvirtadienį apkaltino Vengriją išdavyste, pasirodžius informacijai apie vengrų ministro pokalbius su Rusija.
Tai įvyko po to, kai tiriamosios žiniasklaidos priemonės paskelbė telefoninius pokalbius, leidžiančius manyti, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto perdavė informaciją Rusijai.
„Tai yra Europos Sąjungos šalims būtino solidarumo išdavystė“, – transliuotojui „France Inter“ sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
„Jei norime būti stiprūs pasaulyje, kuriame kyla naujos imperijos, privalome būti vieningi ir solidarūs“, – pridūrė jis.
Zelenskis pareiškė, kad gali susitikti su Putinu: vardija vietas, kur tai galėtų įvykti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad yra pasiruošęs susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Apie tai jis kalbėjo interviu „Rai News“.
„Esu pasiruošęs susitikti su Putinu. Žinoma, ne Maskvoje ir ne Kyjive. Bet jei jis pasiruošęs susitikti su manimi, vietų tam yra daugybė. Galime rasti vietą Artimuosiuose Rytuose, Europoje, Jungtinėse Valstijose – bet kur“, – sako jis.
Tai ne pirmas kartas, kai V. Zelenskis sako, jog yra pasiruošęs susitikti su V. Putinu. Apie pasiruošimą susitikimui yra kalbėjęs ir V. Putinas. Jis kvietė V. Zelenskį į Maskvą, o V. Zelenskis anksčiau yra pareiškęs, kad tada V. Putinas turėtų atvykti į Kyjivą, jei tam pasiryžtų.
Interviu metu V. Zelenskis taip pat pakomentavo Donbaso klausimą.
„Mes negalime tiesiog aptarti Donbaso atidavimo. Jei paliksime Donbasą rusams, jie be jokių nuostolių užims vietas, kurias mes geriausiai giname. Naujų įtvirtinimų linijų statyba gali užtrukti metus, pusantrų metų.
Jie galėtų pulti Charkivą ir kitus miestus, kurie labai prisideda prie mūsų BVP. Ir visuomenėje atsiras skilimas. O bet koks susiskaldymas yra pagrindinis Putino tikslas ir mūsų nepriklausomybės prakeikimas“, – sako jis.
Ukraina leido įmonėms naudoti zenitines sistemas apsiginti nuo rusų atakų
Susidurdama su kasdienėmis rusų dronų ir raketų atakomis, Ukraina pasiūlė privačioms įmonėms pačioms apsirūpinti oro gynybos sistemomis, taip palengvinant kariuomenei tenkantį krūvį.
Duodamas interviu naujienų agentūrai AFP, vienas aukšto rango Ukrainos kariuomenės atstovas išsamiai papasakojo apie planą, kuriame numatyta galimybė gauti valstybės leidimą ir vykdyti integraciją į karinių oro pajėgų koordinavimo sistemą ir kuris jau sulaukė daugiau nei dešimties įmonių dėmesio.
Šio plano tikslas – suteikti įmonėms „galimybę savo lėšomis ir pasitelkiant savo darbuotojus apsisaugoti nuo grėsmių iš oro“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos gynybos ministerijos generalinis inspektorius ir pagrindinis šio projekto kūrėjas Jurijus Myronenko.
2022 m. užpuolusi savo kaimynę, Rusija reguliariai leidžia į Ukrainą šimtus ilgojo nuotolio dronų „Shahed“, kurie buvo suprojektuoti Irane, bet dabar masiškai gaminami Rusijoje.
Šie pigūs, bet mirtinai pavojingi dronai atakuoja gyvenamuosius rajonus ir svarbiausią infrastruktūrą, kartais esančią už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.
Didžiausias nuo invazijos pradžios antskrydis įvyko kovo pabaigoje, kai Rusija per 24 valandas paleido beveik tūkstantį dronų ir raketų.
Ukrainos oro gynybos sistema, kurią sudaro tūkstančiai mobiliųjų kovos su dronais būrių, yra gana veiksminga, tačiau visos šalies teritorijos aprėpti negali.
Būtent todėl Gynybos ministerija nusprendė dalį šios užduoties perduoti privačioms įmonėms, tarp kurių – Rusijos smūgių taikiniu dažnai tampančios energetikos bendrovės, logistikos įmonės ir saugumo tarnybos, siekdama suteikti joms galimybę pasirūpinti savo objektų apsauga.
Ukrainos valdžios institucijos kol kas yra atskleidusios nedaug informacijos apie šį planą.
Tačiau J. Myronenko naujienų agentūrai AFP sakė, kad būtinus leidimus gavo 16 įmonių ir „kai kurios įmonės jau numušinėja dronus „Shahed“.
Gaudomosios skraidyklės
„Manau, kad esame pirmieji pasaulyje, sukūrę tokią sistemą“, – kalbėdamas apie planą, kuris, jo teigimu, jau duoda rezultatų, sakė J. Myronenko.
„Prieš dvi savaites buvo numušti pirmieji dronai“, – pridūrė pulkininkas leitenantas, savu laiku pats vadovavęs dronų daliniui.
Netoli fronto linijos šiaurės rytinėje šalies dalyje esančioje Charkivo srityje viena bendrovė, kurios pavadinimas saugumo sumetimais nenurodomas, nuotoliniu būdu valdomuose bokšteliuose sumontuotais sunkiaisiais kulkosvaidžiais numušė keletą Rusijos dronų.
J. Myronenko teigimu, po to, kai Gynybos ministerija paskelbė pranešimą šiuo klausimu, į valdžios institucijas kreipėsi „dešimtys“ kitų įmonių, norėdamos gauti informacijos apie šią programą.
„Nemanome, kad privačios oro gynybos priemonės išspręs visas mūsų problemas, – pripažino jis. – Esame priversti žengti šį žingsnį, nes praverčia kiekviena galimybė numušti vieną, du, tris, keturis ar penkis „šachedus“.
Įmonės, norinčios dalyvauti šioje programoje ir įsigyti ginklų bei rengti savo darbuotojus, privalo praeiti specialią leidimų išdavimo procedūrą, kurios metu, be kita ko, turi būti įsitikinta, kad jos neturi jokių ryšių su Rusija.
Be to, jos turi būti integruotos į realiuoju laiku veikiančią oro pajėgų koordinavimo sistemą, kuri yra pagrindinis sudėtingo tinklo, valdančio tūkstančius oro gynybos padalinių, elementas.
Speciali programinė įranga suteikia vadams galimybę matyti, „kas ką ir kokiomis sistemomis numuša, kokios komandos tame dalyvauja“, taip pat nustatyti artėjančių taikinių buvimo vietą, paaiškino J. Myronenko.
Jo nuomone, privačios oro gynybos ateitis – tai gaudomosios skraidyklės, t. y. nedideli nepilotuojami orlaiviai, skirti ore sunaikinti artėjančius dronus.
Susidurdama su nuolatiniais antpuoliais, Ukraina jau sukūrė apie 50 skirtingų tokių gaudyklių modelių, nors dar prieš metus ši pramonės šaka praktiškai neegzistavo.
Jokių apribojimų
Dėl didelės konkurencijos gamintojai priversti didinti efektyvumą ir kartu drastiškai mažinti vieneto savikainą, kuri kartais nesiekia nė tūkstančio dolerių, todėl šie produktai tampa „prieinami“, teigė J. Myronenko.
Ilgainiui privačioms įmonėms galbūt bus leista įsigyti ginklų, galinčių numušti sparnuotąsias raketas, kurias Rusija dažnai naudoja prieš Ukrainą, pavyzdžiui, nešiojamųjų priešlėktuvinių raketų sistemų, pridūrė jis.
„Mes nenustatome apribojimų, kokias apsaugos priemones jos gali įsigyti“, – sakė jis ir pridūrė, kad „suprantame, jog po trijų ar šešių mėnesių situacija kare pasikeis“.
Sausio mėnesį paskirtas gynybos ministras Mychailo Fiodorovas šiais metais užsibrėžė pagrindinį tikslą – „aptikti 100 procentų visų oro taikinių“ – tiek dronų, tiek raketų, – ir „numušti 95 procentus jų“. Šiuo metu numušama maždaug 80 procentų tokių taikinių.
J. Myronenko šį tikslą pavadino „visiškai realistišku“, nurodydamas, kad gaudomųjų skraidyklių gamybos apimtys sparčiai auga ir šiuo metu kariuomenei kas mėnesį pristatoma dešimtys tūkstančių jų vienetų.
„Turime aiškiai parodyti (Rusijai), kad pastangos terorizuoti mūsų gyventojus ir civilinę infrastruktūrą bus bevaisės.“
Ukraina perėmė 99 iš 119 Rusijos per naktį paleistų dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo trečiadienio vakaro neutralizavo 99 iš 119 bepiločių orlaivių, kuriuos Rusija panaudojo Ukrainai pulti, „Telegram“ žinute pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18 val. priešas paleido iš Briansko, Kursko, Oriolo, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje, Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme bei laikinai okupuoto Donecko 119 kovinių bepiločių orlaivių. Maždaug 70 iš jų buvo „Shahaed“ tipo dronai.
Ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki ketvirtadienio 8 val. oro gynyba šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 99 dronus.
16 bepiločių orlaivių pataikė 11-oje vietų, keturiose nukrito numuštų dronų nuolaužos. Ataka tęsėsi, keli priešo dronai vis dar buvo Ukrainos oro erdvėje.
Rusijos Krasnodaro krašte – dronų ataka: griaudėjo sprogimai, pranešama apie gaisrą
Rusijos Krasnodaro krašte – dronų ataka, skelbia „Kanal 24“. Krymsko miesto apylinkėse nugriaudėjo sprogimų serija, taip pat pranešama apie gaisrą.
Pirmieji pranešimai apie sprogimus pasirodė naktį. Pranešama, kad buvo smogta naftotiekio infrastruktūros objektui, užsidegė „Krymskaja NPS“ pastotė.
Priduriama, kad dronų taikiniu tapusi stotis pumpuoja naftą ir naftos produktus magistraliniais naftotiekiais, aprūpinančiais dalį Rusijos.
Po atakos esą nutrūko elektros tiekimas.
Vietos gubernatorius Veniaminas Kaondratjevas patvirtino ataką prieš regioną. Jo teigimu, dėl numušto drono nuolaužų kritimo viename kaime žuvo vyras, buvęs daugiabučio namo balkone.
„Sunaikintų dronų fragmentai taip pat nukrito į lauką Krymsko priemiestyje ir vienos įmonės teritorijoje. Keliais adresais Moldavansko kaimo gatvėse“, – rašė jis.
Regiono valdžia: per Rusijos smūgį Pietų Ukrainoje žuvo vienas žmogus
Ketvirtadienį per Rusijos smūgį Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje žuvo vienas žmogus ir keturi buvo sužeisti, pranešė regiono valdžia.
Rusija kasdien puola Ukrainą nuo 2022 m. vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją, Kyjivas rengia atsakomąsias atakas.
Per anksti rytą suduotą smūgį „žuvo vienas žmogus, keturi buvo sužeisti“, „Telegram“ žinutėje pranešė regioninės karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
Jis teigė, kad po išpuolio, per kurį buvo sugriauti namai kaimiškoje Balabynės gyvenvietėje, aukų skaičius didėja.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 040 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. balandžio 9 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 307 540 karių, iš kurių 1 040 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 847 priešų tankus (+1), 24 370 šarvuotųjų kovos mašinų (+2), 39 689 artilerijos sistemas (+64), 1 724 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 341 oro gynybos sistemą, 435 karo lėktuvus, 350 sraigtasparnių, 227 539 nepilotuojamuosius orlaivius (+2 238), 4 517 kruizinių raketų, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 88 332 transporto priemones ir kuro cisternas (+229), 4 119 specialiosios įrangos vienetų (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Rusija griebiasi šiaudo: ribos gyventojams skambučius iš užsienio
Rusijos valdžios institucijos planuoja uždrausti eiliniams piliečiams be išankstinio abonento sutikimo priimti tarptautinius skambučius iš tam tikrų „nedraugiškų“ šalių, taip pat įvesti privalomą tokių skambučių žymėjimą, savo svetainėje pranešė Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnyba (SZR).
SZR duomenimis, kai kuriomis iniciatyvomis taip pat siūloma automatiškai blokuoti tarptautinius skambučius vyresnio amžiaus žmonėms.
Užsienyje gyvenantiems rusams „Roskomnadzor“ siūlo telefono nustatymuose nurodyti rekomenduojamus pakaitinius rusiškus serverius, taip iš esmės sulėtinant žinučių siuntimo paslaugų veikimo greitį.
Pagal Rusijoje šiuo metu galiojančius darbo teisės aktus, oficialiai organizuoti nuotolinio darbo užsienyje praktiškai nėra galimybių, mat Darbo kodekse reikalaujama nurodyti darbo vietą, o jo nuostatos galioja tik Rusijos teritorijoje.
Tuo tarpu Rusijos vyriausybės komisija, atsakinga už teisėkūros veiklą, pateikė neigiamą nuomonę dėl iniciatyvos uždrausti deputatams ir valstybės pareigūnams turėti nekilnojamojo turto užsienyje. Nors įstatymo projekto autoriai pabrėžė išorinės įtakos riziką, susijusią su turtu užsienyje, buvo nuspręsta, kad dokumentą „būtina iš esmės persvarstyti“. Taigi išlieka akivaizdus disbalansas tarp apribojimų, taikomų eiliniams piliečiams, ir priemonių, skirtų vyriausybės atstovams kontroliuoti.
„Ukrinform“ pirmiau pranešė, kad laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos pajėgos sistemingai riboja prieigą prie Vakarų socialinių tinklų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Putinas skelbia paliaubas: štai kiek laiko jos truks
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskelbė paliaubas Ukrainoje. Jos galios nuo balandžio 11 d. 16 val. iki balandžio 12 d. vakaro. Paliaubos paskelbtos dėl stačiatikių Velykų. Sprendimas buvo paskelbtas Kremliaus svetainėje, rašoma „Novaja gazeta“ „Telegram“ kanale.
Gynybos ministrui Andrejui Belousovui, taip pat Generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui nurodyta sustabdyti kovinius veiksmus visomis kryptimis.
Kariuomenei taip pat pavesta būti pasirengusiai „užkirsti kelią galimoms priešo provokacijoms“.
Ukraina į tai kol kas nesureagavo.
Praėjusį sausį paskelbtos paliaubos, kurias V. Putinas įvedė stiprių šalčių laikotarpiu, truko mažiau nei parą.