Maskvos meras Sergejus Sobianinas ketvirtadienį „Telegram“ pranešė, kad regionas tapo didelio masto dronų išpuolio taikiniu ir kad keli dronai pataikė į Maskvos naftos perdirbimo gamyklą. Pažymima, kad birželio 16 d. atakuota ta pati gamykla, o po atakos jos veikla buvo sustabdyta.
„Reuters“ šaltiniai teigia, kad ketvirtadienio ataka apgadino naftos perdirbimo bloką „Euro+“, kuris buvo paleistas 2020 m. kaip dalis gamyklos modernizavimo programos.
JAV ragina savo piliečius nevykti į Rusiją ir perspėja dėl dronų grėsmės
Po ketvirtadienį įvykusios atakos Maskvoje Rusijoje esantys JAV piliečiai buvo įspėti apie grėsmę, susijusią su dronų atakomis.
„Chaoso eksportas“: įspėja, ko gali imtis Ukrainoje stringantis Putinas
Kremliaus pradėtas karas Ukrainoje vis labiau klostosi Kyjivo naudai, tad Rusija gali labiau stengtis destabilizuoti vakarus. Tokią nuomonę išsakė britų leidinio „The Telegraph“ užsienio naujienų redaktorius Conas Caughlinas savo straipsnyje.
Didžioji Britanija ketina iki metų pabaigos skirti Ukrainai 150 tūkst. dronų
Didžioji Britanija ketina iki metų pabaigos pristatyti Ukrainai 150 tūkst. dronų. Taip pat šaliai bus perduota 350 oro gynybos raketų ir radarų sistemų. Tai NATO gynybos ministrų ir Ukrainos kontaktinės grupės susitikime pareiškė britų gynybos sekretorius Danas Jarvis. Susitikime dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Daugiau kaip 750 mln. svarų (apie 865 mln. eurų) paketas bus finansuojamas iš paskolos, kuri bus padengta iš įšaldyto Rusijos turto gaunamomis pajamomis.
“Šis dronų, oro gynybos raketų ir radarų sistemų paketas padės apsaugoti nekaltus žmones Ukrainoje nuo Putino dronų ir raketų ugnies“, – pareiškė D. Jarvis.
Kyjivo rėmėjos nori padidinti spaudimą Rusijai, vildamosi, kad prezidentas Vladimiras Putinas leisis į derybas dėl karo pabaigos.
Po atakos Maskvoje – piktas Lavrovas: svaidosi grasinimais
Rusija ketvirtadienį pagrasino naujais smūgiais Ukrainai po to, kai per vieną didžiausių Kyjivo dronų atakų Maskvoje buvo pataikyta į didelę naftos perdirbimo gamyklą.
Per Ukrainos smūgius Rusijos sostinei buvo sužeista 17 žmonių, miestas paskendo tirštuose juoduose dūmuose.
„Neatsitiktinai prezidentas prieš kurį laiką, po dar vieno Kyjivo išpuolio, paskelbė, kad dabar mes reguliariai vykdysime masinius grupinius smūgius. Į taikinius, nuo kurių būklės tiesiogiai priklauso Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinis pajėgumas. Šią užduotį nustatė vyriausiasis vadas, mūsų ginkluotosios pajėgos ją vykdo ir vykdys“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, paklaustas apie Ukrainos ataką prieš Maskvą.
Nėra aišku, kas, anot S. Lavrovo, turėtų pasikeisti, visgi teroristinė Rusija jau penktus metus reguliariai atakuoja Ukrainą ir rengia masines atakas, nukreiptas prieš civilius.
„Visa Maskva dega“
Po Ukrainos smūgių Maskvoje pradėjo daugėti skundų dėl Rusijos oro gynybos darbo. Gyventojai kėlė klausimą, kaip Ukrainos dronai apskritai gali pasiekti miestą. Socialiniuose tinkluose taip pat paplito vaizdo įrašas, kuriame vienas Maskvos gyventojas teigia, kad „visa Maskva dega“, ir ragina žmones evakuotis.
„Visa ši prakeikta Maskva dega. Viskas dega. Aš nešdinuosi iš čia“, – vaizdo įraše susijaudinęs sako vienas liudininkas.
Iš viso internete jau pasirodė dešimtys vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip dronai skraido vienas po kito virš Rusijos sostinės regiono, aidint šūviams, ir atakuoja taikinius.
Ušakovas: europiečiai G7 susitikime pripumpavo Trumpą žalingų idėjų
Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos lyderiai šią savaitę vykusiame Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime tikriausiai „pripumpavo“ JAV prezidentą Donaldą Trumpą žalingų idėjų, tačiau Baltųjų rūmų šeimininkas esą yra stiprus lyderis, kuris laikosi savo paties idėjų, praneša agentūra „Reuters“.
J. Ušakovas tvirtino manantis, kad D. Trumpas buvo klaidingai informuotas apie padėtį Ukrainoje ir kad Maskva vis dar laukia D. Trumpo pasiuntinių Steve‘o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizito, nors data dar nenustatyta.
„Galima manyti, kad Trumpas buvo pripumpuotas (...) žalingų idėjų. Suprantame, kad europiečiai čia daro nenaudingą įtaką“, – Rusijos valstybinei televizijai sakė jis.
„Trumpas yra stiprus politikas ir laikosi savo nuomonės. Jis pakomentavo kai kuriuos dalykus, o kita pasiliko sau. Pažiūrėsime, kaip viskas klostysis“, – tikino J. Ušakovas.
D. Trumpas po antradienį surengto „labai gero“ susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad Rusija turėtų sudaryti taiką su Ukraina. Šie jo komentarai pakurstė atsargų optimizmą G7 lyderių gretose, kad gali būti sudarytas taikos susitarimas.
Rusijos valdžia neigia „naftos lietų“ ir ramina gyventojus: „Tai susidaro ir krosnyje“
Ketvirtadienį Maskvos gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos juodos nuosėdos ant palangių, automobilių, suoliukų bei kitų lauke esančių paviršių.
Gyventojai tai vadina „naftos lietumi“, o Rusijos aplinkos apsaugos ministerija tikina, kad tai – „degimo produktų nusėdimas suodžių pavidalu“.
Rusija grąžino Ukrainai 522 žmonių kūnus
Vykdant repatriacijos iniciatyvas, Ukraina gavo 522 mirusių asmenų, kurie, pasak Rusijos pusės, yra Ukrainos piliečiai, įskaitant kariškius, kūnus, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pažymima, kad palaikai buvo grąžinti bendromis Ukrainos tarnybų pastangomis. Tyrėjai ir teismo medicinos ekspertai atliks reikiamas apžiūras ir tapatybės nustatymo procedūras. Koordinacinis štabas dėkojo Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui už suteiktą pagalbą, taip pat Ukrainos kariuomenei.
„Ukrinform“ jau skelbė, kad, vykdant repatriacijos iniciatyvas, Ukraina gegužės 16 d. gavo 528 mirusių asmenų kūnus.
Zelenskis: jei degs Ukraina, degs ir Maskva
Ukraina ir toliau vykdys atsakomuosius smūgius prieš Rusiją. Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, šie veiksmai yra ne tik atsakas į išpuolius prieš taikius Ukrainos miestus, bet ir priemonė spausti valstybę agresorę siekti taikos. Valstybės vadovas šias pastabas išsakė Briuselyje bendraudamas su žurnalistais, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Maskvos gyventojai dalijasi vaizdais: mieste – „naftos lietus“
Maskvos gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos juodos nuosėdos ant palangių, automobilių, suoliukų bei kitų lauke esančių paviršių. Pasak gyventojų, šios nuosėdos pasirodė po smūgių naftos perdirbimo gamyklai.
Solovjovo įniršis po smūgių Maskvai: išsigandusius rusus išvadino išdavikais ir liepė nešdintis iš šalies
Rusijos propagandistas Vladimiras Solovjovas po dronų smūgio Maskvai paragino sostinės gyventojus nepanikuoti, o tiems, kurie negali gyventi karo sąlygomis, patarė palikti šalį, rašo UNIAN.
Rusai balistine raketa smogė Dniprui: žuvo vienas žmogus, sužeistųjų padaugėjo iki devynių
Per Rusijos smūgį į Dnipro miestą žuvo vienas žmogus, sužeistųjų padaugėjo iki devynių, „Telegram“ platformoje pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Žuvo vienas vyras. Sužeisti devyni žmonės. Tokie yra šįryt rusų įvykdytų smūgių į Dniprą padariniai“, – parašė O. Hanža.
Pranešta, kad aštuoni sužeistieji šiuo metu gydomi ligoninėse. Gydytojai jų būklę vertina kaip vidutinę. Dar vienas asmuo bus gydomas namuose.
Rusijos pajėgos ketvirtadienį puolė Dniprą, pataikyta į privačią įmonę. Ankstesniuose pranešimuose buvo nurodyta, kad sužeisti keturi žmonės. Prieš ataką Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie balistinių raketų smūgių grėsmę. Mieste buvo girdėti keli sprogimai.
Internautai leipsta juokais: po smūgio Maskvoje į dangų pakilęs rezervuaro stogas virto „memu“
Per šiandieninę Ukrainos ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą Maskvoje į dangų pakilęs naftos saugyklos rezervuaro stogas tapo „memu“. „Telegram“ kanalų paskelbtose liudininkų nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti, kaip po vieno iš dronų smūgių rezervuaro stogas pakyla į kelių metrų aukštį.
Zelenskis po smūgio Maskvai: rusai dėl karo pasekmių turėtų kaltinti Vladimirą Putiną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė norintis, jog Rusijos gyventojai žinotų, kad jų prezidentas Vladimiras Putinas yra atsakingas už karo Ukrainoje pasekmes.
Tai jis sakė po to, kai Kyjivas surengė plataus masto išpuolį prieš Rusijos sostinę.
„Svarbiausia, kad Rusijos žmonės pradėtų jausti, jog šį karą kariauja vienas žmogus – Putinas, o paprasti žmonės už viską moka“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
„Visa Maskva dega“: rusai nesupranta, kaip Ukrainos dronai galėjo pasiekti miestą
Po Ukrainos smūgių Maskvoje pradėjo daugėti skundų dėl Rusijos oro gynybos darbo. Gyventojai kėlė klausimą, kaip Ukrainos dronai apskritai gali pasiekti miestą. Socialiniuose tinkluose taip pat paplito vaizdo įrašas, kuriame vienas Maskvos gyventojas teigia, kad „visa Maskva dega“, ir ragina žmones evakuotis.
„Visa ši prakeikta Maskva dega. Viskas dega. Aš nešdinuosi iš čia“, – vaizdo įraše susijaudinęs sako vienas liudininkas.
Iš viso internete jau pasirodė dešimtys vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip dronai skraido vienas po kito virš Rusijos sostinės regiono, aidint šūviams, ir atakuoja taikinius.
Liudininkų filmuota medžiaga rodo kelis atskirus gaisrus Maskvos naftos perdirbimo gamykloje. '
"Вся Москва нахр*н горит!" - епічні емоції пересічного росіянина, який спостерігає за результатами сьогоднішньої атаки дронів на Московський НПЗ.#Москва #Moscow
— РБК-Україна (@rbc_ukraine) June 18, 2026
Обережно, присутня нецензурна лексика (18+). pic.twitter.com/Y8GB5aynon
Vokietija skirs 500 mln. dolerių JAV ginklų Ukrainos oro gynybai pirkimui
Vokietija finansuos 300 mln. JAV dolerių vertės papildomus JAV ginklų pristatymus Ukrainai per PURL programą ir dar 200 mln. JAV dolerių skirs raketų PAC-3 oro gynybos sistemoms „Patriot“ pirkimui, prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje pranešė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
Jis sakė, kad Vokietija jau ketvirtą kartą prisideda prie PURL iniciatyvos, skirtos finansuoti JAV gamybos ginklų ir šaudmenų pirkimus Ukrainai.
„Per PURL finansuojame Amerikos ginklų sistemas ir šaudmenis, kurių Ukrainai labai reikia, kuriuos galima pristatyti greičiau ir kurie nėra gaminami Europoje. Šiuo atveju kalbama visų pirma apie labai reikalingus šaudmenis oro gynybos sistemoms. Tai leidžia mums išgelbėti gyvybes kiekvieną naktį ir kiekvieną dieną. Šį kartą mūsų indėlis siekia 300 mln. JAV dolerių“, – sakė B. Pistorius.
Jis taip pat paskelbė apie naują Vokietijos indėlį į „Jumpstart“ programą, per kurią remiamas sistemoms „Patriot“ skirtų raketų pirkimas.
„Mano kolega iš Ukrainos Mychailas Fedorovas paprašė manęs paremti vadinamąją „Jumpstart“ programą. Ji pirmiausia skirta užtikrinti valdomų raketų sistemoms „Patriot“ įsigijimą. Sutikome dalyvauti ir skirti 200 mln. dolerių raketoms PAC-3 įsigyti“, – sakė B. Pistorius.
Vokietijos gynybos ministras pridūrė, kad Berlynas siekia paskatinti kitas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės nares prisidėti prie raketų PAC-3 pirkimo Ukrainos oro gynybai finansavimo.
Ukrainos ir Vokietijos gynybos pareigūnai aptarė prioritetines paramos sritis prieš kitą Ramšteino susitikimą.
ES vadovė užsiminė apie galimus apribojimus karinio amžiaus ukrainiečių prieglobsčiui
Europos Sąjunga (ES) planuoja leisti ukrainiečių pabėgėliams likti Bendrijoje dar vienus metus, tačiau su tam tikromis išimtimis, trečiadienį nurodė Europos Komisijos (EK) vadovė, užsimindama apie tikėtinus apribojimus šaukiamojo amžiaus vyrams.
27 valstybių blokas suteikė ukrainiečiams laikinąją apsaugą Rusijai 2022 metais pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. Ši priemonė buvo ne kartą pratęsta ir šiuo metu jos galiojimo terminas yra kitų metų kovas.
Šiuo metu šia schema naudojasi daugiau nei 4,3 mln. ukrainiečių. Ji suteikia jiems leidimus gyventi, teisę dirbti bei prieigą prie medicinos pagalbos, socialinės paramos ir švietimo.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) laiške ES lyderiams prieš šią savaitę Briuselyje vyksiantį viršūnių susitikimą teigė, kad Bendrija „siūlys apsaugą ukrainiečiams tol, kol jos reikės“, tačiau su tam tikrais apribojimais.
„Komisija pasiūlys pratęsti laikinąją apsaugą nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms, kartu apribojant jos taikymo sritį, siekiant užtikrinti, kad joks tolesnis pratęsimas nepakenktų teisėtam Ukrainos gebėjimui gintis“, – rašė U. von der Leyen.
Šis žingsnis žengtas po to, kai kai kurios valstybės narės, kurios turi patvirtinti schemos pratęsimą, paragino iš jos išbraukti šaukiamojo amžiaus vyrus, kuriems neleidžiama išvykti iš Ukrainos.
Kol kas neaišku, ar tokie apribojimai būtų taikomi tik naujai atvykstantiems asmenims, ar ir tiems vyrams, kurie jau gyvena ES.
Ukrainos kariuomenė susiduria su dideliu personalo trūkumu po daugiau nei ketverius metus trunkančios varginančios Rusijos invazijos, o savanoriškai stoti į tarnybą norinčiųjų yra nedaug.
Mobilizacija yra nepopuliari, o agresyviais vadinami šaukimo į kariuomenę veiksmai karo metu kelia nepasitenkinimą.
ES duomenimis, suaugę vyrai sudaro apie 27 proc. visų ukrainiečių, šiuo metu besinaudojančių ES apsauga. Moterys sudaro 43 proc., o nepilnamečiai – 30 procentų.
Didžiausios ukrainiečių bendruomenės gyvena Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.
Pernai EK pirmą kartą pareiškė, kad apsaugos režimas kada nors baigsis, ir nurodė valstybėms narėms pradėti rengtis perėjimui iš šios sistemos.
Maskviečiai bando suprasti, „kas vyksta“: Ukraina siūlo paklausti Putino
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paaiškino maskviečiams, kad šį rytą Rusijos sostinėje vykę įvykiai yra agresyvaus karo prieš Ukrainą pasekmė, ir paragino klausimus dėl jo pabaigos adresuoti Vladimirui Putinui.
Belgijos gynybos ministras: Ukrainai galėtume perduoti visus turimus naikintuvus „F-16“
Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas artėjant NATO gynybos ministrų susitikimui Briuselyje pareiškė, kad pasiūlys perduoti Ukrainai visus likusius Belgijos turimus naikintuvus „F-16“, kai tik šalis gaus naikintuvų „F-35“ jiems pakeisti.
„Šiemet jiems (Ukrainai – red.) padėsime pristatyti septynis naikintuvus „F-16“. Taigi, keturi naikintuvai „F-16“ šiemet bus skirti atsarginėms dalims, o trys skraidys Ukrainos danguje, gindami šalį nuo Rusijos agresijos“, – sakė jis.
Th. Franckenas naikintuvą „F-16“ pavadino itin veiksminga platforma, ypač kovojant su raketomis, kruizinėmis raketomis ir kitomis grėsmėmis iš oro. Jis pridūrė, kad ketina rekomenduoti Belgijos vyriausybei per ateinančius metus perduoti Ukrainai visus likusius naikintuvus „F-16“.
„Artimiausiais metais siūlysime vyriausybei nusiųsti visus mūsų turimus naikintuvus „F-16“ į Ukrainą. Tai priklauso nuo to, ar gausime naikintuvus „F-35“, nes vykdome gynybinę zenitinę funkciją ir atliekame tam tikrą vaidmenį NATO branduolinėje doktrinoje. Taigi, prieš perduodami naikintuvus „F-16“, turime sulaukti naikintuvų „F-35“, – kalbėjo Th. Franckenas.
Ministras taip pat sakė, kad nekantriai laukia susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris turėtų įvykti vėliau tą pačią dieną Belgijos ministro pirmininko Barto De Wevero kanceliarijoje.
Kaip pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte aptarė Ukrainos oro gynybos stiprinimą ir JAV licencijų įsigijimą oro gynybos sistemoms gaminti.
Rusijos pajėgos daugiau nei 90 kartų puolė Sumų sritį, žuvo trys žmonės
Nuo birželio 17 d. ryto iki birželio 18 d. ryto Rusijos pajėgos surengė daugiau nei 90 išpuolių prieš 22 gyvenvietes, esančias 15 Ukrainos Sumų srities savivaldybių teritorijoje, per šiuos išpuolius žuvo trys civiliai, dar keletas asmenų buvo sužeista.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Sumų srities karinė administracija.
Per dronų ataką Sumų savivaldybėje žuvo 56-erių vyras, Šostkos savivaldybėje dronas pražudė 68-erių vyrą. Dar vienas 63-erių vyriškis žuvo Velykos Pysarivkos savivaldybėje, kai važiuodamas dviračių užvažiavo ant sprogstamojo įtaiso.
Be to, per Rusijos dronų atakas visame regione, įskaitant Bilopilijos ir Hluchivo bendruomenes, buvo sužeista keletas kitų civilių.
Intensyviausias apšaudymas buvo užfiksuotas Sumų ir Šostkos rajonuose, kur Rusijos pajėgos naudojo artileriją, minosvaidžius, raketų paleidimo sistemas, dronus su sumontuotomis pirmojo asmens vaizdo kameromis, nepilotuojamuosius orlaivius ir valdomąsias aviacines bombas.
Šių išpuolių metu daugelyje gyvenviečių buvo apgadinti gyvenamieji namai, švietimo įstaigos, civilinė infrastruktūra ir transporto priemonės.
Per pastarąją parą iš pasienio rajonų buvo evakuota dar aštuoniolika gyventojų.
Kaip pranešė „Ukrinform“, per Rusijos dronų ataką Sumų mieste žuvo civilis, buvo apgriautas gyvenamasis namas.
Ukrainos oro gynyba per naktį numušė keturias rusų balistines raketas ir 212 dronų
Rusijai per naktį puolant Ukrainą, oro gynybos pajėgos neutralizavo keturias rusų balistines raketas „Iskander-M/S-400“ ir 212 dronų, per „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18 val. Rusijos pajėgos paleido į Ukrainą septynias balistines raketas „Iskander-M/S-400 iš Voronežo, Briansko ir Kursko sričių Rusijoje, taip pat 239 nepilotuojamus orlaivius, įskaitant kovinius dronus „Shahed“ (taip pat ir reaktyvinius), „Gerbera“, „Italmas“ ir imitacinius dronus.
Dronai buvo paleisti iš Kursko, Oriolo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme ir laikinai okupuotame Donecke.
Oro ataką atrėmė Ukrainos aviacija, priešlėktuvinių raketų, elektroninės kovos ir nepilotuojamų sistemų daliniai ir gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki ketvirtadienio 8 val. Ukrainos oro gynyba šalies šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose regionuose sunaikino arba nuslopino 216 taikinių ore, įskaitant keturias „Iskander-M/S-400“ balistines raketas ir 212 įvairių tipų dronų.
Rusijos smūgiai buvo patvirtinti devyniose vietose, ten taikinius pasiekė dvi balistinės raketos ir 26 koviniai dronai. Dar septyniose vietose nukrito nuolaužos. Informacija apie dar vieną balistinę raketą vis dar tikslinama. Ataka tęsėsi, Ukrainos oro erdvėje vis dar buvo priešo dronų.
Naktį Kyjive ir keliuose kituose regionuose buvo paskelbtas oro pavojus dėl Rusijos balistinių raketų smūgių grėsmės.
Putino laukia lemiamas momentas: viską gali pakeisti vienas įvykis
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas turi dvejų su puse metų laikotarpį, kol Donaldas Trumpas yra valdžioje JAV, ir per tą laiką privalo nuspręsti, kokių veiksmų imsis toliau, nes vėliau tai padaryti bus kur kas sudėtingiau, konferencijos „Riga StratCom Dialogue 2026“ metu duodamas interviu naujienų agentūrai „LETA“ teigė Keiso Vakarų rezervo universiteto Weatherheado vadybos mokyklos Ekonomikos katedros vedėjas ir ekonomikos profesorius Romanas Sheremeta.
Maskvoje – chaosas: uždaryti visi oro uostai
Visi 4 Maskvos oro uostai – Šeremetjevo, Domodedovo, Vnukovo ir Ramenskojės – uždaryti, pranešė „Rosaviacija“ savo „Telegram“ kanale.
Tai jau trečiasis toks skrydžių apribojimas per praėjusią naktį ir rytą, rodo tarnybos pranešimai „Telegram“ platformoje.
Po smūgių Maskvai – Ukrainos žinutė rusams: „Dėkokite Putinui ir sau patiems“
Rusijos sostinė vėl patiria smūgius – Maskvos naftos perdirbimo gamykloje tebedega rezervuarai. Apie tai platformoje „Telegram“ informavo Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Dezinformacijos prevencijos centro vadovas Andrijus Kovalenka.
„Maskva ir toliau yra atakuojama – tai tapo nauja realybe todėl, kad Putinas nenori užbaigti karo. Maskvos naftos perdirbimo gamykloje tebedega rezervuarai, visas dangus paskendęs juoduose dūmuose“, – pažymėjo A. Kovalenka.
Jis taip pat pridūrė: „Dėkokite Putinui ir sau patiems, kad balsavote už jį, rusai. Putinas nebėra jūsų saugumo garantas – jis pakvietė karą į kiekvieną Rusijos miestą, taip pat ir į Maskvą.“
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, birželio 16 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgos, bendradarbiaudamos su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgomis, Ukrainos saugumo tarnyba ir Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiąja žvalgybos valdyba, sudavė smūgį Maskvos naftos perdirbimo gamyklai.
Ukrainos specialiosios pajėgos per reidą šiaurėje paėmė į nelaisvę rusus kareivius
Šiaurės Ukrainoje ginkluotųjų pajėgų 73-iojo jūrų laivyno specialiųjų operacijų centro operatoriai surengė reidą į Rusijos poziciją ir paėmė į nelaisvę kelis priešo kareivius, feisbuke pranešė Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė ir paskelbė kovinės operacijos vaizdo įrašą.
„Specialiųjų pajėgų dalinys sėkmingai įvykdė misiją viename iš šiaurinių regionų. Infiltracija buvo vykdoma ir keturračiais, ir pėsčiomis“, – sakoma pranešime.
Pirmiausia operatoriai atliko priešo priekinės pozicijos žvalgybą, aptiko asmeninių daiktų ir karinės įrangos. Vėliau nustatė priešo karių buvimo vietą.
„Iš pradžių rusai atsisakė pasiduoti ir mėgino priešintis. Tačiau į juos nukreipta intensyvi ugnis ir jų patirtos žaizdos privertė juos persigalvoti. „Apdorojimo“ metu belaisviai pasakojo įprastą užpuolikų istoriją, kad jų vadovybė juos paliko“, – teigė Specialiųjų operacijų pajėgos.
Ukrainos pajėgos suteikė pirmąją pagalbą sučiuptiems rusų kareiviams ir paėmė juos į nelaisvę, kad papildytų belaisvių mainų fondą, vėliau sunaikino priešo poziciją.
Pranešta, kad neseniai pasidavė dar du Rusijos kareiviai, pasinaudoję projektu „Noriu gyventi“.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1370 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. birželio 18 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 388 050 karių, iš kurių 1 370 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 038 priešų tankus (+5), 24 779 šarvuotąsias kovos mašinas (+4), 44 240 artilerijos sistemų (+71), 1 877 raketų paleidimo sistemas (+3), 1 431 oro gynybos sistemą (+4), 436 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 684 antžemines robotų sistemas (+7), 357 589 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 996), 4 783 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 108 425 transporto priemones ir kuro cisternas (+431), 4 306 specialiosios įrangos vienetus (+3).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Maskvą sudrebino masinė dronų ataka: kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje
Birželio 18 d., ketvirtadienio rytą, dronai masiškai atakuoja Maskvą. Remiantis Rusijos „Telegram“ kanalais, rusai skundžiasi virš galvų skraidančiais dronais, sprogimų garsais ir gaisru naftos perdirbimo gamykloje.
Ukrainos prezidentas Zelenskis atvyko į Briuselį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Briuselį, numatyta virtinė susitikimų su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir Belgijos ministru pirmininku Bartu De Weveriu, taip pat audiencija pas Belgijos karalių Pilypą.
„Atvykau į Briuselį. Šiandien laukia susitikimas su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, o rytoj – su Belgijos ministru pirmininku Bartu De Weveriu. Taip pat numatyta audiencija pas Belgijos karalių Pilypą“, – . „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos lyderis.
V. Zelenskis pridūrė, kad tai svarbios dienos stiprinant Ukrainos gynybą, laukia susitikimai su Jungtinės Karalystės ir Vokietijos gynybos ministrais, taip pat Ramšteino susitikimas ir Europos Vadovų Tarybos susitikimas.
„Europa turi būti stipri ir vieninga. Tai daugiausia nulems, kaip baigsis šis karas“, – pabrėžė prezidentas.
G7 lyderiai sveikina Trumpo pozicijos dėl Ukrainos pokyčius
G7 lyderiai trečiadienį pasveikino atsiradusį vieningą požiūrį didinant spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų karą Ukrainoje.
Tai rodo JAV prezidento Donaldo Trumpo posūkį griežtesnės linijos Maskvos atžvilgiu link.
Tris dienas trukęs susitikimas Prancūzijos mieste Evian le Bene buvo intensyviai sutelktas į D. Trumpo susitarimą dėl karo su Iranu užbaigimo. Taip pat aptartos pastangos spausti Rusiją siekti taikos su Ukraina per griežtesnes sankcijas.
Pasiektas didelis proveržis dėl Artimųjų Rytų. D. Trumpas pasirašė supratimo memorandumą, kuriuo siekiama užbaigti mėnesius trunkantį konfliktą su Teheranu.
Jungtinės Karalystės (JK), Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV lyderiai taip pat sutarė dėl baigiamojo pareiškimo, kuriame paminėtas karas Ukrainoje. Tai kontrastuoja su praėjusių metų susitikimu, kurį D. Trumpas paliko anksčiau laiko.
„Tai buvo sunkus darbas, bet jis buvo to vertas“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, pavadinęs pareiškimą „sėkme“.
Be oro gynybos įrangos tiekimo didinimo Ukrainai, lyderiai sutarė „didinti spaudimą Rusijos karo ekonomikai“ stiprinant sankcijas, įskaitant priemones prieš Maskvos pajamas iš iškastinio kuro, teigiama pareiškime.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasveikino „labai gilų JAV požiūrio į Ukrainą pokytį“.
Jis teigė, kad D. Trumpas suprato, jog Rusijos Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas taika.
„Prezidentas D. Trumpas, kaip ir mes visi, tiesiog pripažino, kad šiandien Rusijos pusėje nėra jokio rimto noro derėtis dėl taikos“, - teigė jis.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sakė, kad dėl Ukrainos esama „daug bendrų sąlyčio taškų, kas ne visada akivaizdu“, ir nebuvo „jokios trinties ar nesutarimų“.
Viso viršūnių susitikimo metu, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, D. Trumpas laikėsi griežtesnės linijos Maskvos atžvilgiu. Jis teigė, kad Rusija privalo siekti susitarimo, ir rodė nekantrumą dėl abiejų pusių patiriamų aukų skaičiaus.
G7 lyderiai taip pat sutarė suteikti licencijas Ukrainoje veikiančioms įmonėms gaminti tolimojo nuotolio raketas ir oro gynybos sistemas, pranešė diplomatinis šaltinis.
Baigiamojoje spaudos konferencijoje D. Trumpas gyrė savo derybas su V. Zelenskiu Evian le Bene ir neseniai įvykusį pokalbį telefonu su V. Putinu.
„Jie abu nori kažką daryti, jie tiesiog nežino, kaip tai padaryti“, – komentavo jis.
Diskusijos apie dirbtinį intelektą
Trečiadienį per pietus pagrindiniu akcentu tapo skaitmeninė sfera. Kai kurios Europos G7 narės ragino užtikrinti didesnį saugumą, kad būtų apsaugoti nepilnamečiai sparčiai besikeičiančiame pasaulyje – šie žingsniai papiktino JAV.
Susitikime dalyvavo dirbtinio intelekto milžinės „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas, „Anthropic“ vadovas Dario Amodei, „Google“ DI laboratorijos „DeepMind“ įkūrėjas Demis Hassabis ir jų Europos konkurentės „Mistral AI“ atstovas Arthuras Menschas.
G7 lyderiai paragino technologijų įmones „kurti ir taikyti technologijas bei sistemas, kurios užtikrintų saugią ir amžių atitinkančią patirtį“, teigiama bendrame pareiškime.
E. Macronas paragino „geriau reguliuoti“ DI, įspėdamas apie „demokratijų nebendradarbiavimo“ riziką.
S. Altmanas įspėjo lyderius „neatiduoti savo atsakomybės“ už DI jį kuriančioms įmonėms.
„Daug aukso“
D. Trumpas buvo dėmesio centre viso savo vizito kurorte metu.
Prancūzijos pareigūnai džiaugėsi, kad nenuspėjamas JAV prezidentas liko visam renginiui ir pasirašė G7 komunikatą.
Neįprastu gestu E. Macronas pakvietė D. Trumpą vakarienės į Versalio rūmus netoli Paryžiaus po to, kai susitikimas baigėsi.
E. Macronas su žmona Brigitte pasitiko D. Trumpą prabangioje buvusioje karališkojoje rezidencijoje trečiadienio vakarą. Prieš tai D. Trumpas išreiškė susižavėjimą sakydamas, kad Versalyje yra „daug aukso, noriu tai pamatyti“.
E. Macronas suorganizavo D. Trumpui privačią ekskursiją, kurios metu buvo aplankyta Veidrodžių salė, galerija, skirta Amerikos nepriklausomybės karui, ir koncertas Karališkojoje koplyčioje.
Per žvakių šviesoje vykusią vakarienę prabangioje Žemutinėje galerijoje D. Trumpas pasirašė supratimo memorandumą, skirtą Artimųjų Rytų karui užbaigti, o E. Macronas ir kiti svečiai plojo, rodo D. Trumpo padėjėjo paskelbtas vaizdo įrašas.
Vakarienėje dalyvavo apie 30 svečių, tarp jų prabangos prekių konglomerato LVMH vadovas Bernardas Arnault ir „TotalEnergies“ generalinis direktorius Patrickas Pouyanne'as.
E. Macronas, patyręs spaudimą parodyti, kad jis ne pataikauja D. Trumpui, anksčiau sakė, kad vakaras nebuvo „gala“ vakarienė.
D. Trumpas rūmuose praleido apie tris valandas, kur taip pat telefonu kalbėjosi su E. Macronu ir V. Zelenskiu, pranešė Prancūzijos pareigūnai.
D. Trumpas pabrėžė, kad yra pasirengęs atnaujinti karinius veiksmus, jei Teheranas nevykdys savo įsipareigojimų.
„Jei jie nesielgs tinkamai, mes tiesiog grįšime prie bombų mėtymo jiems tiesiai ant galvų“, – sakė jis.
Nors E. Macronas oficialiai pirmininkavo susitikimui, JAV prezidentas aiškiai parodė, kas, jo manymu, yra atsakingas, kai atvyko trečiąją ir paskutinę dieną.
„Aš esu bosas“, – pasakė D. Trumpas prieš atsisėsdamas į savo vietą.
Zelenskis pranešė su Trumpu ir Macronu dar kartą aptaręs Ukrainos klausimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu telefonu dar kartą aptarė pastangas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
„Tai buvo svarbus koordinacinis pokalbis, galintis lemti reikšmingus pokyčius“, – trečiadienį vėlai vakare platformoje „X“ rašė V. Zelenskis, daugiau informacijos neatskleisdamas.
„Esu dėkingas prezidentui Trumpui už jo dėmesį Ukrainai ir ryžtą prisidėti prie pastangų siekti taikos“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis tiek su D. Trumpu, tiek su E. Macronu susitiko Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo Prancūzijos kurortiniame Eviano miestelyje, kur viena iš aptartų temų buvo karas Ukrainoje, užkulisiuose.
Ukrainos prezidentas trečiadienį vėlai vakare atvyko į Briuselį, kur ketvirtadienį ir penktadienį vyks Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, ir susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte bei Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi.
Kyjivas visų pirma siekia stiprinti Ukrainos gynybos pajėgumus ir įsigyti iš JAV oro gynybos sistemų gamybos licencijų, platformoje „Telegram“ teigė V. Zelenskis.
Jis taip pat padėkojo M. Rutte‘i už kvietimą atvykti į liepos 7-8 d. Ankaroje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Rusija tvirtina, kad viena iš priežasčių, dėl kurių ji prieš daugiau nei ketverius metus pradėjo invaziją, buvo Ukrainos siekis įstoti į NATO.
„Stengiamės stiprinti Ukrainą, mūsų bendradarbiavimą ir diplomatines perspektyvas, – teigė V. Zelenskis. – Mums reikia taikos. Ir darome viską, kad ji būtų pasiekta kuo greičiau.“
NATO gynybos ministrai ketina ketvirtadienį susitikti Briuselyje, kad pasirengtų artėjančiam aljanso viršūnių susitikimui.
B. Pistorius ir jo kolega iš Didžiosios Britanijos turėtų kartu pirmininkauti vėliau tą pačią dieną įvyksiančiam Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimui, kurio metu bus derinama tolesnė karinė pagalba Ukrainai.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai: Kyjivas puolamas raketomis
Ukrainos sostinėje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad ketvirtadienį paryčiais į Kyjivą skriejo raketos.
Nuaidėjus pavojaus signalui žurnalistai išgirdo atskrendančios raketos garsą ir du sprogimus, taip pat matė į slėptuves bėgančius žmones.
Kyjivo karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenko patvirtino, kad miestas puolamas raketomis, tačiau apie aukas ar padarytą žalą kol kas nepranešama.
Rusijos ir Ukrainos smūgiai viena kitai jau keletą mėnesių darosi vis intensyvesni ir pareikalauja vis daugiau civilių aukų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris anksčiau nenoriai rėmė Kyjivą, antradienį per G7 viršūnių susitikimą Prancūzijoje pareiškė, kad Maskva turėtų „susitarti“, ir užsiminė, kad Vašingtonas galėtų vėl įvesti Rusijai sankcijas, kurių taikymas buvo sustabdytas.
Kryme tvyro nerimas: rusai jau ruošiasi blogiausiam
Rusai yra įsitikinę, kad Ukrainos pajėgos gali išsilaipinti Kryme, todėl stiprina okupuoto pusiasalio gynybą, interviu leidiniui „The Kyiv Independent“ teigė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas.
Pasak jo, egzistuoja karinis principas: teritorija nelaikoma išlaisvinta tol, kol į ją neįžengia pėstininkas. Karinėse jūrų pajėgose ši užduotis tenka Jūrų pėstininkų korpusui, kuris šiuo metu treniruojasi vykdyti desantines operacijas.
„Priešas tai vertina kaip realią grėsmę. Rusai stiprina tas Krymo vietas, kurios yra pažeidžiamos desantinio išsilaipinimo atveju, nes mano, kad toks scenarijus yra visiškai įmanomas“, – sakė jis.
D. Pletenčiukas paaiškino, kad desantinės operacijos yra itin sudėtingos ir vykdomos tik kaip didesnės puolamosios operacijos dalis.
„Jeigu bus būtina, mes, žinoma, vykdysime bet kokią operaciją, kurios reikės Ukrainos Krymui išlaisvinti“, – pabrėžė jis.
Karinių jūrų pajėgų atstovas galimą išsilaipinimą Kryme palygino su Omos paplūdimio operacija Antrojo pasaulinio karo metu. Ukrainos pajėgoms tektų įveikti įtvirtintą ir užminuotą pakrantę, kulkosvaidžių pozicijas bei slėptuves, veikiant priešo aviacijos paramos sąlygomis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Po dronų atakos Maskvoje – rimti nuostoliai: „Reuters“ skelbia detales
Dronų išpuolis prieš „Gazpromneft“ naftos perdirbimo gamyklą Maskvoje sugadino perdirbimo įrenginius ir sukėlė daugybę gaisrų visoje gamyklos teritorijoje, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas ketvirtadienį „Telegram“ pranešė, kad regionas tapo didelio masto dronų išpuolio taikiniu ir kad keli dronai pataikė į Maskvos naftos perdirbimo gamyklą. Pažymima, kad birželio 16 d. atakuota ta pati gamykla, o po atakos jos veikla buvo sustabdyta.
„Reuters“ šaltiniai teigia, kad ketvirtadienio ataka apgadino naftos perdirbimo bloką „Euro+“, kuris buvo paleistas 2020 m. kaip dalis gamyklos modernizavimo programos.
Šis blokas apima žalios naftos distiliavimo sekciją, kurios nominalus pajėgumas siekia apie 140 tūkst. barelių per dieną – tai sudaro 47 proc. naftos perdirbimo gamyklos pajėgumo – taip pat katalizinį reformatorių ir dyzelino hidrinimo bloką.
Be „Euro+“, buvo apgadinti kai kurie pagalbiniai įrenginiai, tarp jų – vamzdynai ir pagalbinė įranga. Taip pat buvo smogta naftos produktų talpykloms, kurios po smūgių užsidegė.
Naftos perdirbimo gamyklos savininkė „Gazpromneft“ iš karto neatsakė į „Reuters“ prašymą pateikti komentarą.
Ataka birželio 16 d.
Birželio 16 d. išpuolio metu buvo apgadintas ir užsidegė vienas iš dviejų pagrindinių Maskvos naftos perdirbimo gamyklos žalios naftos distiliavimo blokų – CDU-6, kurio įprastas pajėgumas siekia apie 160 tūkst. barelių per dieną, arba 53 proc. gamyklos pajėgumo.
Šaltiniai teigė, kad gamykla planavo viduryje savaitės vėl paleisti „Euro+“ bloką ir, kol bus atliekami CDU-6 remonto darbai, perdirbti naftą maždaug pusės pajėgumo režimu.
Naftos perdirbimo gamykla yra įsikūrusi pietryčių Maskvoje ir padeda aprūpinti degalais Rusijos sostinę.
„Reuters“ šaltiniai teigė, kad 2024 m. gamyklos naftos perdirbimo pajėgumas siekė apie 230 tūkst. barelių per dieną, pagamindama 2,9 mln. tonų benzino, 3,2 mln. tonų dyzelino ir 1,3 mln. tonų bitumo per metus.