Libanas paprašė Ukrainos ambasados perduoti įtariamą „Mossad“ agentą
Libanas kreipėsi į Ukrainos ambasadą Beirute, prašydamas perduoti ten pasislėpusį vyrą, įtariamą bendradarbiavimu su Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“.
Apie tai naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango saugumo pareigūnas ir „Hezbollah“ šaltinis.
Libanas ir Izraelis oficialiai kariauja jau dešimtmečius. Libano saugumo tarnybos dėl įtarimų dirbant Izraeliui yra įkalinusios dešimtis asmenų, kurių daugelis buvo užverbuoti internetu po 2019 metais prasidėjusio šalies ekonominio žlugimo.
„Hezbollah“ šaltinis teigė, kad rugsėjį sulaikė Sirijos ir palestiniečių kilmės asmenį, kuris taip pat turi Ukrainos pilietybę. Jis buvo sulaikytas po to, kai pastatė motociklą kelyje, vedančiame į Beiruto oro uostą per pietinius miesto priemiesčius, kur Irano remiami kovotojai faktiškai atlieka saugumo funkcijas.
Motocikle „buvo sumontuotas sprogstamasis užtaisas, užmaskuotas kaip akumuliatorius“, sakė anonimiškumo prašęs šaltinis.
Islamistų grupuotė „Hezbollah“ vyrą laikė iki šį mėnesį prasidėjusio karo su Izraeliu.
Kovo 6 dieną Izraelio kariuomenė smogė pastatui pietiniame priemiestyje, esančiam šalia jo įkalinimo vietos. Tai leido jam pabėgti į Ukrainos ambasadą, pridūrė šaltinis.
Libano bendrojo saugumo agentūra pranešė, kad jai pavyko įkalinti penkis įtariamus grupės, dirbusios su šiuo vyru, narius ir perdavė juos teismui.
Bendrojo saugumo vadovas Hassanas Choukeiras (Hasanas Čukeiras) AFP sakė, kad „Ukrainos ambasada Libane kovo 10 dieną susisiekė su mumis prašydama leisti jos piliečiui (...) kuris ten buvo ir pametė pasą, išvykti per Beiruto oro uostą“.
„Patikrinę jo pavardę ir nuotrauką sužinojome, kad jo ieško Libano teisingumo institucijos ir jam yra išduoti keli Libano saugumo agentūrų paieškos bei tyrimo pranešimai“, – pridūrė jis.
H. Choukeiras teigė, kad pareigūnai informavo ambasadą apie prievolę perduoti vyrą. Jis pridūrė, kad asmuo yra „ieškomas dėl priklausymo Izraelio „Mossad“ grupelei, planavusiai nužudymus ir sprogdinimus pietiniuose Beiruto priemiesčiuose“.
Ukrainos ambasada į AFP prašymus pakomentuoti situaciją neatsakė.
Nuo karo prieš „Hezbollah“ pradžios Izraelis beveik kasdien vykdo smūgius pietiniuose Beiruto priemiesčiuose.
Spalį šaltinis iš teismų AFP teigė, kad daugiau nei 30 žmonių buvo įkalinti įtariant juos teikus Izraeliui tikslią informaciją apie „Hezbollah“ objektus ir jos narių judėjimą per ankstesnį karą su Izraeliu 2023 ir 2024 metais.
Už darbą Izraeliui nuteistiems asmenims praeityje buvo skiriamos iki 25 metų laisvės atėmimo bausmės.
Vokietijoje sulaikytas ukrainietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai
Vakarų Vokietijoje buvo sulaikytas Ukrainos pilietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijos žvalgybos tarnybos naudai, pirmadienį pranešė prokurorai.
Federalinės prokuratūros teigimu, 53-ejų metų vyras įtariamas tuo, kad Rusijos žvalgybos tarnybų vardu rinko informaciją apie Vokietijoje gyvenantį vyrą, kuris po to, kai 2022 m. vasario mėnesį prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, dalyvavo karinėse operacijose kartu su Ukrainos kariuomene.
Ukrainietis Hageno mieste į pietus nuo Dortmundo buvo sulaikytas penktadienį, o šeštadienį jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
„Manoma, kad šios stebėjimo operacijos tikslas buvo taip pat paruošti dirvą tolesnėms žvalgybos operacijoms prieš šį asmenį Vokietijoje“, – teigė prokurorai.
Vokietijos žvalgybos tarnybos įspėja apie didėjančią grėsmę, kurią nuo tada, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, kelia Rusijos šnipinėjimo, sabotažo ir dezinformacijos veikla.
Kadangi tradicines žvalgybos operacijas, kuriose dalyvauja profesionalūs šnipai, dėl sankcijų ir padidėjusio Vakarų valdžios institucijų budrumo vykdyti tapo sudėtingiau, Rusijos veikėjai kaltinami tuo, kad šnipinėjimo ar sabotažo operacijoms už atlygį verbuoja asmenis iš smulkių nusikaltėlių aplinkos.
Praėjusią savaitę Ispanijoje buvo sulaikytas ukrainietis, o Vokietijoje – rumunė, įtariami Vokietijoje šnipinėję vyrą, kuris tiekė dronus ir su jais susijusias detales Ukrainai.
Prokurorų teigimu, šie du atvejai nėra susiję tarpusavyje.
Kyjive – reikšmingas susitarimas: viena šalis su Ukraina vienija jėgas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir laikinasis Bulgarijos ministras pirmininkas Andrijus Giuorovas pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo saugumo srityje, rašo „Ukrinform“.
Apie tai Ukrainos Vvalstybės vadovas pranešė bendroje spaudos konferencijoje Kyjive.
„Šiandien su Bulgarijos ministru pirmininku pasirašėme saugumo susitarimą tarp mūsų šalių. Mūsų komandos dirbo ilgą laiką. Labai džiaugiuosi, kad tarp mūsų valstybių yra toks dešimties metų susitarimas“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė Bulgarijos karinės paramos Ukrainai tęstinumą. „Svarbus momentas, kurį šiandien taip pat aptarėme, – tai bendras įvairių ginklų, įskaitant dronus, gaminimas mūsų šalių teritorijose. Ir čia noriu padėkoti už tai, kad aptarėme, jog Bulgarija naudos SAFE programą tokiai bendros gamybos veiklai. Manau, kad tai stiprina abi mūsų šalis“, – pažymėjo jis.
Be to, V. Zelenskis pabrėžė, kad svarbi tema buvo energetika, taip pat Bulgarijos dalyvavimas teikiant pagalbą Ukrainai per tarptautinius mechanizmus.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko ir laikinasis Bulgarijos ministras pirmininkas Andrijus Giuorovas aptarė daugybę bendrų iniciatyvų abiem šalims svarbiuose projektuose energetikos, gynybos ir transporto srityse.
Jungtinė Karalystė nubaudė „Apple“ padalinį už sankcijų Rusijai pažeidimą
Jungtinės Karalystės vyriausybė skyrė JAV technologijų milžinės „Apple“ dukterinei įmonei 390 000 svarų sterlingų (beveik 450 000 eurų) baudą už tai, kad įmonė pažeidė Rusijai taikomas finansines sankcijas.
Airijoje įsikūrusi „Apple Distribution International“ (ADI), kuri tvarko mokėjimus programinės įrangos kūrėjams, besinaudojantiems „App Store“, buvo nubausta už tai, kad 2022 m., po Maskvos invazijos į Ukrainą, atliko mokėjimus sankcionuotai Rusijos įmonei, nurodoma oficialiame pranešime.
Finansinių sankcijų įgyvendinimo tarnyba (OFSI) nurodė, kad bauda buvo skirta kovo 19 d., ir pabrėžė, kad, nepaisant baudos, „ADI neturėjo nei ketinimų, nei žinių, nei priežasčių įtarti, kad šie mokėjimai pažeistų finansines sankcijas“.
Tarnyba pridūrė, kad nenustatė, kad pagrindinė „Apple“ bendrovė būtų padariusi kokį nusižengimą.
ADI nurodė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiam bankui 2022 m. birželio ir liepos mėnesiais atlikti du mokėjimus, kurių bendra suma siekė beveik 635 619 svarų sterlingų, „Okko“ – Rusijos vaizdo transliacijų internetu platformai, priklausančiai bendrovei, kuriai taikomos Britanijos sankcijos.
Komentare AFP „Apple“ teigė, kad „sankcijų laikymąsi vertina labai rimtai“.
„Nustatę du mokėjimus kūrėjui, kuris kelias dienas anksčiau tapo susijęs su sankcijų taikymo objektu, mes nedelsdami ir aktyviai pranešėme apie savo išvadas Jungtinės Karalystės vyriausybei“, – nurodė bendrovė.
Pirmą sykį: karo veiksmuose Ukrainoje dalyvauja privačios oro gynybos grupės
Ukrainoje pradėjo sėkmingai veikti privati oro gynyba, savo „Telegram“ kanale pranešė šalies gynybos ministras Mykhailo Fedorovas. Pasak jo, viena iš privačių bendrovių Charkivo srityje jau pradėjo eksploatuoti nuosavą oro gynybos grupę ir sėkmingai numušė keletą Rusijos bepiločių orlaivių.
Šiuo metu naujos oro gynybos grupės formuojamos dar 13-oje įmonių, informavo M. Fedorovas. Dalis jų jau vykdo kovines užduotis, o kita dalis – dalyvauja mokymuose.
Privati oro gynyba saugo Ukrainos verslo įmones
Idėja Ukrainoje sukurti privačias oro gynybos sistemas pirmą kartą pradėta aptarinėti 2023–2024 m. kaip priemonė apsaugoti stambųjį verslą nuo stiprėjančių Rusijos dronų atakų. 2025 m. pabaigoje valdžia šią iniciatyvą oficialiai patvirtino.
Pagal šią programą stambios įmonės savo lėšomis apmoko darbuotojus ir perka įrangą nuosaviems oro gynybos daliniams – pavyzdžiui, radioelektroninės kovos sistemas ir antidronines priemones. Šios oro gynybos pajėgos pirmiausia saugo pačias įmones nuo atakų. Jos yra integruotos į bendrą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų valdymo sistemą ir veikia prižiūrimos kariškių.
Zelenskis paaiškino, kodėl kelionės po Artimuosius Rytus metu neaplankė Izraelio
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per savo kelionę po Artimuosius Rytus Izraelio neaplankė, nes prieš tai nebuvo susisiekęs su Izraelio pareigūnais, kad pasirengtų vizitui.
Prezidentas šį pareiškimą padarė per spaudos konferenciją, atsakydamas į klausimą, kodėl Izraelis nebuvo įtrauktas į jo kelionės maršrutą.
„Aš neturėjau jokių ryšių su Izraeliu – nei telefonu, nei ekspertų lygmeniu“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad iki kelionių į Artimuosius Rytus vyko derybos su šių šalių vadovais.
„Savo lygmeniu susitarėme, kaip elgtis toliau, po to ten nuvyko mūsų ekspertų grupė. O kai buvo parengta ekspertų išvada, į šią kelionę išvykau ir aš. Susitikau su vadovais, o susitarimai jau buvo parengti ir sudarė pagrindą mums bendrauti“, – pridūrė V. Zelenskis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas apsilankė Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare ir Jordanijoje.
Be kita ko, Ukraina su Kataro valstybės emyru šeichu Tamimu bin Hamadu Al Thani ir ministru pirmininku šeichu Mohammedu bin Abdulrahmanu Al-Thani susitarė dėl abipusiai naudingos partnerystės gynybos sektoriuje, kuri truks ne mažiau nei 10 metų. Panašus susitarimas buvo sudarytas ir su Saudo Arabija.
Ukraina atsiprašė dėl nuklydusių dronų: skelbia galimą priežastį
Ukraina pirmadienį pranešė atsiprašiusi Helsinkio po to, kai savaitgalį Pietų Suomijoje nukrito du ukrainiečių dronai.
Kyjivo teigimu, dronus iš kurso greičiausiai išmušė Rusijos trukdžiai.
Rusijos kaltinimus šnipinėjimu JK vadina visiška nesąmone
Jungtinė Karalystė (JK) pirmadienį apkaltino Rusiją vykdant „agresyvią ir koordinuotą priekabiavimo kampaniją“, Maskvai nusprendus išsiųsti britų diplomatą, apkaltintą šnipinėjimu.
„Šiandien Rusijos pateikti kaltinimai mūsų diplomatams yra visiška nesąmonė“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai. Jis pridūrė, kad Rusija „skelbia piktavališkus ir visiškai nepagrįstus kaltinimus apie jų darbą“.
Rusija nurodė iš šalies išvykti Jungtinės Karalystės (JK) ambasados Maskvoje diplomatui, kurį apkaltino šnipinėjimu, pirmadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi saugumo tarnyba FSB.
Diplomatas, kurį FSB įvardijo kaip ambasados sekretorių Albertus Gerhardus Janse Van Rensburgą (Albertą Gerhardą Jansę Van Rensburgą), įtariamas vykdęs „ardomąją žvalgybinę veiklą, keliančią grėsmę Rusijos saugumui“, pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad iškvietė Jungtinės Karalystės laikinąjį reikalų patikėtinį.
Maskva ir Londonas per pastarąjį dešimtmetį išsiuntė toli gražu ne vieną ambasadų darbuotoją, abiem pusėms kaltinant viena kitą šnipinėjimu.
Po vienos pusės įvykdyto išsiuntimo paprastai seka analogiškas kitos pusės atsakas.
Londono ir Maskvos santykius, kurie dėl karo Ukrainoje šiuo metu yra itin prasti, dešimtmečius temdo kaltinimai šnipinėjimu.
Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Rusiją: pateikė pasiūlymą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Rusijai paliaubas energetikos sektoriuje, siekiant sušvelninti karo Irane sukeltą naftos krizę.
„Jei Rusija pasirengusi nutraukti Ukrainos energetikos objektų bombardavimą, mes nesiimsime atsakomųjų veiksmų prieš jų energetikos sektorių“, – žurnalistams sakė Ukrainos prezidentas.
ELTA primena, kad vasario 28 d. Izraeliui ir JAV pradėjus bombarduoti Iraną ir nužudžius aukščiausiąjį Islamo Respublikos lyderį, Teheranas atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione bei laivus Hormūzo sąsiauryje.
Persijos įlanką su likusiais pasaulio vandenynais jungiančiu Hormūzo sąsiauriu paprastai keliaudavo maždaug penktadalis pasaulio dujų ir naftos. Dėl Irano atakų prieš komercinius laivus ir grasinimų naujais smūgiais beveik jokie tanklaiviai nebegali šiuo sąsiauriu gabenti naftos, dujų ir kitų prekių. Dėl to smarkiai išaugo naftos kainos, ekspertai ir vyriausybės visame pasaulyje nuogąstauja dėl galimos infliacijos.
Operacija stringa: įvertino pirmuosius Rusijos pavasario puolimo rezultatus
Prasidėjus Rusijos pavasario–vasaros puolimui, rusų pajėgos sunkiai veržiasi į priekį Ukrainos šiaurinėje dalyje, sako JAV Karo tyrimų institutas (ISW).
Ukrainos karinis stebėtojas Kostyantynas Mašovecas kovo 29 d. pranešė, kad Rusijos 3-iosios jungtinių ginkluotųjų pajėgų armijos daliniai, kovojantys į rytus nuo Slovjansko, iš esmės sustojo.
Stebėtojas pažymėjo, kad Rusijos pajėgoms per pastarąją savaitę nepavyko pažengti į priekį, nors rusai ir taktiškai įsiveržė į Ukrainos gynybos linijas tarp Kryva Lukos ir Riznykivkos.
Anot jo, kitos rusų jungtinių ginkluotųjų pajėgų armijos į priekį žengia dar lėčiau. M. Mašovecas pastebėjo, kad rusų pajėgos, ko gero, turės tik vieną (3-ąją) jungtinių ginkluotųjų pajėgų armiją, galinčią tiesiogiai veržtis į Slovjansko ir Kramatorsko liniją.
„Sprendimas vykdyti tokią operaciją be vienas kitą papildančių operacijų flanguose tikriausiai dar labiau stabdytų Rusijos pajėgų žengimą į rytus nuo Slovjansko ir sukeltų kritiškai didelius nuostolius, palyginti su neproporcingai mažais laimėjimais“, – rašoma ISW ataskaitoje.
Vis dėlto K. Mašovecas taip pat įspėjo, kad minėtos armijos daliniai vietoje žengimo čia pulti rinktis gali Lymano arba Kostiantynivkos kryptimis.
ISW vertinimu, ši operacija taip pat reikalautų, kad Rusijos pajėgos laikinai atsisakytų tiesioginio puolimo prieš gynybos linijas Ukrainos šiaurinėje dalyje, „o tai keltų iššūkį Kremliaus kognityvinės karo taktikos pastangoms, kuriomis siekiama pavaizduoti, kad Rusijos pajėgos vienu metu veržiasi visame karo veiksmų rajone, ir klaidingai pateikti, kad Ukrainos gynybos linijos žlunga“.
Rusija išsiunčia JK diplomatą, apkaltinusi jį šnipinėjimu
Rusija nurodė iš šalies išvykti Jungtinės Karalystės (JK) ambasados Maskvoje diplomatui, kurį apkaltino šnipinėjimu, pirmadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi saugumo tarnyba FSB.
Diplomatas, kurį FSB įvardijo kaip ambasados sekretorių Albertus Gerhardus Janse Van Rensburgą, įtariamas vykdęs „ardomąją žvalgybinę veiklą, keliančią grėsmę Rusijos saugumui“, pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA.
„Priimtas sprendimas panaikinti Janse Van Rensburgo akreditaciją ir nurodyti jam per dvi savaites palikti Rusiją“, – RIA citavo FSB pranešimą.
Lukašenkai iš Trumpo – padėka, pagyrimas ir kvietimas
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 150 iš 164 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 150 iš 164 bepiločių orlaivių, kuriais Rusijos pajėgos puolė Ukrainą nuo kovo 29 d. vakaro, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo pirmadienio, kovo 29 d., 18 val. rusai iš laikinai okupuoto Krymo atakavo Ukrainą balistine raketa „Iskander-M“, o iš Briansko, Oriolo, Kursko, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija), Čaudos ir Hvardijskės (Krymas) krypčių – 164 koviniais „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmas“ tipo bei kitokio tipo bepiločiais orlaiviais.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninė karyba, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki pirmadienio, kovo 30 d., 8.30 val. oro gynybos pajėgos numušė arba neutralizavo 150 rusų bepiločių orlaivių.
Septyniose vietose fiksuoti balistinės raketos ir 12-os smogiamųjų bepiločių orlaivių smūgiai, o dviejose vietose kriso numušti taikiniai (nuolaužos). Oro pajėgos įspėjo, kad ataka tęsiasi, nes oro erdvėje yra keli rusų bepiločiai.
Ukrainos gynybos ministras: veikiami Rusijos propagandos, okupantai vis dažniau nusižudo
Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariškiai vis dažniau atima sau gyvybę, kai patiria sužalojimų arba būna apsupti bepiločių orlaivių spiečių, platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fedorovas.
„Kiekvieną dieną gauname vaizdo patvirtinimus iš fronto, kur priešo pėstininkai susinaikina. Tai dažniausiai nutinka arba po to, kai juos sužeidžia bepilotis orlaivis, arba kai jie būna apsupti Ukrainos bepiločių spiečiaus“, – pažymėjo M. Fedorovas.
Pasak jo, tokių atvejų skaičius kasdien didėja.
„Tokia žiauri savižudybė yra Rusijoje priimtų sprendimų rezultatas. Visų pirma, propaganda kalba apie situacijos kontrolę ir pranašumą. Tačiau praktikoje viskas atrodo kitaip: nepasiruošę žmonės, jokių evakuacijos galimybių ir nuolatinis bepiločių orlaivių daromas spaudimas“, – aiškino jis.
M. Fedorovas pridūrė, kad, visų antra, Rusijos karinė vadovybė draudžia kariams pasiduoti.
„Propaganda sako, kad geriau iš karto mirti. Nors po paėmimo į nelaisvę karys turi visas galimybes būti iškeistas – šalys reguliariai vykdo tokius apsikeitimus. Tačiau Rusija atima savo piliečių teisę į gyvybę“, – tikino M. Fedorovas.
Jis nurodė, kad kovo mėnuo gali tapti rekordiniu mėnesiu pagal likviduotų rusų skaičių. Smūgių dinamika rodo, kad dėl Ukrainos gynybos pajėgų veiksmų priešo nuostoliai viršys 30 tūkst. sunkiai sužeistųjų ir žuvusiųjų.
„Pasiekus 50 tūkst. per mėnesį likviduotų okupantų skaičių, tai turės katastrofiškų padarinių priešui“, – akcentavo M. Fedorovas ir pažadėjo atskirai paaiškinti sprendimus, kurie pavers tai realybe.
Skandalas plečiasi: po šokiruojančių vadovo žodžių apie Ukrainą – „Rheinmetall“ bandymas atsiprašyti
Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ sekmadienį bandė sušvelninti skandalą, kilusį dėl jos vadovo pastabų, kuomet jis Ukrainos gamyklas, gaminančias dronus, palygino su „namų šeimininkėmis“, gaminančiomis ginklus savo virtuvėse. „Rheinmetall“ bando atsiprašyti.
Rusija per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko 870 karių ir 48 artilerijos sistemų
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. kovo 30 d. Rusija Ukrainoje neteko apie 1 296 700 karių, įskaitant 870 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 824 Rusijos tankus (+4), 24 317 šarvuotųjų kovos mašinų (+4), 39 049 artilerijos sistemas (+48), 1 708 reaktyvines salvinės ugnies sistemas (+1), 1 337 oro gynybos sistemas ir 4 491 kruizinę raketą. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 435 lėktuvų, 350 sraigtasparnių, 206 531 bepiločio orlaivio (+2 471), 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 86 160 automobilių ir degalų cisternų (+183) bei 4 105 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Virtinė sprogimų Rusijoje – puolė dronai, skelbiama apie žuvusįjį
Naktis iš sekmadienio į pirmadienį Rusijoje buvo triukšminga, skelbia „Kanal 24“. Samaros srityje buvo smogta svarbiam rusų objektui. O Rusijos pietuose esančiame Taganrogo mieste vėlai sekmadienį griaudėjo sprogimai, vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas, pranešė vietos pareigūnai, kuriuos cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Susikirto Ukraina ir „Rheinmetall“ vadovas: po žeminančių žodžių ukrainiečiams – arši reakcija Kyjive
Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris savo žodžiais savaitgalį sukėlė audrą ir sulaukė Ukrainos pasipiktinimo, skelbia „Politico“. A. Peppergeris išsakė niekinančius komentarus apie Ukrainos dronų programą.
2 dronai įskrido į Suomiją: prezidentas skelbia naujausią žinią
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad po to, kai sekmadienį šalyje buvo pastebėti keli bepiločiai orlaiviai, karinės grėsmės nėra. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis šią žinią sekmadienį paskelbė socialiniame tinkle „X“.
„Šį rytą į Suomijos teritoriją atklydo bepiločiai orlaiviai. Patvirtinta, kad vienas iš bepiločių yra ukrainietiškos kilmės. Noriu pabrėžti, kad Suomijai nekyla karinė grėsmė“, – parašė A. Stubbas.
Kruvinas rusų smūgis: žuvo 3 žmonės, tarp jų – berniukas
Per Rusijos antskrydį Rytų Ukrainos Kramatorsko mieste žuvo trys žmonės, tarp jų – 13-metis berniukas, sekmadienį pranešė Donecko gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Per aviacinės bombos sprogimą buvo sužeisti dar septyni 20–85 m. amžiaus civiliai ir apgadinti keli gyvenamieji pastatai, sakė jis ir pridūrė, kad po griuvėsiais gali būti daugiau aukų.
„Vietoje dirba visos avarinės tarnybos“, – tinkle „Telegram“ parašė V. Filaškinas.
Naujienų agentūros „Unian“ pranešime teigiama, kad per Rusijos bepiločių orlaivių ataką vaikų žaidimų aikštelėje Pietų Ukrainos Mykolajivo srityje buvo sužeista 10 žmonių, tarp jų – aštuoni vaikai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Smogė ten, kur skaudžiausia: Ukrainos smūgiai Rusijos uostui Baltijos jūroje kelia audringas reakcijas
Ukraina jau savaitę smogia Rusijos uostams Baltijos jūroje. Tokiu būdu bandymas sutrukdyti Rusijai gauti pelno iš pabrangusios naftos, rašo „Meduza“.
Praėjusią savaitę Ukrainos dronai tris kartus atakavo Rusijos uostus Baltijos jūroje. Naktį į kovo 23 d. buvo atakuotas Primorsko uostas – apgadinta keletas kuro rezervuarų. Gaisras uoste tęsėsi mažiausiai keturias paras, o jo dūmai buvo matomi net Suomijoje.
Naktį į kovo 25 d. atakuotas Ust Lugos uostas, kilo gaisras, o, „Reuters“ duomenimis, „Novatek“ gamykloje buvo pažeisti technologiniai įrenginiai ir dalis kuro saugojimo rezervuarų. Dar viena ataka Ust Lugoje įvyko naktį į kovo 29 d., sukėlusi pakartotinį gaisrą.
Ust Luga ir Primorskas užima antrą ir ketvirtą vietas didžiausių Rusijos uostų sąraše. Tai du pagrindiniai Baltijos uostai: per Ust Lugą 2025 m. buvo perkrauta 130,5 mln. tonų krovinių, per Primorską – beveik 64 mln. tonų. Be to, tai pagrindiniai naftos eksporto jūrų mazgai vakarinėje Rusijos dalyje.
Primorskas gali iškrauti daugiau nei milijoną barelių per parą ir yra svarbus rusiškos „Urals“ naftos realizavimo taškas. Ust Luga užtikrina apie 700 tūkst. barelių naftos eksporto per parą ir atlieka svarbų vaidmenį išvežant naftos produktus. Pranešta, kad po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių Primorsko ir Ust-Lugos uostai laikinai sustabdė naftos krovą.
Kovo 25 d. „Reuters“ apskaičiavo, kad Rusija neteko apie 40 proc. savo naftos eksporto. Agentūra laikė, kad krovos darbai per Primorską ir Ust Lugą yra sustabdyti, o per Novorosijską – didžiausią Juodosios jūros uostą, kuris kovą taip pat buvo atakuotas dronais – sumažėję.
Taip pat priminta, kad iki šiol neveikia pietinė naftotiekio „Družba“ atšaka, kurią Ukraina uždarė sausio pabaigoje, nurodžiusi būtinybę atlikti remontą po Rusijos dronų atakos.
Ukraina siekia susilpninti Rusijos naftos eksportą, kuris tapo ypač svarbus (tiek pačiai Rusijai, tiek kitoms šalims) energetinės krizės fone dėl JAV ir Izraelio konflikto su Iranu. Rusija laikoma šios situacijos naudos gavėja, todėl Ukraina bando sutrukdyti jai gauti viršpelnį iš pabrangusios naftos.
Tam Ukrainos pajėgos atakuoja ne tik Rusijos uostus, bet ir naftos perdirbimo gamyklas – vien per pastarąjį mėnesį smūgiai suduoti į įmones Leningrado srityje, Krasnodaro krašte ir Baškortostane.
Rusija dėl atakų prieš jos naftos infrastruktūrą kasdien netenka nuo 70 iki 80 mln. dolerių, kovo 27 d. „Nastojashčeje vremia“ sakė naftos ir dujų rinkos ekspertas Borisas Aronšteinas. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos idealiai parinko smūgių laiką ir kryptį... Rusija daro viską, kad didintų eksportą. Naftos gavybą didinti sudėtinga, bet eksporto galimybes ji gali maksimaliai išnaudoti. Būtent į šiuos planus Ukrainos pajėgos ir įsikišo. <…> Atakų apgalvotumas, mastas, kryptis ir jų laikas – visa tai kartu davė tokį efektą, kokio aš per daugiau nei ketverius karo metus nepamenu“, – sakė B. Aronšteinas.
Z-blogeriai sunerimo dėl smūgių uostams – ypač po antrosios atakos Ust Lugoje.
„Vėl mums sudaužė Ust Lugą. Gėda!“ – pareiškė kanalas „Svarščikai“. „Vėl mums smogė kaltais batais per kiaušinius“, – parašė VGTRK karo korespondentas Aleksandras Sladkovas.
Kiti Z-kanalai kritikavo oro gynybos organizavimą virš Ust Lugos ir Primorsko. O neonacistinės DŠRG „Rusič“ kanalas pažymėjo, kad visiškai užblokavus „Telegram“, palydoviniai sugriovimų vaizdai uostuose nepasiektų Rusijos auditorijos ir „nekeltų abejonių mūsų karinio valdymo efektyvumu“.
Po energetinės krizės pradžios dėl karo Artimuosiuose Rytuose Ukraina „gavo signalų“ iš kai kurių partnerių su raginimu mažiau smogti Rusijos naftos sektoriui, pareiškė Volodymyras Zelenskis.
„Dar kartą pabrėžiu: jei Rusija nesmogs Ukrainos energetikai, mes neatsakysime į jų energetiką“, – pridūrė jis.
Kokie partneriai siuntė šiuos signalus, jis nepatikslino. Kovo viduryje, kylant pasaulinėms energijos kainoms, JAV laikinai sušvelnino sankcijas rusiškai naftai. Europoje tai sukėlė nepasitenkinimą.