Karas Ukrainoje. Rusijoje – neramumai: liepsnoja uostas ir aviacijos gamykla

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, komentuodamas pranešimus, kad JAV Gynybos departamentas svarsto galimybę nukreipti ginklus, kurie iš pradžių buvo skirti Ukrainai, į Artimuosius Rytus, pareiškė, jog Amerikos karinės pajėgos nuolat nukreipia savo išteklius. Jis tokias pastabas išsakė ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose vykusiame vyriausybės posėdyje, praneša „Ukrinform“.

„Mes tai darome (nukreipiame karinius išteklius – „Ukrinform“) nuolat. Turime didžiulį kiekį šaudmenų. Turime jų kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, ir visoje Europoje. Esame apsirūpinę. Kartais paimame iš vieno ir panaudojame kitam. Mes padėjome Ukrainai. (Buvęs JAV prezidentas Joe – ELTA) Bidenas pradėjo ir atidavė jai 350 mlrd. dolerių. Gerokai per daug. O dabar mes parduodame, parduodame NATO, o jie tikriausiai perduos Ukrainai. Mums už viską sumokama. Mes daugiau nieko neduodame“, – sakė D. Trumpas.

Jis apibūdino padėtį Ukrainoje kaip „labai sunkią“.

„Labai sunkiai dirbame, kad jį išspręstume (Rusijos ir Ukrainos karą – „Ukrinform“). Jis mums neturi jokios įtakos. Priešingai – mes parduodame daug įrangos tam nelemtam karui. Praėjusį mėnesį žuvo 25 tūkst. žmonių, daugiausia kariai. Niekas nematė nieko panašaus nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tai siaubinga situacija ir, tikėkimės, ji bus išspręsta“, – teigė jis.

D. Trumpas dar kartą pažymėjo, kad tarp Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio yra daug neapykantos.

Be to, jis sukritikavo Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, kuris neseniai pareiškė, kad „karas prieš Iraną yra ne mūsų karas“.

„Ukraina yra ne mūsų karas, bet mes padėjome. Man atrodė, kad tai buvo labai netinkamas pareiškimas. Bet aš norėčiau, kad visi tie jauni žmonės nebebūtų žudomi. Prieš du mėnesius per vieną mėnesį žuvo apie 31 tūkst. žmonių. Prieš du mėnesius žuvo 31 tūkst. Rusijos ir Ukrainos karių. 25 tūkst. praėjusį mėnesį. O jei galėčiau tai išspręsti, man būtų didelė garbė tai padaryti. Norėčiau, kad tai būtų vykę greičiau“, – pažymėjo D. Trumpas.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, amerikiečių laikraštis „The Washington Post“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad JAV Gynybos departamentas svarsto galimybę nukreipti Ukrainai skirtus ginklus į Artimuosius Rytus, nes dėl karo Irane senka kai kurių JAV kariuomenei svarbių šaudmenų atsargos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Saudo Arabiją su neoficialiu vizitu.

Karas Irane paskatino Persijos įlankos šalių susidomėjimą Ukrainos ginklų technologijomis.

Abi šalys vėliau ketvirtadienį ketina pasirašyti susitarimą dėl „bendradarbiavimo saugumo srityje, ypač dangaus apsaugos“, naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Daugiau informacijos apie tai, kas bus numatyta susitarime, jis nepateikė.

Kyjivas siekia pasinaudoti savo patirtimi numušant Rusijos dronus, kad padėtų Persijos įlankos šalims, kurios yra puolamos tais pačiais Irano sukurtais „Shahed“ dronais, kokius Rusija leidžia į Ukrainą.

V. Zelenskis teigė, kad daugiau nei 200 Ukrainos antidronų ekspertų buvo išsiųsti į kelias Artimųjų Rytų šalis, įskaitant Saudo Arabiją. Tai įvyko po to, kai JAV ir Izraelio smūgiai Iranui išprovokavo Teherano atsakomąsias dronų ir raketų atakas.

„Atvykau į Saudo Arabiją. Suplanuoti svarbūs susitikimai“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis, paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame jis Džidoje susitinka su regiono pareigūnu.

„Vertiname paramą ir palaikome tuos, kurie yra pasirengę dirbti su mumis užtikrinant saugumą“, – pridūrė V. Zelenskis.

Saudo Arabija, palaikanti glaudžius saugumo ryšius su JAV, taip pat yra tapusi Irano dronų taikiniu.

Kyjivas reklamuoja savo pigių dronų perėmėjų, elektroninio trukdymo priemonių ir priešlėktuvinių pabūklų derinį, skirtą Rusijos dronams numušti, kaip veiksmingą oro gynybos įrankį.

Ukraina pasiūlė iškeisti savo perėmėjus į gerokai brangesnes oro gynybos raketas, kurias Persijos įlankos šalys šiuo metu naudoja Irano dronams numušti. Kyjivas teigia, kad jam jų reikia daugiau, kad galėtų atremti Rusijos raketų atakas.

Praėjusiais metais Saudo Arabija taip pat priėmė JAV pareigūnus atskiroms deryboms su Ukrainos ir Rusijos delegacijomis, siekiant rasti būdą užbaigti ketverius metus trunkantį karą, kurį 2022-ųjų vasarį išprovokavo Maskvos invazija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis priimti teisės aktus, kuriais būtų blokuojamas Rusijos šešėlinio laivyno laivų plaukiojimas jų vandenyse ir konfiskuojama Rusijos nafta.

„Mums reikia bendrų veiksmų, kad Europoje būtų sukurti griežti įstatymai, leidžiantys šalims blokuoti Rusijos tanklaivius ir konfiskuoti naftą“, – vaizdo pranešime Helsinkyje susirinkusiems Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) vadovams sakė V. Zelenskis.

JEF yra Jungtinės Karalystės (JK) vadovaujamas 10 Šiaurės Europos šalių aljansas.

„Tai turėtų būti reali priemonė, atimanti iš Rusijos galimybę daryti spaudimą Europai“, – teigė jis.

„Prašau taip pat padėti kitiems Europoje stumti šiuos sprendimus į priekį ir įgyvendinti juos savo šalyse“, – sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis taip pat padėkojo Danijai, Švedijai ir Prancūzijai už tai, kad jos neseniai sulaikė laivus, įtariamus priklausant šešėliniam laivynui.

Pasak jo, jų veiksmai buvo „aiškus įrodymas, kad vykdymas yra ne tik įmanomas, bet ir veiksmingas“.

Maskvos šešėlinį laivyną sudaro laivai, naudojami Vakarų sankcijoms apeiti nuo 2022-ųjų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Tai dažnai būna prastos būklės pasenę laivai, neturintys tinkamo draudimo ir pasižymintys neskaidria nuosavybe.

Prancūzijos karinis jūrų laivynas praėjusią savaitę Viduržemio jūroje sulaikė trečiąjį tokį tanklaivį. Tuo tarpu Švedijoje pareigūnai kovo viduryje sulaikė tanklaivį „Sea Owl I“ ir įkalino jo kapitoną, įtariamą dokumentų klastojimu bei laivybos taisyklių pažeidimu.

Trečiadienį JK vyriausybė paskelbė, kad jos kariuomenė nuo šiol galės įlipti į laivus ir sulaikyti tuos, kuriems taikomos sankcijos kaip šešėlinio laivyno daliai, jei jie įplauks į JK teritorinius vandenis.

Europos Sąjungos sankcijos taikomos maždaug 598 laivams, įtariamiems priklausant šiam laivynui.

Ketvirtadienį paskelbtoje NATO ataskaitoje teigiama, kad valstybių narių karinės išlaidos 2025 metais, palyginti su ankstesniais metais, išaugo penktadaliu ir pasiekė 574 mlrd. dolerių (497,7 mlrd. eurų).

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą ragino 32 valstybes nares didinti išlaidas gynybai ir teigė, kad pirmiausia Europa turėtų pati būti atsakinga už savo saugumą.

NATO ataskaitoje nurodoma, kad visos narės dabar viršija tikslą karinėms išlaidoms skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis tikslas buvo nustatytas 2014 metais 2024-iesiems.

Nuo tada, spaudžiant D. Trumpui, NATO praėjusiais metais nustatė naują tikslą – 5 proc. BVP iki 2035 metų.

„Tikiuosi, kad per kitą NATO viršūnių susitikimą Ankaroje sąjungininkės parodys, jog eina aiškiu ir patikimu keliu link 5 proc. tikslo“, – sakė NATO generalinis sekretorius ir buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Praėjusiais metais 3,5 proc. tikslą pasiekė tik trys šalys – Lenkija, Latvija ir Lietuva.

Visos NATO šalys praėjusiais metais padidino savo karines išlaidas, tačiau trijose iš jų išlaidų dalis šiek tiek sumažėjo.

Jungtinėse Valstijose šis rodiklis sumažėjo nuo 3,3 proc. BVP 2024 metais iki 3,19 proc., Čekijoje – nuo 2,07 proc. iki 2,01 proc., o Vengrijoje – nuo 2,21 proc. iki 2,07 procento.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pajėgi pagaminti po 2 tūkst. dronų perėmėjų per dieną, jei tik bus reikalingas finansavimas. Valstybės vadovas tai sakė interviu „Reuters“.

„Turime kovoti dėl finansavimo. Finansavimas sustiprins mūsų oro gynybos pajėgumus. Be jokios abejonės. Technologijos yra. Jei bus biudžetas, Ukraina yra pajėgi pagaminti po 2 tūkst. dronų perėmėjų per dieną“, – sakė prezidentas. 

Jis taip pat pabrėžė, kad į kiekvieną Rusijos ataką bus atsakyta. 

„Visuotinis spaudimas Rusijai mažėja. Matome sankcijų politikos pokyčius. Todėl Ukraina, kitaip nei visi kiti ar daugelis pasaulyje, turi savo sankcijas – ilgojo nuotolio pajėgumus. Rusai turi jausti spaudimą. Jei Ukraina neatsakys į jų smūgius, Rusija tiesiog tęs karą ir net nesvarstys pertraukos“, – pareiškė V. Zelenskis. 

Pasak jo, Rusijos planai aiškūs, tačiau „dabar esame stipresni nei buvome žiemą“. 

„Rusija tęsia antrąjį žiemos operacijos, nukreiptos prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, etapą. Šiuo metu jų taikiniai yra vandens tiekimo sistemos, rezervuarai, užtvankos, logistika ir panašiai“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Jis taip pat sakė, kad Kyjivas nesutinka su Vašingtono vertinimu dėl Rusijos pasirengimo nutraukti karą. Tik papildomas tarptautinis spaudimas gali priversti V. Putiną sutikti su taika.

Vengrijai blokuojant milijardinę ES paskolą Ukrainai, prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėja dėl gresiančio lėšų stygiaus kariuomenei.

„Dronų – tolimojo nuotolių dronų, dronų-perėmėjų, taip pat oro gynybos sistemų – gamybai trūks lėšų, nes šiais pinigais finansuojame tiek europietiškų oro gynybos sistemų, tiek amerikietiškų PAC 3 raketų pirkimą“, – sakė V. Zelenskis interviu prancūzų laikraščiui „Le Monde“. Tai esą rizika Europos saugumui. V. Zelenskis teigė  tikįs, kad europiečiai ras sprendimą.

V. Zelenskis, be to, kritikavo dalies JAV sankcijų rusiškos naftos tiekimui panaikinimą dėl Irano karo. Šiomis įplaukomis Rusija, anot jo, gali toliau finansuotu savo karą.

„Pinigai reiškia dronus. Pinigai reiškia žmones“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas. Tuo tarpu jei Maskva neturėtų pinigų karių verbavimui, rusų kariuomenė būtų silpnesnė. Todėl spaudimas Rusijai turi būti išlaikytas, sakė V. Zelenskis. 

Praėjusį gruodį ES šalys susitarė dėl  90 mlrd. eurų beprocentės paskolos Ukrainai. Tačiau jos išmokėjimą blokuoja Vengrija. Budapeštas reikalauja atnaujinti nutrauktą naftos tiekimą per Ukrainą einančiu „Družba“ naftotiekiu.

Ukraina daugiau kaip ketverius metus priešinasi Rusijos agresijai. Daugiau kaip 40 proc. Ukrainos valstybės biudžeto finansuojama lėšomis iš užsienio.

Estijos laivų statykla „Baltic Workboats“ stato naują karo laivą „Euroguard“, kuris turėtų tapti prototipu dešimties Europos šalių karinėms jūrų pajėgoms, rašo estų nacionalinis transliuotojas ERR.

Prieš trejus metus 10 Europos šalių ir 23 įmonės sudarė konsorciumą, siekdamos sukurti 45 metrų ilgio pusiau autonominį karo laivą. Europos gynybos fondo finansuojamam projektui „Baltic Workboats“ stato konkretų prototipą. Tai kol kas didžiausias šios laivų statyklos projektas. Laivas turės hibridinius variklius, nuotolinio valdymo sistemas, jame bus įrengtos kitos pažangios technologijos.

Saremos saloje statomas aliuminio korpuso laivas yra prototipas, kurį kiekviena šalis ir klientas galės pritaikyti įmontuodami savo konkrečiai misijai tinkamą įrangą.

„Estijoje nėra didelių karinės pramonės pajėgumų. Mūsų istorija parodė, kad mokame statyti laivus. Šiandien mes sėdime laive, kuris yra pirmasis tikras karo laivas, pastatytas ir įrengtas „Baltic Workboats“ ir išleistas į vandenį“, – ERR sakė bendrovės valdybos narys Ahto Pärlas.

Projekto vadovas Jüri Saska pabrėžė šio karo laivo universalumą.

„Šis palyginti sunkus laivas gali vežti iki penkių 20 pėdų konteinerių, kurie gali būti naudojami įvairiems pajėgumams išbandyti – nuo kovos su povandeniniais laivais ir priešmininių priemonių iki minų klojimo ir dar daugiau. Šia prasme tai yra gera bazinė platforma eksperimentams. Jis taip pat gali būti naudojamas ginklams, radaro sistemoms, įvairioms jutiklių sistemoms ir, žinoma, autonominei navigacijai išbandyti, kurią mes tikrai sieksime išbandyti 2027 m.. Šis laivas neturi užsakovo, išskyrus pagrindinį dokumentą, pagal kurį jis statomas, ir kuriamas pajėgumas. Taigi viduje mes daug diskutuojame apie tai, ko gali prireikti kariniams tikslams ir ką inžinieriai galėtų sukurti“, – sakė buvęs Estijos karinio jūrų laivyno vadas, į laivų statyklą pakviestas praėjusių metų vasarą darbui konkrečiai su „Euroguard“.

ERR teigimu, karo laivo „Euroguard“ bandymai jūroje turėtų prasidėti šį rudenį.

Saremos saloje įsikūrusi laivų statykla „Baltic Workboats“ vykdo veiklą jau 25 metus ir jau pastatė beveik 300 laivų. Ji stato patrulinius laivus Estijos kariniam jūrų laivynui ir eksportuoja daug laivų į užsienį, įskaitant elektrinius keltus į Švediją. Šiuo metu prie statyklos krantinės stovi mažas vandeniliu varomas tanklaivis, kuris nutirpus ledui plauks į Lietuvą.

Šiuo metu Rusijos kariai persigrupuoja ir ruošiasi didesnio masto puolamiesiems veiksmams, kurie gali tapti intensyvesni, kai viskas sužaliuos ir augmenija padės įsiskverbimo grupėms pasislėpti.

Apie tai kalbėdamas per televiziją pranešė Ukrainos Jungtinių pajėgų grupės atstovas spaudai Viktoras Trehubovas.

„Šiuo metu priešas persigrupuoja ir ruošiasi didesnio masto puolimams, kai atsiras vadinamoji „žalioji priedanga“, tai yra, kai sužaliuos augmenija, suteikianti galimybę vykdyti įsiskverbimo operacijas paprasčiausiai slapstantis už medžių“, – sakė V. Trehubovas.

Pasak jo, palyginti su praėjusiais mėnesiais, kai kuriuose fronto ruožuose šiuo metu santykinai ramu. Jis pažymėjo, kad karščiausia kryptis atsakomybės zonoje tebėra Lymanas.

Kaip pranešta, per pastarąją parą, kovo 25 d., fronto linijoje užfiksuoti 158 susirėmimai tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos okupantų.

Šiuo metu Rusijos kariai persigrupuoja ir ruošiasi didesnio masto puolamiesiems veiksmams, kurie gali tapti intensyvesni, kai viskas sužaliuos ir augmenija padės įsiskverbimo grupėms pasislėpti.

Apie tai kalbėdamas per televiziją pranešė Ukrainos Jungtinių pajėgų grupės atstovas spaudai Viktoras Trehubovas.

„Šiuo metu priešas persigrupuoja ir ruošiasi didesnio masto puolimams, kai atsiras vadinamoji „žalioji priedanga“, tai yra, kai sužaliuos augmenija, suteikianti galimybę vykdyti įsiskverbimo operacijas paprasčiausiai slapstantis už medžių“, – sakė V. Trehubovas.

Pasak jo, palyginti su praėjusiais mėnesiais, kai kuriuose fronto ruožuose šiuo metu santykinai ramu. Jis pažymėjo, kad karščiausia kryptis atsakomybės zonoje tebėra Lymanas.

Kaip pranešta, per pastarąją parą, kovo 25 d., fronto linijoje užfiksuoti 158 susirėmimai tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos okupantų.

Remiantis praėjusią naktį paskelbtu dekretu, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas įsakė nuo liepos mėnesio sustabdyti gamtinių dujų tranzitą į Ukrainą per savo šalį.

Šis dekretas buvo priimtas tuo metu, kai V. Orbánas siekia daryti spaudimą kaimyninei šaliai, kad ji atnaujintų naftos tiekimą per naftotiekį „Družba“, kuris buvo pažeistas per vieną iš Rusijos smūgių.

„Kol Ukraina neteiks mums naftos, iš Vengrijos negaus dujų“, – trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje parašė V. Orbánas.

Ekspertų nuomone, dujų tranzito į Ukrainą blokavimas kelia rimtų teisinių klausimų.

Prekybą dujomis kontroliuoja privačios įmonės, įskaitant bendroves, prekiaujančias šia energetikos žaliava, ir tas, kurios rūpinasi jos transportavimu dujotiekiais. Vengrijoje šią veiklą vykdo dujotiekio operatorius „FGSZ“ – naftos ir dujų koncerno „MOL“ dukterinė įmonė.

Prekybininkai iš dujotiekių operatorių perka tranzito pajėgumus, kurie paskirstomi aukciono būdu.

V. Orbáno dekretu Vengrijos operatoriui „FGSZ“ nuo liepos mėnesio bus draudžiama siūlyti tranzito pajėgumus punktams, per kuriuos dujos keliauja į Ukrainą.

Ši įmonė antrojo ketvirčio, t. y. laikotarpio iki birželio mėnesio, tranzito pajėgumus jau išpardavė. Pažeidus bet kurias šių sutarčių sąlygas, vyriausybei galėtų būti pareikšta milžiniškų pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo.

Valstybinio dujų tinklo operatoriaus duomenimis, praėjusiais metais apie 44 proc. į Ukrainą importuojamų dujų buvo tiekiamos per Vengriją. Svarbios dujų tranzito į Ukrainą šalys yra ir Lenkija bei Slovakija.

Vengrijos ministro pirmininko, kuris yra laikomas svarbiausiu Rusijos sąjungininku Europoje, balandžio 12 d. laukia parlamento rinkimai. Jis kaltinamas tuo, kad spaudimą Ukrainai daro, siekdamas laimėti balsų.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad, Maskvai susiduriant su vis didėjančiu visuomenės nepasitenkinimu dėl plačiai paplitusio interneto blokavimo, bus sulaikomi visi, kurie protestuos prieš masiškai išjunginėjamą internetą.

Trečiadienį Rusijos sostinė oficialiai panaikino Maskvoje tris savaites galiojusius mobiliojo interneto ryšio apribojimus – Kremlius šią priemonę pavadino „būtina“ saugumo sumetimais, – tačiau daugelyje miesto rajonų ryšys tebėra prastas.

Rusijos regionų valdžia jau keletą mėnesių riboja mobiliojo interneto paslaugas, teigdama, kad taip bandoma sukliudyti ukrainiečių kontratakoms, kurių metu naudojami dronai jungiasi prie vietinių duomenų teikėjų.

Ketvirtadienį Rusijos vidaus reikalų ministerija įspėjo dėl dalyvavimo „neleistinuose viešuose renginiuose“, mat, jos teigimu, pastaruoju metu „padaugėjo“ raginimų burtis į mitingus.

„Visi bandymai organizuoti tokius renginius bus nedelsiant slopinami, o jų organizatoriai ir dalyviai bus sulaikomi“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Rusijos valdžia jau seniai uždraudė gatvės demonstracijas.

Jų organizatoriai privalo iš anksto gauti vietos valdžios institucijų leidimą rengti bet kokius viešus susibūrimus, tačiau beveik visi prašymai būna atmetami.

Nuo tada, kai į Ukrainą įsiveržė rusų karinės pajėgos, Rusija sugriežtino taisykles, draudžiančias viešai reikšti nepritarimą, ir priėmė griežtus karinės cenzūros įstatymus, kuriais buvo uždrausta kritikuoti Kremlių bei Rusijos kariuomenę.

Šalies pietuose esančio Krasnodaro miesto valdžios atstovai pirma davė leidimą šį savaitgalį surengti viešą protestą prieš interneto blokavimą, tačiau vėliau jį atšaukė.

Bandymai surengti leistinus viešus mitingus buvo bevaisiai ir kituose Rusijos miestuose.

Rusijoje trinka ne tik interneto ryšys – šalyje pradėtos riboti ir populiariosios žinučių siuntimo programėlės „WhatsApp“ bei „Telegram“, kuriomis pastaraisiais mėnesiais iš esmės buvo galima naudotis tik per duomenų srautą maskuojantį virtualųjį privatų tinklą (VPN).

Maskva tuo tarpu ragina rusus naudotis valstybės remiama žinučių siuntimo platforma „Max“.

Kritikai teigia, kad Kremlius tokiomis priemonėmis bando sugriežtinti piliečių kontrolę ir stebėjimą internete.

Maskvoje masiškai išjungus internetą, kilo didžiulis vietos gyventojų ir verslo atstovų nepasitenkinimas, mat sutriko taksi ir pristatymo paslaugos, o parduotuvėse netgi nustojo veikti mokėjimo terminalai.

Pardavimo duomenys rodo, kad po to, kai nustojo veikti interneto ryšys, smarkiai išaugo popierinių žemėlapių, pranešimų gaviklių ir radijo ryšio priemonių pardavimai.

Ukrainos oro gynyba neutralizavo 130 iš 153 rusų paleistų dronų, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos. 

Nuo trečiadienio 18.00 val. okupantai paleido į Ukrainą 153 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 100), „Gerbera“, „Italmas“ bei kitų tipų imitacinius bepiločius. 

Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.

Preliminariais duomenimis, 130 priešo dronų buvo numušta/neutralizuota šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose.

11 vietų registruoti 16 dronų smūgiai, penkiose vietose – numuštų oro taikinių nuolaužos.

Rusija naktį į ketvirtadienį vėl atakavo Ukrainos geležinkelių ir uostų infrastruktūrą, pranešė vyriausybės pareigūnas.

Ukrainos atstatymo vicepremjeras bei bendruomenių ir teritorijų plėtros ministras Oleksijus Kuleba teigė, kad Rusijos dronai smogė lokomotyvų techninės priežiūros objektui Kirovohrado srityje ir apgadino kelis lokomotyvus.

Jį cituoja portalas „Ukrainska Pravda“.

Ukrainos pietuose užfiksuoti pataikymai į sandėliavimo patalpas ir prieplaukas, taip pat apgadintos uosto operatoriams priklausančios patalpos bei jūrų terminalas.

„Laimė, per šias atakas niekas nenukentėjo. Visos atitinkamos tarnybos dirba, kad pašalintų padarinius ir atnaujintų veiklą“, – pažymėjo O. Kuleba.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. kovo 26 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 292 170 karių, iš kurių 1 210 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 807 priešų tankus (+1), 24 278 šarvuotąsias kovos mašinas (+4), 38 795 artilerijos sistemas (+49), 1 698 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 337 oro gynybos sistemas (+1), 435 karo lėktuvus, 350 sraigtasparnių, 198 389 nepilotuojamuosius orlaivius (+2 038), 4 491 kruizinę raketą, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 85 352 transporto priemones ir kuro cisternas (+201), 4 100 specialiosios įrangos vienetų (+2).

Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.

Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris paskelbė, kad Britanijos specialiųjų pajėgų kariai galės lipti į Rusijos šešėlinio laivyno laivus ir juos sustabdyti, šiems plaukiant per Jungtinės Karalystės vandenis.

Anot K. Starmerio, Jungtinė Karalystė tanklaivius stabdys kartu su sąjungininkėmis iš Šiaurės Europos, kad būtų galima „dar griežčiau“ persekioti sankcijas pažeidinėjančius laivus.

Ministras pirmininkas leidimą Jungtinei Karalystei sulaikyti šešėlinio laivyno laivus davė tuo metu, kai vyksta į Helsinkį, kur dalyvaus aukščiausiojo lygio Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių vadovų susitikime.

JEF – 10 Šiaurės Europos šalių karinė koalicija, kuriai vadovauja Jungtinė Karalystė, – siekia apsisaugoti nuo Rusijos antpuolių.

Jose taip pat dalyvauja Danija, Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija.

Pranešama, kad Maskvos šešėlinį laivyną sudaro daugiau nei tūkstantis pasenusių tanklaivių.

Jie, plaukdami po kitų šalių vėliavomis, neteisėtai išveža naftą ir kitas prekes iš Rusijos, tokiu būdu apeinant sankcijas, kurias Vakarai taiko nuo pat Ukrainos invazijos pradžios.

JEF narės Suomija, Švedija ir Estija neseniai sulaikė keletą įtariamų nelegalių tanklaivių, plaukusių per Baltijos jūrą.

Uždarant Britanijos vandenis šešėliniam laivynui, siekiama priversti Rusijos laivus rinktis ilgesnius ir brangesnius jūrų maršrutus arba rizikuoti, kad Jungtinė Karalystė juos sulaikys.

„Mes gyvename vis labiau nepastoviame ir pavojingame pasaulyje, kasdien susiduriame su grėsmėmis iš įvairių pasaulio kampelių“, – sakė K. Starmeris.

„Mano, kaip ministro pirmininko, pagrindinė pareiga yra užtikrinti šios šalies saugumą ir ginti Britanijos interesus tiek čia, tiek užsienyje.“

„[Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas trina rankas, stebėdamas karą Artimuosiuose Rytuose, nes mano, kad pakilusios naftos kainos padės jam papildyti kišenes.“

„Būtent todėl mes dar griežčiau persekiosime jo šešėlinį laivyną, siekdami ne tik užtikrinti Britanijos saugumą, bet ir atimti iš Putino karo mašinos nešvarų pelną, kuriuo finansuojama jo barbariška kampanija Ukrainoje.“

„Jam ir jo bendrams neturėtų kilti jokių abejonių – mes visada ginsime savo suverenumą ir remsime Ukrainą tiek, kiek reikės.“

Britų pajėgos jau kelerius metus seka šešėlinio laivyno laivus ir remia kitų šalių operacijas, skirtas šiems laivams sulaikyti.

Sausio mėnesį Jungtinė Karalystė padėjo Jungtinėms Valstijoms sulaikyti naftos tanklaivį „Marinera“.

Šį po Rusijos vėliava plaukusį laivą, kuris pirmiau vadinosi „Bella-1“, Atlanto vandenyne sulaikė JAV pajėgos, kurioms padėjo Karališkųjų oro pajėgų (RAF) lėktuvai ir britų aprūpinimo laivas „RFA Tideforce“.

Po to tą patį mėnesį Karališkojo laivyno patrulinis laivas „HMS Dagger“ padėjo prancūzams vakarinėje Viduržemio jūros dalyje sulaikyti dar vieną sankcijų sąraše esantį laivą – „The Grinch“, sekdamas jį, kai šis plaukė per Gibraltaro sąsiaurį.

Praėjusią savaitę prancūzai, padedami Jungtinės Karalystės, Viduržemio jūroje sulaikė naftos tanklaivį „Deyna“.

Tuo tarpu Libijos valdžios institucijos į krantą nutempė įtariamą šešėlinio laivyno naftos tanklaivį, kuris buvo rastas dreifuojantis Viduržemio jūroje – manoma, kad jam smogė dronas.

Suskystintąsias gamtines dujas gabenantis tanklaivis buvo nutemptas baiminantis, kad Viduržemio jūroje gali išsilieti jo krovinys.

Tikimasi, kad JEF viršūnių susitikime ministras pirmininkas ir kiti lyderiai aptars bendrą saugumą vadinamojoje Tolimojoje Šiaurėje bei karą Ukrainoje.

Rusija siekė šantažuoti JAV siūlydama nutraukti dalijimąsi karine žvalgybos informacija su Iranu, jei Vašingtonas mainais atkirstų Ukrainą nuo savo žvalgybos duomenų, pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jo interviu naujienų agentūrai „Reuters“ buvo paskelbtas trečiadienį.

V. Zelenskis, pirmadienį pareiškęs, kad Ukrainos karinė žvalgyba turi neginčijamų įrodymų apie Rusijos teikiamą žvalgybos informaciją Iranui, sakė asmeniškai peržiūrėjęs šiuos duomenis, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Ukrainos lyderis taip pat teigė, kad kai kuriuose Irano dronuose, naudotuose per atakas prieš JAV karinius objektus ir sąjungininkus per karą Artimuosiuose Rytuose, buvo rasta rusiškų komponentų.