„Remontas truks mažiausiai pusmetį“, – sakė vienas su situacija susipažinęs asmuo.
Zelenskis: Baltarusijoje esantys retransliatoriai nuo birželio 22 d. nebeveikia
Baltarusijos teritorijoje esančios retransliacijos stotys, kurios buvo naudojamos Rusijos smūgiams prieš Ukrainos teritoriją koordinuoti, nuo birželio 22 d. nebeveikia. Tai trečiadienį žurnalistams pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ar jos buvo išmontuotos, ar ne, sąžiningai sakau, dar nežinau, bet dirbame šiuo klausimu. Labai atidžiai stebiu situaciją ir kasdien gaunu ataskaitas. Faktas yra tas, kad šiuo metu retransliavimo stotys neveikia“, – sakė jis.
Birželio 19 d. V. Zelenskis davė Baltarusijai savaitę laiko demontuoti pasienyje įrengtus Rusijos dronų signalų stiprintuvus.
„Jei jis (Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka) to nepadarys, tai padarysime mes“, – tada įspėjo V. Zelenskis.
Birželio 21 d. prezidentas teigė, kad baltarusių institucijos kol kas nereagavo į Ukrainos reikalavimus išjungti retransliacijos stotis.
Per Rusijos smūgį Ukrainoje žuvo išminavimo ekspertas
Per Rusijos smūgį pietų Ukrainoje žuvo išminavimo ekspertas, dirbęs Oslo įsikūrusioje labdaros organizacijoje „Norwegian People's Aid“, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė grupės atstovai.
Per ataką taip pat sužeisti penki žmonės, vieno iš jų būklė sunki, nurodė organizacija.
„Vienas žmogus žuvo, vieno būklė kritinė, o keturi yra sužeisti (...) Išpuolis įvyko Chersono srityje“, – AFP sakė organizacijos direktorius Ukrainoje Bujaras Hoxha (Bujaras Hodža).
Chersono srities karinės administracijos vadovo pavaduotojas AFP patvirtino, kad nukentėję darbuotojai yra Ukrainos piliečiai.
Iš karto nebuvo aišku, kada tiksliai įvyko šis incidentas.
Srities prokuratūros duomenimis, tai buvo raketų smūgis.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, žuvo arba buvo sužeista dešimtys pagalbos darbuotojų, rodo „Aid Worker Security Database“ duomenys.
„Norwegian People's Aid“ pranešime spaudai nurodė, kad Ukrainoje dirba daugiau nei 450 organizacijos darbuotojų.
Rusijos dronas puolė automobilį Zaporižios srityje, žuvo vairuotojas
Rusijos pajėgos dronu puolė civilinę transporto priemonę Zaporižios rajone, žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti, „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
„Rusijos dronas puolė civilinę transporto priemonę netoli parduotuvės Taurijskėje“, – parašė jis.
Pasak pranešimo, vairuotojas žuvo įvykio vietoje. Dvi 60 ir 68 metų keleivės buvo sužeistos, joms suteikta medicinos pagalba.
Taip pat pranešta, kad Rusijos pajėgos numetė valdomas aviacijos bombas ant Kušuhumo gyvenvietės netoli Zaporižios.
Zelenskis: dėl Ukrainos smūgių Rusija perkelia oro gynybos sistemas
Ukrainos žvalgyba gavo Rusijos vidaus dokumentus, rodančius, kad Rusija perkelia oro gynybos sistemas iš įvairių regionų į Maskvą ir prie Kerčės tilto, o tai susilpnina apsaugą kitur Rusijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, „Telegram“ kanale pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, išklausęs Ukrainos karinės žvalgybos agentūros vadovo Oleho Ivaščenkos pranešimo.
Žvalgyba taip pat gavo Rusijos vidaus dokumentus, kuriuose įvertinti Ukrainos vadinamųjų ilgojo nuotolio sankcijų padariniai. Juose kalbama ir apie priemones, kurių Rusijos vadovybė ėmėsi reaguodama į susidariusią padėtį.
"Viena iš tokių priemonių – oro gynybos sistemų perkėlimas iš Rusijos regionų į Maskvą ir prie Kerčės tilto. Iš esmės tai yra tie du perimetrai, kuriuos rusams įsakyta saugoti susilpninant kitų jų teritorijų ir laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos gynybą. Padarysime reikiamas išvadas“, – parašė V. Zelenskis ir pridūrė, kad atskiroje ataskaitoje išnagrinėta Rusijos raketų gamybos ir strateginės karinės aviacijos būklė.
„Rengiame naujus, visiškai teisingus žingsnius atsakant į Rusijos tęsiamą karą ir jos smūgius į Ukrainą. Svarbu, kad kuo daugiau rusų suprastų, jog atmesdama diplomatiją Rusijos vadovybė pratęsia karą. Ukraina pateikė esminius diplomatinius pasiūlymus. Dėkojame visiems, kurie gina mūsų valstybę ir mūsų žmones“, – parašė V. Zelenskis.
Prieš kelias dienas Ukraina antrą kartą per savaitę smogė Maskvos naftos perdirbimo gamyklai. Generalinis štabas pranešė apie tiesioginius pataikymus ir didelio masto gaisrą. „Reuters“ pranešė, kad per naujausią dronų ataką buvo apgadintas antrasis didelis distiliavimo įrenginys Maskvos naftos perdirbimo gamykloje, ji neribotam laikui sustabdė naftos perdirbimą.
Dronai puolė „Gazprom“ helio ir dujų perdirbimo gamyklas Rusijos Orenburgo srityje
Naktį į trečiadienį dronai puolė Rusijos Orenburgo sritį ir, remiantis vietos socialinių tinklų grupių pranešimais, galėjo pataikyti į „Gazprom“ helio ir dujų perdirbimo gamyklas, pranešė „The Moscow Times“.
Apie ataką Rusijos regione pranešė ir jo gubernatorius Jevgenijus Solncevas. Pasak jo, keli dronai buvo numušti „virš pramonės objekto regiono sostinėje“. Pirminiais duomenimis, niekas nenukentėjo, „Telegram“ kanale parašė gubernatorius, bet išsamesnės informacijos apie ataką nepateikė.
Stebėtojai, remdamiesi vietos socialinių tinklų grupėmis, pranešė, kad taikiniai buvo Orenburgo helio gamykla „Gazprom Dobyčia Orenburg LLC“ ir Orenburgo dujų perdirbimo gamykla. Abi jos priklauso „Gazprom“ ir yra didžiausios šios pramonės šakos įmonės.
„Supernova Telegram“ kanalo duomenimis, mažiausiai trys gaisrai kilo Orenburgo dujų perdirbimo gamykloje, priklausančioje didžiausiam pasaulyje Orenburgo dujų ir chemijos kompleksui, per metus perdirbančiam 37,5 mlrd. kubinių metrų dujų.
Palydovai taip pat aptiko kelis gaisro židinius gamyklos teritorijoje. Gyventojų nufilmuotuose vaizduose matyti virš gamyklos kylantys dūmai.
„Gazprom Dobyčia Orenburg“ valdo naftos ir dujų telkinius bei gamybos įrenginius, įskaitant vietos helio gamyklą, ją Ukrainos ginkluotosios pajėgos puolė 2025 m. rugpjūtį.
Pasak leidinio, Orenburgo dujų perdirbimo gamykla gamina komercines dujas, sierą, dujų kondensatą ir kitus produktus. Be to, ši gamykla vienintelė Rusijoje gamina odorantą – medžiagą, reikalingą suteikti dujoms savitą kvapą, kad būtų galima aptikti nuotėkius. Iki 2025 m. Orenburgo dujų perdirbimo gamykla tiekė dujas į Europą per Ukrainą. Praėjusių metų spalį po dronų atakos bendrovė nebegauna žaliavų iš Kazachstano.
Orenburgas yra beveik už 2000 kilometrų nuo Ukrainos, ties vieta, kur baigiasi Europa ir prasideda Azija.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, praėjusią naktį šalies oro gynybos pajėgos virš Rusijos regionų, įskaitant Orenburgo sritį, perėmė 323 Ukrainos bepiločius orlaivius.
Taip pat pranešta, kad Ukrainos saugumo tarnybos (SSU) specialiųjų operacijų centro „Alfa“ kariai sėkmingai atakavo Rusijos kariuomenės oro gynybos sistemas Kerčės sąsiaurio rajone, taip pat Sakų ir Hvardijskės karinių aerodromų infrastruktūrą laikinai okupuotame Kryme.
Rusija prabilo apie pasaulinio karo grėsmę: įvardijo vienintelį apsaugos garantą
Branduoliniai ginklai yra vienintelis garantas, saugantis pasaulį nuo nuslydimo į pasaulinį karą, trečiadienį pareiškė Kremlius.
Paskutinė Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų branduolinių ginklų kontrolės sutartis „New START“ baigė galioti vasarį, tai panaikino apribojimus dviem didžiausioms pasaulio branduolinėms valstybėms ir sukėlė būgštavimų dėl naujų daugiašalių ginklavimosi varžybų.
Kol kas nematyti jokių ženklų, kad kuri nors šalis imtųsi atnaujinti ar kita pakeisti sutartį, nors abi šalys susitarė atkurti aukšto lygio karines derybas.
Kalbėdamas užsienio politikos forume Maskvoje, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad pasaulinė saugumo sistema „griūva“.
„Tiesą sakant, šiame pasaulyje mums nebelieka nieko, išskyrus branduolinį atgrasymą. Tai vienintelis dalykas, apsaugantis pasaulį nuo pasaulinio karo“, – sakė jis.
„Technologijoms tobulėjant, jau aišku, kad atsiras naujų tipų nebranduolinių ginklų, tačiau galiausiai savo naikinamąja galia jie gali prilygti branduoliniams ginklams“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per penktus metus trunkantį jo pradėtą karą su Ukraina ne kartą pasitelkė branduolinę retoriką. Europa ir JAV kaltino jį neatsakingu žvanginimu ginklais.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino sudaryti naują sutartį, į kurią būtų įtraukta Kinija, didinanti savo branduolinį arsenalą, nors jis tebėra daug mažesnis nei Rusijos ar Jungtinių Valstijų. Pekinas tokį spaudimą viešai atmetė.
Maskva teigia, kad jei Kinija bus įtraukta į naują susitarimą, turėtų būti įtrauktos ir Vašingtono branduolinės sąjungininkės Didžioji Britanija ir Prancūzija.
„New START“ sutarčiai nustojus galioti, pirmą kartą per dešimtmečius nebėra jokios branduolinius ginklus ribojančios sutarties.
Toji sutartis buvo pasirašyta 2010 m. ir buvo paskutinė iš virtinės Šaltojo karo metais sudarytų ginklų kontrolės susitarimų. Pagal ją Maskva ir Vašingtonas galėjo dislokuoti ne daugiau kaip po 1550 branduolinių galvučių. Prieš jai pasibaigiant, abi šalys ne kartą kaltino viena kitą nesilaikant sutarties.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 95 iš daugiau nei 100 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos „Telegram“ kanale pranešė nuo antradienio vakaro numušusios 95 iš 101 Rusijos paleisto drono.
Nuo antradienio 18 val. rusai paleido į Ukrainą 101 kovinį droną, įskaitant „Shahed“ tipo nepilotuojamus orlaivius, tarp jų ir reaktyvinius, taip pat „Gerbera“, „Italmas“ ir „Parodija“ tipo imitacinius dronus iš Oriolo, Kursko, Primorsko-Achtarsko Rusijoje ir laikinai užimtų Donecko ir Hvardijskės (Kryme) miestų.
Ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų, elektroninės kovos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 8.30 val. Oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba neutralizavo 95 dronus.
Šeši koviniai bepiločiai orlaiviai smogė penkiose vietose, dronų nuolaužų rasta šešiose vietose. Ataka tęsėsi, priešo dronai vis dar skraidė oro erdvėje.
Taip pat pranešta, kad naktį į trečiadienį Rusijos dronai puolė pramonės objektą Poltavos srityje.
Rusija ir Ukraina apsikeitė smūgiais: Kryme dingo elektra, skaičiuojamos aukos
Per Rusijos smūgį Ukrainoje žuvo moteris, o per Ukrainos atakas Sevastopolio miestas liko be elektros, trečiadienį pranešė abiejų šalių valdžios institucijos.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija ir Ukraina sustiprino smūgius, o JAV vadovaujamos derybos siekiant užbaigti kruviniausią nuo Antrojo pasaulinio karo konfliktą Europoje įstrigo.
Per naktinę dronų ataką Balaklijos mieste, Ukrainos Charkivo srityje, žuvo 56 metų moteris, „Telegram“ kanale parašė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
Per ataką 21 metų moteris patyrė „ūmią streso reakciją“, kilo gaisrai ir buvo apgadinti namai.
Po Ukrainos atakos Rusijos okupuotas Sevastopolis liko be elektros, „Telegram“ kanale parašė gubernatorius Michailas Razvožajevas.
Sevastopolis yra 2014 m. Rusijos aneksuotame Kryme, Ukraina nuolat raketomis ir dronais taikosi į logistiškai svarbų pusiasalį.
M. Razvožajevas paragino gyventojus padėti pažeidžiamiems kaimynams ir telefonus naudoti tik skubiam ryšiui, taupant baterijas ir siekiant išvengti elektros tinklo perkrovos.
„Priešas vėl klastingai puola, mėgindamas atimti iš mūsų įprastas gyvenimo sąlygas ir sėti paniką“, – parašė jis.
Rusija kasdien dronais ir raketomis bombarduoja Ukrainą per visą invaziją, trunkančią jau penktus metus. Ukraina irgi sustiprino atakas, smogia į naftos saugyklas ir naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje, naudojamas karui finansuoti.
Per Ukrainos antskrydį Rusijos pasienio regione žuvo vyras
Per Ukrainos smūgį Rusijos pasienio regione Belgorode žuvo vyras, trečiadienį pranešė valdžios institucijos.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad šalies pajėgos per naktį sunaikino daugiau nei 300 iš Ukrainos paleistų dronų. Pastarosiomis savaitėmis kariaujančios kaimynės sustiprino atakas.
Vyras žuvo Veidelevskio rajone sprogus dronui, „Telegram“ kanale parašė Belgorodo srities operacijų štabas. Skeveldrų į nugarą sužalota moteris buvo nuvežta į ligoninę.
„Praėjusią naktį oro gynybos pajėgos perėmė ir sunaikino 323 Ukrainos fiksuoto sparno nepilotuojamus orlaivius“ visoje Rusijoje, valstybinėje platformoje „Max“ paskelbė šalies gynybos ministerija.
Ataka įvyko po naktinių Rusijos dronų smūgių, per kuriuos Ukrainos Charkivo srityje žuvo moteris.
JAV vadovaujamos derybos siekiant užbaigti kruviniausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konfliktą Europoje įstrigo, Vašingtonui nukreipus dėmesį į karą Artimuosiuose Rytuose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Šaltiniai: Maskvos naftos perdirbimo gamykla po dronų smūgių neveiks bent pusmetį
Svarbiausia Rusijos sostinės regiono naftos perdirbimo gamykla, sektoriaus šaltinių duomenimis, po Ukrainos dronų atakų tikriausiai neveiks iki metų galo. Objektas pietiniame Maskvos pakraštyje smarkiai apgadintas, trečiadienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė du šaltiniai.
„Remontas truks mažiausiai pusmetį“, – sakė vienas su situacija susipažinęs asmuo.
Gamyklos operatorė „Gazprom Neft“, paprašyta komentaro, kol kas nereagavo.
Ukrainos dronai praėjusiomis savaitėmis du kartus smogė naftos perdirbimo gamyklai, ir ši buvo priversta nutraukti veiklą. Tai apsunkina Rusijai spręsti degalų trūkumo šalyje problemas.
Kiti šaltiniai pranešė, kad Rusija dėl degalų trūkumo, kilusio po Ukrainos dronų atakų, paprašė kaimyninio Kazachstano 50 tūkst. tonų benzino. Dėl smūgių kelioms naftos perdirbimo gamykloms Rusijos benzino gamyba iki birželio pabaigos sumažėjo beveik ketvirtadaliu, lyginant su praėjusiais metais.
Rusijos energetikos ministerija to kol kas komentuoti nepanoro. Kazachstano energetikos ministras pareiškė, kad oficialaus paklausimo iš Maskvos nėra gauta.
Šis žingsnis pabrėžia teikimo sutrikimų mastą vienai didžiausių degalų eksportuotojų pasaulyje. Anot šaltinio, benzinas iš Kazachstano gali būti mainomas į Rusijos aviacinį kurą. Kazachstanas dėl augančios paklausos ir remonto darbų savo perdirbimo gamykloje susiduria su aviacinio kuro stygiumi.