Zelenskis tikisi, kad derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo procesas bus atnaujintas
Prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį išreiškė viltį, kad derybų dėl karo Ukrainoje nutraukimo procesas, kuris prasidėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose sustojo, galiausiai bus atnaujintas.
Jis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Hondūro prezidentu Nasry Asfura, kuris atvyko vizito į Kyjivą, rašo ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
Ukrainos prezidentas spėjo, kad, jei derybos bus atnaujintos, prie jų galėtų prisijungti europiečiai.
„Manau, derybų raundai bus atnaujinti. Tačiau kyla klausimas, kokiu formatu. Europiečiai mato savo kelią. Europiečiai pasisako už tai, kad tai būtų bendras kelias – amerikiečių ir europiečių. Ir visi taip pat remia tą kelią, kurį mes pasiūlėme paskutiniai. Tikiu dvišalėmis derybomis, bet su sąlyga, kad partneriai būtinai jose dalyvaus“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas paaiškino, kad Europos atstovų dalyvavimas derybose yra svarbus Ukrainai, nes ji tikisi gauti saugumo garantijas pasibaigus karui ir tapti Europos Sąjungos nare.
V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad Rusijai suteikiama galimybė pasirinkti derybų formatą.
Derybų dėl karo užbaigimo procesas, kuris vyko tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, faktiškai sustojo po to, kai vasario mėnesį prasidėjo JAV ir Izraelio operacija prieš Iraną.
Ukrainos prezidentas papasakojo, kad siūlė susitikti su Vladimiru Putinu derybų dėl karo nutraukimo šią savaitę Prancūzijoje vykusiame Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikime, tačiau Rusija „nebuvo pasirengusi deryboms“.
EVT pirmininkas gina pastangas užmegzti ryšį su Kremliumi dėl Ukrainos
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa penktadienį stojo ginti savo biuro pastangų užmegzti diplomatinį ryšį su Kremliumi, teigdamas, kad, nepaisant kai kurių valstybių narių prieštaravimų, blokui reikia „išklausyti“ Maskvą.
„Būtent dėl to, kad mums taip pat reikia remti Ukrainą diplomatinėmis priemonėmis, turime turėti tiesioginį diplomatinį kanalą su Rusija“, – po Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimo sakė A. Costa.
„Laikas derėtis dar neatėjo“, – pripažino A. Costa ir pažymėjo, jog nėra jokių „patikimų ženklų“, kad Rusija norėtų įsitraukti į derybas.
„Tačiau bet kuriuo atveju mums reikia nedelsiant užmegzti šį tiesioginį ryšį, nes mums reikia juos išklausyti“, taip pat turime sugebėti „tiesiogiai perduoti“ bloko žinutes Maskvai, sakė jis.
Vienas ES pareigūnas trečiadienį pranešė, kad A. Costos biuras buvo užmezgęs „trumpus“ diplomatinius kontaktus su Kremliumi, siekdamas atverti bendravimo kanalus.
„Per kelias pastarąsias savaites buvo užmegzti trumpi kontaktai diplomatiniu lygmeniu, siekiant atverti bendravimo kanalus, tačiau jokių esminių klausimų nebuvo aptariama“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Diskusijos dėl Europos kontaktų su Maskva atnaujinimo pastaruoju metu suaktyvėjo, nes JAV pastangos sustabdyti karą Ukrainoje atsidūrė aklavietėje, o visą prezidento Donaldo Trumpo dėmesį prikaustė Iranas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris ketvirtadienį buvo prisijungęs prie ES lyderių Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, ragina Europą imtis aktyvesnio vaidmens.
Tačiau kai kurios ES valstybės narės laikosi atsargios pozicijos dėl ryšių su Kremliumi užmezgimo, o diplomatai teigia, kad keletas lyderių Briuselio aukščiausiojo lygio susitikime išreiškė prieštaravimą dėl šių A. Costos pastangų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po susitikimo pareiškė, kad Europa galiausiai turės dalyvauti bet kokiose derybose dėl karo užbaigimo, tačiau Maskva turi parodyti, kad yra pasirengusi tikroms deryboms.
„Kada ji bus pasirengusi derėtis, turi pasakyti Rusija, kuriai pastaraisiais mėnesiais buvo pateikta daug pasiūlymų“, – sakė E. Macronas.
„Derybos iš pradžių vyks tarp Rusijos ir Ukrainos, o vėliau prie derybų stalo turės sėsti ir amerikiečiai bei europiečiai“, – sakė jis.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad dar neatėjo laikas, kai Europa turėtų pasirinkti, kas turėtų jai atstovauti derybose su Kremliumi.
Jis sakė, kad Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija buvo ėmusiosios iniciatyvos Ukrainos prašymu, o A. Costa galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas parėmė A. Costos iniciatyvą ir pareiškė, kad tai nereiškia derybų su Rusija pradžios.
„Jis nedalyvavo jokiose taikos derybose ar kitokiose derybose. Tai buvo tiesiog diplomatinis kanalas“, – sakė P. Sanchezas.
„Manau, kad tai visiškai suprantama, o Ispanijos vyriausybės požiūriu netgi pasakyčiau, kad tai būtina“, – pridūrė jis.
Nerimas dėl Baltijos jūros regiono: įspėjama apie augančią Rusijos grėsmę
Rusija vis labiau žvelgia į Baltijos jūros regioną kaip į konflikto zoną, penktadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.
Per Rusijos smūgius Ukrainos Dnipropetrovsko srityje žuvo du žmonės, dar aštuoni sužeisti
Rusijos kariuomenė penktadienį daugiau nei 30 kartų dronais ir artilerija atakavo du Ukrainos centrinės Dnipropetrovsko srities rajonus ir per šiuos smūgius žuvo du žmonės, o dar 8 buvo sužeisti, pranešė srities gubernatorius Oleksandras Hanža, kurį cituoja ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.
Pasak O. Hanžos, Nikopolio rajone per smūgius buvo „sugriautas licėjus, įmonė, degalinė“, apgadinti daugiabučiai ir privatūs namai, taip pat automobiliai.
Jo duomenimis, žuvo 64 metų vyras ir 77 metų moteris. Aštuoni žmonės buvo sužeisti.
Dvi moterys buvo paguldytos į ligoninę sunkios būklės. Kiti bus gydomi ambulatoriškai.
Be to, Rusijos kariuomenė sudavė smūgį Kryvyj Riho rajone, per kurį buvo apgadintas automobilis.
EVT pirmininkas Costa gina diplomatinius kontaktus su Rusija
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa ėmėsi ginti savo bandymus atverti ryšio kanalus su Kremliumi, nes šis ėjimas Europos Sąjungoje (ES) sulaukė prieštaringų reakcijų.
„Negalime pasikliauti vien tik kitais žmonėmis, kad jie paaiškintų Rusijos pranešimus, ir turime gebėti tiesiogiai perduoti Rusijai savo pranešimus“, – penktadienį po ES viršūnių susitikimo Briuselyje sakė A. Costa.
Anksčiau šią savaitę „Bloomberg“ pranešė, kad pastarosiomis savaitėmis būta trumpų A. Costos biuro ir Kremliaus kontaktų diplomatiniu lygiu, siekiant atverti ryšio kanalus su Maskva.
Briuselio ir Maskvos diplomatiniai santykiai yra labai įtempti dar nuo 2014 m., kai Rusija pirmą kartą okupavo dalį Ukrainos teritorijos, o kai 2022 m. prasidėjo Rusijos visapusiška invazija, jie pasiekė žemiausią tašką per kelis dešimtmečius.
Kai kurios šalys, tarp jų – Ispanija, Italija ir Airija, palankiai įvertino naujausią iniciatyvą. Tačiau kitos valstybės, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, buvo skeptiškos.
Anksčiau šį mėnesį Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino atnaujinti pastangas užbaigti karą Ukrainoje, Europai siekiant pagrindinio vaidmens procese, kuriam vadovavo Vašingtonas.
Kalbėdamas po derybų Briuselyje, F. Merzas sakė, kad dar per anksti spręsti, kas galiausiai dalyvautų bet kokiose derybose.
„Pirmiausia turime susitarti dėl turinio, tada patikslinsime formatus. Vienu metu vienas klausimas“, – teigė jis.
A. Costa atmetė teiginius apie konkurenciją tarp diplomatinių iniciatyvų.
„Neįžvelgiu jokių prieštaravimų ar konkurencijos tarp skirtingų veikėjų ir formatų. Jie vienas kitą papildo“, – tvirtino A. Costa.
Rusams apšaudžius Kramatorską žuvo du žmonės
Netoli fronto esančiame Rytų Ukrainos Kramatorsko mieste per Rusijos pajėgų surengtą apšaudymą žuvo mažiausiai du žmonės. Dar šeši asmenys buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Donecko srities karinis gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Pramoninis miestas buvo apšaudytas mažiausiai du kartus. Maždaug už 10 km į rytus nuo Kramatorsko eina fronto linija tarp Rusijos ir Ukrainos dalinių.
Ukraina daugiau kaip ketverius priešinasi Rusijos agresijai.
Milžiniškas smūgis Rusijai: svarbi naftos gamykla sustabdė darbą neribotam laikui
Maskvos naftos perdirbimo gamykla neribotam laikui sustabdė naftos perdirbimą. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pažymima, kad 2026 m. birželio 18 d. buvo patvirtintas smūgis kompleksiniam naftos perdirbimo įrenginiui, trims RVS-10000 rezervuarams ir vienam RVS-30000 rezervuarui Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje.
Zelenskis apie šios savaitės susitikimų rezultatus: grįžtame su naujomis gynybos galimybėmis
Apibendrindamas Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą, Ukrainos gynybos kontaktinės grupės ir Europos Vadovų Tarybos susitikimus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad partneriai pažadėjo skirti 4 mlrd. JAV dolerių (apie 3,5 mlrd. eurų) pagalbos, kad 21-asis sankcijų paketas toliau rengiamas ir kad Jungtinė Karalystė ir Kanada įvedė naujus apribojimus valstybei agresorei.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, prezidentas apie tai paskelbė tinkle „Telegram“.
„Šią savaitę produktyviai dirbome G7 viršūnių susitikime, Ukrainos gynybos kontaktinės grupės ir Europos Vadovų Tarybos susitikimuose bei dvišaliuose susitikimuose su partneriais. Kiekvieno pokalbio metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas būdams, kaip geriau apsaugoti mūsų žmones, kaip paremti mūsų karius ir kaip priartinti karo pabaigą“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad devynios šalys paskelbė apie indėlius į PURL programą, kurių bendra vertė – beveik 1 mlrd. dolerių.
„Devynios šalys paskelbė apie indėlius į PURL programą, kurių bendra vertė yra beveik 1 mlrd. JAV dolerių, – ačiū, būtent to dabar labiausiai reikia. Taip pat dirbome prie spaudimo Rusijai – Jungtinė Karalystė ir Kanada įvedė naujas sankcijas, ir mes jau aktyviai vedame dialogą su ES, siekdami užtikrinti, kad 21-asis sankcijų paketas būtų priimtas greičiau ir suvaržytų Rusiją būtent ten, kur tai bus labiausiai juntama“, – teigė prezidentas.
Pasak jo, po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo partneriai paskelbė apie naują 4 mlrd. JAV dolerių pagalbą.
„Grįžtame namo su naujais gynybos pajėgumais. Dėkoju visiems mūsų draugams, kurie toliau remia Ukrainą. Kiekvienas pagalbos paketas apsaugo mūsų žmonių gyvybes nuo Rusijos smūgių ir padeda priartinti taiką“, – akcentavo V. Zelenskis.
Rusai žada skųstis amerikiečiams: dronai vėl atakuoja Maskvą
Birželio 19 d. Maskvą vėl atakavo Ukrainos bepiločiai orlaiviai. Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas savo „Telegram“ kanale pareiškė, kad esą buvo numušti 37 dronai, artėję prie miesto.
„Avarinių tarnybų specialistai dirba nuolaužų kritimo vietose“, – parašė Maskvos meras.
S. Sobianinas tikino, kad nė vienas Ukrainos bepilotis orlaivis per šiandieninę ataką nepasiekė Maskvos. Tačiau Rusijos sostinės gyventojai socialiniuose tinkluose skelbia vaizdo įrašus, kuriuose matyti virš miesto skrendantys dronai.
Vietiniai „Telegram“ kanalai taip pat praneša, kad Maskvos oro uostuose vėluoja apie 150 skrydžių. Šeremetjevo oro uoste vėluoja apie 40 atvykstančių ir 19 išvykstančių skrydžių, Vnukovo oro uoste – 33 atvykstantys ir 28 išvykstantys skrydžiai, o Domodedovo oro uoste – apie 26 atvykstantys skrydžiai.
Be to, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žurnalistams skundėsi dėl, jo žodžiais, „šiurpinančių Kyjivo teroro aktų“.
Jis pareiškė, kad šie incidentai „turėtų būti pastebėti amerikiečių kolegų“.
S. Lavrovas užsiminė, kad per JAV prezidento specialiųjų pasiuntinių Steve‘o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizitą Maskvoje Rusijos pusė jiems papasakos apie „ukrainiečių teroro aktus“.
Anksčiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, reaguodamas į Ukrainos smūgius Maskvai, rekomendavo rusams pažiūrėti „įspūdingus kadrus“, kuriuose matomos Rusijos smūgių Ukrainai pasekmės. Jis teigė, kad Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema demonstruoja „aukštą veikimo efektyvumą“.
„Iš tiesų dronų atakos tęsiasi, imamasi atitinkamų priemonių jų padariniams likviduoti“, – sakė D. Peskovas.
Rusijos bankas sumažino palūkanų normą, tačiau mažiau nei tikėtasi
Rusijos centrinis bankas penktadienį sumažino bazinę palūkanų normą, tačiau tai padarė mažiau nei buvo tikėtasi.
Rusijos bankas sumažino pagrindinę palūkanų normą nuo 14,5 proc. iki 14,25 proc. šalies ekonomikai kenčiant dėl milžiniškų karinių išlaidų ir Vakarų sankcijų.
„Po laikino nuosmukio metų pradžioje ekonomika toliau auga nuosaikiu tempu“, – teigiama banko pranešime.
Jis užsiminė, kad palūkanų norma gali išlikti aukšta ilgiau, nes per ateinančius trejus metus biudžeto išlaidos bus didesnės nei anksčiau tikėtasi. „Dėl struktūrinio pirminio biudžeto deficito, kuris išliks iki 2029 metų, gali prireikti griežtesnės pinigų politikos nei numatyta baziniame scenarijuje“, – teigė centrinis bankas.
Analitikai prognozavo, kad palūkanų norma bus sumažinta iki 14 proc., skelbia portalas „Trading Economics“.
Kyjivas: per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo trys žmonės, tarp jų – vaikas
Rusija penktadienį atnaujino smūgius Ukrainai ir pražudė tris žmones, tarp jų – aštuonerių metų mergaitė, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Šie smūgiai buvo suduoti praėjus dienai po to, kai Ukraina surengė didžiausią dronų ataką prieš Maskvą, pražudydama kitą aštuonerių metų mergaitę ir sukeldama gaisrą didelėje naftos perdirbimo gamykloje, tvirtino Rusijos pareigūnai.
Kremlius penktadienį pareiškė, kad po šios atakos ir toliau smūgiuos Ukrainai.
Abi šalys pastarosiomis savaitėmis sustiprino išpuolius viena prieš kitą, o JAV vadovaujamos derybos dėl jau daugiau kaip ketverius metus vykstančio karo pabaigos vis dar yra iš esmės įšaldytos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą atmetė Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio siūlymą surengti tiesiogines derybas ir vietoj to pažadėjo siekti Rusijos karo tikslų mūšio lauke.
Pasak Ukrainos oro pajėgų, Rusija nuo ketvirtadienio vakaro iki penktadienio ryto paleido į Ukrainą 90 dronų.
„Žuvo aštuonerių metų mergaitė. Dar vienas žmogus buvo sužeistas. Tokie yra šio ryto priešo atakos prieš Pavlogradą padariniai“, – teigė Ukrainos centrinės Dnipropetrovsko srities gubernatorius Oleksandras Ganža.
Per atskiras Rusijos atakas Ukrainos pietinėje Odesos srityje žuvo žmogus, o smūgiai rytiniame Kramatorsko mieste pražudė dar vieną asmenį, nurodė valdžios institucijos.
Per Rusijos dronų atakas prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje ketvirtadienio vakarą žuvo vienas žmogus, o dar penki buvo sužeisti, paskelbė Ukraina.
Šis smūgiai buvo įvykdyti tuo metu, kai Maskva tvarkosi su ketvirtadienį surengtos Ukrainos dronų atakos padariniais. Tai buvo didžiausias išpuolis prieš sostinę nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m.
Dėl smūgių užsidegė naftos perdirbimo gamykla, daugiabutis ir prekybos centras.
Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas penktadienį atskleidė, kad per ataką žuvo aštuonerių metų mergaitė.
„Incidento metu ji buvo namuose su savo močiute, kuri nenukentėjo“, – sakė jis.
Kremlius penktadienį spaudos konferencijoje su žurnalistais pripažino Ukrainos smūgius, tačiau nurodė, kad Maskvos oro gynyba „veikė gerai“ ir kad pačios Maskvos smūgiai Ukrainai buvo „įspūdingi“.
„Šie smūgiai (Ukrainai) bus tęsiami“, – pareiškė atstovas Dmitrijus Peskovas, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Ukraina primygtinai tvirtina, kad jos atakos prieš Rusiją yra teisingas atsakas į išpuolius prieš jos pačios civilius gyventojus.
Kol į Maskvą toliau skrenda dronai, Peskovas giria Rusijos oro gynybą
Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas Rusijos žiniasklaidai pareiškė, kad ketvirtadienio atakos prieš Maskvą metu, kuomet buvo fiksuojama įspūdingi sprogimai, oro gynyba „pasiekė aukštus veiklos rodiklius“.
Antra diena paeiliui: Maskvą atakuoja dronai
Penktadienį dronai antrą dieną iš eilės atakuoja Maskvą. Vietos valdžia reguliariai praneša apie priešlėktuvinės gynybos veiksmus virš Rusijos sostinės.
Per Rusijos atakas Odesos srityje ir Pavlohrade žuvo žmonės
Rusijos pajėgos puolė sunkvežimių stovėjimo aikštelę Odesos srities pietuose, užsidegė tuščios benzino cisternos ir dujų cisterna, žuvo vienas žmogus, keturi buvo sužeisti, feisbuke pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Dar vienas ciniškas priešo išpuolis prieš civilinę infrastruktūrą pietinėje Odesos srityje. Priešo smūgiai sukėlė gaisrą sunkvežimių stovėjimo aikštelėje. Užsidegė tuščios benzino cisternos ir dujų cisterna. Gelbėtojai greitai užgesino gaisrą. Deja, per išpuolį žuvo vienas žmogus. Dar keturi buvo sužeisti, vienas paguldytas į ligoninę“, – parašė O. Kiperis.
Sužeistųjų per Rusijos ataką Pavlohrado mieste padaugėjo iki dviejų, pranešė Dnipropetrovsko srities prokuratūra.
Pranešime sakoma, kad apie 7 val. Rusijos pajėgos paleido bepilotį orlaivį, tikriausiai „Gerbera“, į gyvenamąjį namą Pavlohrado mieste. Patikslinta, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki dviejų – jie nuvežti į ligoninę.
Prokuratūra pranešė, kad per ataką buvo sugriautas pastatas, sprogimo banga apgadino gretimus gyvenamuosius pastatus.
Anksčiau buvo pranešta, kad per rytinę Rusijos ataką Pavlohrade žuvo aštuonerių metų mergaitė ir buvo sužeista 49 metų moteris.
Ataka prieš Maskvą sukėlė aštrią pačių rusų kritiką: pamatė, ką slepia Kremlius
Ketvirtadienio Ukrainos smūgiai Maskvai atskleidė Rusijos priešlėktuvinės gynybos silpnąsias vietas, o „karo korespondentai“, kurie įprastai pasižymi Kremliaus propagandos skleidimu, po atakų pradėjo atvirai kritikuoti cenzūrą ir valdžios nesugebėjimą apsaugoti gyventojų nuo karo pasekmių, rašo „RBC-Ukraine“, remdamasi JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaita.
Kaip rašoma ataskaitoje, vienas rusų „karo korespondentas“ savo įraše, kuris vėliau buvo ištrintas, pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė sugebėjo padaryti didelę žalą, nepaisant itin veiksmingų Maskvos priešlėktuvinės gynybos sistemų.
Jis pabrėžė, kad Ukraina perkelia karą į Rusijos Federacijos rajonus, esančius toli už pasienio regionų ribų, todėl teigia, kad būtina sustiprinti oro gynybą aplink objektus visoje šalyje.
Tuo tarpu kitas „karo korespondentas“ kritikavo Rusijos žiniasklaidą už tai, kad savo publikacijose ji smarkiai sumenkina smūgių reikšmę.
Pasak jo, būtent tie, kurie „atsiribojo nuo tautos“, kontroliuoja valstybines žiniasklaidos priemones ir sukūrė klaidingą realybę, kurioje „viskas gerai“. Jis ragino valstybinę žiniasklaidą tiksliai atspindėti įvykius.
Neatitinka realybės
Kitas „karo korespondentas“ teigė, kad Rusijai reikia pakeisti savo požiūrį, kitaip oficialios ataskaitos bus dar labiau nutolusios nuo realybės nei dabar.
Jis kritikavo valstybines žiniasklaidos priemones už pranešimus apie nuo realybės nutolusią vadinamąją „specialiąją operaciją“, kuri, anot pranešimų, palietė tik Ukrainą, o Rusijos – ne. Taip pat už tai, kad pranešimai apie ukrainiečių judėjimą mūšio lauke buvo atmesti kaip „netikros naujienos“.
Rusijos „karinis korespondentas“ pažymėjo, kad rusai dabar gali „savo akimis pamatyti“, jog propagandistų teiginiai, kad „viskas sekasi gerai“, neatitinka tikrovės.
Menkino smūgių pasekmes
ISW analitikai pažymi, kad valstybinėse žiniasklaidos priemonėse, kontroliuojamose valdžios, aprašant Ukrainos smūgius, buvo akcentuojamos Kremliaus pastangos kontroliuoti informaciją, tuo pačiu sumenkinant pačių smūgių pasekmes.
Pavyzdžiui, opozicinis leidinys „Meduza“ pranešė, kad pagrindiniai Rusijos valstybiniai televizijos kanalai „Pirmasis kanalas“ ir „NTV“ savo dienos laidose neaprašė atakos prieš Maskvą, o kanalas „Rusija-1“ tik citavo oficialius pareiškimus.
Tuo pačiu nė vienas iš televizijos kanalų neparodė atskiro reportažo apie smūgį. Vietoj to jie daugiausia dėmesio skyrė būtinybei nubausti gyventojus, kurie filmuoja ir internete skelbia vaizdo įrašus apie smūgius bei jų pasekmes.
Ataka prieš Maskvą
Birželio 18 d. Ukrainos gynybos pajėgos smogė Maskvai. Tai jau antroji ataka per savaitę.
Ukrainos dronai pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklą, kur po smūgio kilo gaisras.
Remiantis Ukrainos saugumo tarnybos SBU informacija, po smūgio gamyklos teritorijoje užfiksuoti keturi gaisro židiniai. Ataka palietė rezervuarų parką, AVT įrenginį (atliekantį pirminį žalios naftos perdirbimą) ir dyzelinio kuro hidrovalymo įrenginį.
Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas po masinės Ukrainos dronų atakos prieš Maskvą pažadėjo reguliarius masinius smūgius Ukrainai.
Tačiau vėliau jis pareiškė, kad Maskva teikia pirmenybę diplomatijai, siekdama „pasiekti specialiosios karinės operacijos tikslus“.
Rusija nuteisė rumuną 15 metų kalėti už šnipinėjimą Ukrainai
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) penktadienį pranešė, kad Rumunijos pilietis, Rusijoje suimtas dėl kaltinimų šnipinėjimu Ukrainai, nuteistas 15 metų kalėti pataisos kolonijoje.
2002 m. gimęs vyras šnipinėjo Ukrainai stebėdamas Rusijos oro gynybos objektus Sočyje, mieste prie Juodosios jūros, sakoma FST pranešime spaudai.
Rusijos vidaus žvalgybos teigimu, nuosprendį skyrė pietinės Rusijos Krasnodaro srities teismas ir jis įsigaliojo.
FST paviešino vyro suėmimo ir tardymo vaizdo įrašą. Jame sakoma, kad Ukrainos žvalgybos pažadėjo padėti vyrui saugiai išvykti iš Rusijos ir įstoti į savanorių batalioną šalyje.
Rusijos žvalgybos tarnyba nuolat praneša apie suėmimus ir tariamą sėkmę kovoje su šnipinėjimu, dažnai taikosi į užsienio piliečius. Pasak FST, Ukrainos žvalgybos tarnybos nuolat mėgina užverbuoti užsienio piliečius, kad pakenktų Rusijai. Tarnyba perspėjo, kad kiekvienas, padedantis priešui, bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Po šio vyro suėmimo Bukarešto užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad jis jau seniai buvo žinomas Rumunijos valdžios institucijoms. Ministerija teigė, kad vyras buvo sulaikytas Sakartvelo separatistiniame Abchazijos regione, vėliau pervežtas į Sočį, ten jam buvo teikiama konsulinė pagalba. Rumunijos ministerija teigė dėl šios bylos palaikanti ryšį su Rusijos ir Sakartvelo valdžios institucijomis.
Analitikas: „memu“ tapusį sprogimą Maskvoje sukėlė patys rusai
Vieną iš sprogimų Maskvos Kapotnios naftos perdirbimo gamykloje sukėlė Rusijos oro gynybos raketa, praneša „Telegram“ kanalo „Astra“ atvirųjų šaltinių analitikas.
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 79 iš 90 Rusijos dronų
Nuo ketvirtadienio vakaro Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 79 Rusijos bepiločius orlaivius, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė.
Nuo ketvirtadienio 18 val. Rusijos kariuomenė paleido į Ukrainą 90 kovinių bepiločių orlaivių, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“, „Banderol“ ir „Parodija“ tipo imitacinius dronus iš Briansko, Oriolo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Puolimą atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų, elektroninės kovos, bepiločių sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki penktadienio 8.30 val. Oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 79 priešo bepiločius orlaivius „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“, „Banderol“ ir kitų tipų.
Devyni koviniai bepiločiai orlaiviai pataikė į aštuonias vietas, numušti dronai aptikti aštuoniose vietose.
Ukraina: per Rusijos dronų smūgius civiliniams laivams Juodojoje jūroje žuvo vienas žmogus
Rusijos dronams ketvirtadienio vakarą smogus dviem civiliniams laivams Juodojoje jūroje, vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeisti, penktadienį pranešė Ukrainos vicepremjeras Oleksijus Kuleba.
Vienas laivas plaukiojo su Panamos, o kitas – su Sent Kitso ir Nevio vėliava, socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė O. Kuleba.
Per Rusijos smūgį Ukrainos Pavlohrade žuvo vaikas
Per Rusijos smūgį Ukrainos Dnipropetrovsko srities Pavlohrado mieste penktadienio rytą žuvo vaikas ir buvo sužeista moteris, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Žuvo 8 metų mergaitė. Dar vienas žmogus buvo sužeistas. Tokios šio ryto priešo atakos prieš Pavlohradą pasekmės. 49 metų moteris buvo hospitalizuota. Jos būklė yra vidutinio sunkumo“, – teigė pareigūnas.
Dėl smūgio užsidegė du namai, o dar vienas buvo sugriautas.
Rusijos pajėgoms naktį į penktadienį valdomąja bomba apšaudžius Charkivą, buvo apgadinta daugiau kaip 40 namų bei sandėlis ir sužeisti devyni žmonės, pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas, kurį cituoja portalas „Ukrainska Pravda“.
Penktadienio rytą per Rusijos ataką prieš maršrutinį mikroautobusą Chersono mieste buvo sužeisti mažiausiai keturi žmonės, pranešė Chersono srities karinė administracija.
Ukrainiečių oro pajėgos platformoje „Telegram“ paskelbė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 90 dronų. Nurodoma, kad buvo numušti ar nuslopinti 79 dronai.
Po Lavrovo grasinimų – Zelenskio kreipimasis į ukrainiečius: „Labai jūsų prašau, labai“
Rusija gali sustiprinti smūgius Ukrainai, todėl paskelbus oro pavojų būtina naudotis slėptuvėmis, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas silpsta tiek politiškai, tiek mūšio lauke, tiek fiziškai, o tai gali atvesti iki to, kad Maskva imsis vis stipresnių atakų prieš Ukrainą.
„Jis gali sustiprinti smūgius prieš mus, prieš mūsų žmones, naudodamas raketas ir dronus. Prašau, naudokitės slėptuvėmis. Labai jūsų prašau, labai“, – į ukrainiečius kreipėsi V. Zelenskis.
Lavrovo grasinimai
Rusija ketvirtadienį pagrasino naujais smūgiais Ukrainai po to, kai per vieną didžiausių Kyjivo dronų atakų Maskvoje buvo pataikyta į didelę naftos perdirbimo gamyklą.
Per Ukrainos smūgius Rusijos sostinei buvo sužeista 17 žmonių, miestas paskendo tirštuose juoduose dūmuose.
„Neatsitiktinai prezidentas prieš kurį laiką, po dar vieno Kyjivo išpuolio, paskelbė, kad dabar mes reguliariai vykdysime masinius grupinius smūgius. Į taikinius, nuo kurių būklės tiesiogiai priklauso Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinis pajėgumas. Šią užduotį nustatė vyriausiasis vadas, mūsų ginkluotosios pajėgos ją vykdo ir vykdys“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, paklaustas apie Ukrainos ataką prieš Maskvą.
Nėra aišku, kas, anot S. Lavrovo, turėtų pasikeisti, visgi teroristinė Rusija jau penktus metus reguliariai atakuoja Ukrainą ir rengia masines atakas, nukreiptas prieš civilius.
ES lyderiai neturi vieningos nuomonės dėl diplomatinių ryšių su Rusija
Europos Sąjungos (ES) lyderiai prieštaringai reagavo į Europos Vadovų Tarybos pirmininko António Costos pasiūlymą atverti diplomatinius kanalus su Rusija prieš galimas taikos derybas.
Po ketvirtadienio vakarą Briuselyje vykusios ES lyderių diskusijos šaltiniai Vokietijos vyriausybėje tai pavadino įžeidimu. Jų teigimu, tai buvo nesuderintas ir neprofesionalus žingsnis.
Kiti perspėjo, kad dar neatėjo laikas bendradarbiauti su Rusija, o kai kurie tai įvertino palankiai.
„Iki šiol nematėme jokio tikro (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino noro pradėti rimtas derybas. Nuo to viskas ir prasideda“, – pareiškė Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas.
„Žinoma, esame pasirengę ir atviri remti bet kokias pastangas pasiekti taiką ir užbaigti karą Ukrainoje“, – sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas.
Panašios nuomonės laikosi ir Austrijos kancleris Christianas Stockeris. „Visada sakiau, kad palaikau dialogą, bendravimo kanalų atvėrimą, nes kiekviena taika prasideda nuo dialogo“, – sakė jis.
ES viršūnių susitikime kaip svečias dalyvavęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė daug nežinantis apie pastangas užmegzti diplomatinį ryšį.
Ginčijamos diplomatinės pastangos
ES pareigūnas patvirtino žiniasklaidos pranešimus, kad pastarosiomis savaitėmis būta trumpų ryšių diplomatiniu lygmeniu, siekiant užmegzti bendravimą su Maskva, tačiau jokios esminės derybos nevyko.
Briuselio ir Maskvos diplomatiniai santykiai labai įtempti dar nuo 2014 m., kai Rusija pirmą kartą okupavo dalį Ukrainos teritorijos, o Rusijai 2022 m. pradėjus plataus masto invaziją, jie buvo įšaldyti.
Pasak vieno ES pareigūno, tikslas yra būti pasirengusiems, kai ateis tinkamas laikas, ginti ES interesus.
Pasak jo, kalba eina apie trumpus kontaktus be jokių esminių apsikeitimų informacija ir derybų, diplomatai atlieka diplomatinį darbą.
„Svarbiausia, kad europiečiai ir toliau koordinuotų veiksmus, kaip bendrauti su Rusija ir kokia turėtų būti ES pozicija“, – sakė ES pareigūnas.
Kai kurie ES lyderiai taip pat leido suprasti, kad A. Costa „yra natūralus ES interesų atstovas“.
ES siekia apginti savo interesus
Bendrame pareiškime sakoma, kad ES lyderiai remia diplomatines pastangas užbaigti Rusijos karą Ukrainoje ir ES yra pasirengusi sustiprinti savo įsipareigojimus šiuo klausimu.
„Europa turi atlikti svarbų vaidmenį būsimame susitarime ir yra pasirengusi ginti savo interesus“, – sakoma deklaracijoje.
ES lyderiai paragino Rusiją „parodyti nuoširdų norą siekti taikos, sutikti su visiškomis, besąlygiškomis ir neatidėliotinomis paliaubomis ir pradėti prasmingas derybas dėl teisingos ir ilgalaikės taikos“.
Vengrijos ministras pirmininkas paragino ES sušvelninti poziciją dėl Ukrainos narystės
Birželio 18 d. vykusio ES vadovų susitikimo išvados Vengrijos ministro pirmininko Peterio Magyaro reikalavimu buvo sušvelnintos, siekiant sumenkinti Ukrainos stojimo į ES proceso spartinimo svarbą, pranešė naujienų portalas „The Kyiv Independent“.
Prieš tris dienas ES atidarė pirmąjį iš šešių Ukrainai ir Moldovai skirtų derybinių skyrių – tai sąrašai užduočių, kurias šios šalys privalo įvykdyti, norėdamos tapti Sąjungos valstybėmis narėmis. Buvo tikimasi, kad likę penki skyriai bus atidaryti vėliausiai liepos mėnesį.
ES vadovų viršūnių susitikimo išvadų projekte, su kuriuo pavyko susipažinti portalui „The Kyiv Independent“, teigiama, kad Europos Vadovų Taryba „tikisi, kad kiti skyriai bus atidaryti kuo greičiau, laikantis nuopelnų principo“.
Tačiau galutinėse išvadose, dėl kurių susitarta birželio 18 d. vakare, frazės „kuo greičiau“ nebebuvo.
Birželio 18 d. vėlai vakare pasibaigus lyderių susitikimui, P. Magyaras platformoje „X“ paskelbė žinutę, kurioje teigė, kad „mano iniciatyva paskutinę akimirką iš teksto buvo išbraukta nuostata, susijusi su stojimo proceso paspartinimu. Lengva nebuvo“.
Du ES diplomatai portalui „The Kyiv Independent“ patvirtino, kad P. Magyaras pasisakė už šį pakeitimą, kuris, nors ir nedidelis, gali turėti reikšmingų pasekmių.
Vienas iš jų pasakė, kad jo šalies ministras pirmininkas juos informavo, jog Budapeštas nori pabrėžti, kad Ukraina turės priimti visas taisykles ir kad Kyjivas negalės eiti lengviausiu keliu.
Kitas pridūrė, kad toks sprendimas nieko nenustebino, nes „jau kurį laiką buvo jaučiamas“ Vengrijos prieštaravimas.
Savo ruožtu P. Magyaras tai pateikė kaip pavyzdį, kaip Vengrijai Europos lygmeniu atstovauti jis geba geriau nei jo pirmtakas Viktoras Orbanas.
„Būtent taip viską galima pasiekti, jei ateini ne tik tam, kad keltum sąmyšį ir sėtum baimę, bet stengtumeisi rasti kompromisą“, – sakė P. Magyaras.
Nors šie pokyčiai Ukrainai nėra toks rimtas trikdis kaip V. Orbano veto, kurio teise pastarasis naudodavosi itin laisvai, tai visgi yra smūgis prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris tą pačią savaitę vykusio Didžiojo septyneto viršūnių susitikimo metu atkakliai reikalavo, kad Ukrainai būtų suteikta galimybė greičiau tapti ES nare.
P. Magyaras jau pirma buvo pareiškęs, kad, jo nuomone, Ukraina į ES galės įstoti tik po 10-15 metų – gerokai ilgesnio laikotarpio nei dauguma Ukrainos ir jos sąjungininkų Europoje siūlomų terminų.
V. Zelenskis iš birželio 18 d. vykusio ES vadovų susitikimo išvyko šiam dar nesibaigus, žurnalistams sakydamas, kad „partneriai yra puikūs, jie yra mūsų draugai, mes atidarysime visus skyrius, tuo esu įsitikinęs. Mes to nusipelnėme ir nepasiduosime“.
Zelenskis įvardijo Putino baimę ir tikslą: „Jis yra beprotis“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nenusileidžia Rusijos armijai, o Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas silpsta tiek mūšio lauke, tiek politinės įtakos atžvilgiu ir nenori nutraukti karo, nes bijo savo armijos grįžimo namo, rašo „Unian“, remdamasi V. Zelenskio pranešimu.
Rusija KAB bombomis atakavo Charkivą: tarp nukentėjusiųjų – vaikai
Penktadienio rytą rusai atakavo Charkivą valdomomis aviacinėmis bombomis (KAB). Apšaudymo metu apgadinta dešimtys gyvenamųjų namų, yra nukentėjusių. tarp jų – 4 vaikai, pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas savo „Telegram“ kanale.
Remiantis Ukrainos oro pajėgų duomenimis, apie 03:28 val. buvo užfiksuoti KAB raketų paleidimai Charkivo link. Netrukus I. Terechovas pranešė, kad okupantai smogė aviacijos bombomis Cholodnohirsko rajonui.
Vėliau paaiškėjo, kad yra nukentėjusių, tačiau jų skaičius ir būklė iš karto nebuvo skelbiama. Be to, rajone apgadinti namai ir ne tik.
„KAB atakos metu apgadinta apie 15 privačių gyvenamųjų namų ir sandėlio patalpų. Atliekamas tolesnis apšaudymo zonos apžiūrėjimas“, – rašė I. Terechovas.
Vėliau Charkivo meras patikslino, kad šiuo metu žinoma apie mažiausiai devynis nukentėjusius, tarp jų – keturi vaikai. Taip pat užfiksuota daugiau kaip 40 privačių namų apgadinimų.
ES pirmą kartą metams pratęsė Rusijai įvestų sankcijų galiojimą
Europos Sąjunga pirmą kartą metams, o ne šešiems mėnesiams pratęsė Rusijai įvestų ekonominių sankcijų galiojimą, ketvirtadienį pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininko António Costos atstovė spaudai.
Nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES ėmė taikyti Maskvai plačios apimties poveikio priemones.
Sankcijos visų pirma nukreiptos į Rusijos pajamas, gaunamas iš tarptautinės prekybos iškastiniu kuru, šalies ginklų pramonę ir finansų įstaigas.
Iki šiol šias sankcijas reikėdavo pratęsti kas pusę metų, tam buvo reikalingas vienbalsis visų 27 ES šalių vadovų pritarimas.
Ukraina sulaukė naujos ES paramos bangos, kai šių metų pradžioje iš pareigų buvo nušalintas buvęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, užblokavęs keletą pagalbos iniciatyvų.
Nuo to laiko ES pradėjo oficialias stojimo derybas ir patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui.
Ketvirtadienį Briuselyje susirinkę visi 27 ES šalių lyderiai taip pat pirmą kartą per daugiau nei metus vienbalsiai priėmė bendrą deklaraciją, kuria reiškiama parama Kyjivui. Pirmiau V. Orbanas nuolat atsisakydavo pritarti tokiems ES pareiškimams dėl Ukrainos.
Milijardai dolerių ir 700 raketų: „Ramšteine“ apie naują paramą Ukrainai
Naujojo Ukrainos gynybos kontaktinės grupės („Ramšteino“ formato) posėdžio metu NATO būstinėje buvo paskelbta apie keletą paramos paketų, kurių bendra suma siekia apie 4 mlrd. dolerių, pranešė Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas.
Jis pažymėjo, kad šiandienos posėdis vyko pagal šūkį „Galimybių langas“, nes Ukrainai pavyko „pasiekti rezultatų daugelyje karo sričių“. Visų pirma, jo teigimu, daugelis partnerių patvirtino, kad mato šį „galimybių langą“ ir yra pasirengę didinti pagalbą Ukrainai.
„Šiandien buvo paskelbtas, ko gero, vienas didžiausių pagalbos paketų, skirtų PURL. Tai – 1 milijardas JAV dolerių. Taip pat šiandien buvo paskelbtas pagalbos paketas, skirtas tolimojo nuotolio artilerijai, t. y. artilerijai, kurios šaudymo nuotolis viršija 30 kilometrų“, – sakė M. Fedorovas.
Be to, ministras sakė, kad šiandien buvo paskelbta apie naują paramą Ukrainai dronais ir sparnuotosiomis raketomis.
„Vien Nyderlandai šiandien paskelbė apie paramą sparnuotosiomis raketomis – jie suteiks apie 700 sparnuotųjų raketų“, – sakė M. Fedorovas.
Karinės pagalbos dydis jau siekia 4 mlrd. dolerių
Taip pat jis pridūrė, kad bendri naujos pagalbos skaičiai dar tikslinami, kol bus nustatyta galutinė suma.
„Jau matome, kad tai sudaro maždaug 4 mlrd. JAV dolerių. Ši suma gali būti didesnė. Nes kai kurios šalys pradėjo įgyvendinti programas, apie kurias buvo paskelbta anksčiau. Mes neįskaičiuojame visų šių anksčiau paskelbtų pranešimų“, – sakė M. Fedorovas.
Trys pagrindiniai prioritetai
Kaip pranešė Ukrainos ministras, šiandieninis „Ramšteinas“, palyginti su ankstesniais, išsiskiria tuo, kad „atsirado kokybė ir kryptingumas“.
„Turime tris pagrindinius prioritetus. Pirma, tai – priešraketinė programa, priešlėktuvinės gynybos programa. Antra – tolimojo nuotolio artilerija. Ir trečia – mūsų dronai. Ukrainoje pagaminti dronai, kurie šiandien mums padeda sustabdyti priešą, vykdyti „Middle strike“ (vidutinio nuotolio smūgių) operacijas, smogti priešo teritorijoje“, – pridūrė M. Fedorovas.
Vokietijos pagalba
Savo ruožtu, kaip pranešė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, Ukraina gavo dar vieną „Iris-T“ sistemą, o visai neseniai buvo paspartintas valdomųjų raketų „Iris-T SLS“ ir „SLM“ tiekimas. Iš Vokietijos atsargų bus pristatyta „triženklis skaičius raketų“ „oras-oras“.
„Taip pat, mes sutikome skirti 200 milijonų dolerių papildomų „PAC-3“ (priklausančių „Patriot“ sistemai) valdomųjų raketų pirkimui pagal programą „JUMPSTART“. Tai reiškia, kad mes bendrai finansuosime pirmąją tiekimo dalį. Norime imtis iniciatyvos ir paskatinti kitus rėmėjus“, – pranešė B. Pistorius.
Be to, Vokietija toliau remia PURL programą.
„Šiam tikslui skirsime dar 200 mln. dolerių. Taip pat tęsiame reguliarius dronų ir tolimųjų nuotolių šaudmenų tiekimus“, – pažymėjo Vokietijos gynybos ministras.
Briuselyje susitiko Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Tuskas
Briuselyje ketvirtadienį susitiko Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lydimas užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos.
„Derybų detalės nebuvo skelbiamos, tačiau susitikimas yra itin reikšmingas, atsižvelgiant į tarp abiejų šalių paaštrėjusį istorinį konfliktą ir artėjančią Ukrainos atstatymo konferenciją (URC) Gdanske, šiaurės Lenkijoje“, – teigia ukrainiečių žiniasklaida.
Pasak jų, „lenkų šaltiniai pranešė, kad V. Zelenskis vyks į Gdanską, nepaisant skandalo dėl UPA didvyrių, tačiau oficialaus patvirtinimo apie tai negauta“.
Prezidento V. Zelenskio dekretas, kuriuo karinis dalinys pavadintas prieštaringai vertinamos Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vardu, sulaukė didelės Lenkijos pareigūnų kritikos.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis paragino atimti iš V. Zelenskio Baltojo erelio ordiną – aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą, kuris Ukrainos prezidentui buvo įteiktas 2023 metais už indėlį stiprinant draugiškus dvišalius santykius.
Gegužės 27 dieną V. Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinys pavadintas „UPA didvyrių“ vardu. Jis teigė, kad tai yra pastanga atkurti nacionalines karines tradicijas ir įvertinti puikų dalinio darbą ginant Ukrainos nepriklausomybę.
Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) klausimas išlieka vienu giliausių istorinių ginčų tarp Lenkijos ir Ukrainos, šalims laikantis kardinaliai skirtingų požiūrių į šį karo meto nacionalistinį judėjimą.
Lenkija laiko UPA atsakinga už žiaurias Lenkijos civilių gyventojų žudynes Voluinėje ir Rytų Galicijoje 1943–1945 metais. Tuo tarpu Ukrainoje ši grupė plačiai vertinama kaip nacionalistinis pasipriešinimo judėjimas, kovojęs už nepriklausomybę nuo sovietų valdžios.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusijos laukia rimtas išbandymas: Ukrainos smūgiai gali tapti dar skausmingesni
Šiuo metu Ukraina jau susilygino su Rusija pagal tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių gamybos apimtis, o galbūt net aplenkė Maskvą. Tokią nuomonę laidoje „Novini Live“ išsakė aviacijos ekspertas Bogdanas Dolincecas.
„Jeigu pažvelgtume į informaciją apie ankstesnes masines atakas, matome, kad nuo paskutinės atakos praėjo laikotarpis, panašus į Rusijos naudojamą. Tai maždaug 10–14 dienų. Per tokį laiką Ukraina galėjo palaikyti atakas panašiai, kaip tai daro priešas, siekdama išsekinti ir nuolat įtemptoje būsenoje laikyti priešininko oro gynybos sistemą. Be to, pati ataka galėtų būti vykdoma panaudojant iki 1000 priemonių“, – sakė B. Dolincecas.
Ekspertas taip pat pakomentavo Ukrainos balistinių raketų klausimą. Pasak jo, Ukraina jau 2024 metais buvo panaudojusi savo pačios sukurtas šio tipo sistemas prieš Rusijos teritoriją.
„Tuomet buvo kalbama apie pavienes eksperimentines platformas, sukurtas remiantis daugiau nei prieš 10 metų pradėtu projektu „Hrom-2“. Jei kalbame apie šiuolaikinius Ukrainos gamintojus, pavyzdžiui, bendrovę „Fire Point“, klausimas vis dar lieka atviras, nes realaus šių platformų panaudojimo kol kas nebuvo“, – pažymėjo B. Dolincecas.
Kartu jis pabrėžė, kad jei Ukraina įgytų balistinių raketų, Rusija greičiausiai nesugebėtų efektyviai atremti tokių smūgių. Jo vertinimu, Rusijos gebėjimas numušti Ukrainos balistines raketas siektų ne daugiau kaip 30–40 proc.
Paklaustas, kada Ukraina galėtų pradėti naudoti savo gamybos balistines raketas, ekspertas atsakė: „Jeigu kalbame apie serijinę gamybą, ankstyviausias terminas, kurio galima tikėtis, yra šių metų pabaiga, o galbūt ir dalis kitų metų. Šiais metais greičiausiai pamatysime tik pavienius, eksperimentinius tokių priemonių panaudojimo atvejus.“